Dvasinė revoliucija0 (0)
Vienintelis dalykas, galintis išgelbėti pasaulį nuo visiško moralinio žlugimo, yra dvasinė revoliucija … iš tikrųjų paradoksalu: šiuolaikinis žmogus turėtų žinoti labai daug, o vis tiek beveik nieko nežino.
Keisčiausia, kad kitų laikų žmonės, žinoję daug mažiau už mus, iš esmės žinojo daugiau … Žmogaus laimė ir net jo dvasios sveikata priklauso nuo jo dorovės būklės. Visuomenė neegzistuoja pati viena tuštumoje, ji sudaryta iš individų, todėl visuomenės problemų negalima visiškai išspręsti atskirai nuo individų moralinio gyvenimo. Jei piliečiai yra sveiki, ir miestas bus sveikas. Jei piliečiai – laukiniai žvėrys, miestas virs džiunglėmis …
Mūsų įprastas gyvenimas tėra egzistavimas. Panašu, kad didžiąją laiko dalį esame nutolę nuo savęs ir nuo tikrovės, nes įsitraukiame į beverčius rūpesčius, bet kurį gyvą žmogų persekiojančius kiekviename žingsnyje. Tačiau kartais, regis, staiga nubundame ir suvokiame dabartinės savo tikrovės prasmę.
Tokie atradimai sunkiai apibūdinami ir apibrėžiami. Ši patirtis asmeniška. Šios intuicijos neįmanoma perteikti. Patyrus tokį dalyką, nesunku suprasti visų mūsų protus užvaldančių mažmožių beprasmiškumą. Mes šiek tiek atgauname ramybę ir pusiausvyrą ir suprantame, kad gyvenimas – pernelyg didelė dovana, kad švaistytume jį siekdami ko nors kito nei tobulumas …
Šiuolaikinis žmogus yra be meilės, todėl jam nepavyksta matyti Tiesos, kuri vienintelė yra reikšminga ir nuo kurios priklauso visa kita.
Pagal Thomas Merton „Kopimas į tiesą” (2012, 11-18 p.)
Visos revoliucijos kruvinos ir žiaurios. Šiuolaikinės visuomenės pasirinkimą vis dažniau lemia ne revoliucijos, bet evoliucijos. „Spontaniška evoliucija”, Bruce Lipton, Steve Braerman puikiai išaiškina.