Esam susižadėję, bet mano artimieji vis randa visokių kabliukų

poros-gyvenimasKlausimas:

Na aš turiu draugą ir mes esam susižadėję ir gyvenam kartu, bet yra viena beda, kad mano artimieji vis randa visokių kabliukų, tai tas negerai, tai anas, bet tai žinoma retai būna. O aš esu labai jautri ir į viską reaguoju, na ir nežinau kaip elgtis. Bandžiau su jais kalbėtis. Kol kalbu, tol viskas būna gerai, praeina kažkiek laiko, ir vėl viskas kartojasi. Esu girdėjusi, kad daug kam taip būna. Gal jus galit ką nors patarti?

Nijolė (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Nijole,

Neparašei kiek Tau metų, ar esi savarankiška ar Tave dar remia tėvai. Jei jie dar remia, tai jiems suteikta lyg ir teisę kontroliuoti Tavo gyvenimą. Jei judu su draugu jau esate nepriklausomi nuo artimųjų finansiškai, reikėtų Tau tapti nepriklausomai ir morališkai.

Gali būti, kad artimieji pergyvena dėl tavęs, nerimauja ir neatmetama, kad šiek tiek pavydi, kaip antai mūsų mažoji mergaitė suaugo ir dabar jau priklauso nebe mums, o kažkokiam vyrukui.

Pranešk artimiesiems jog esi pilnai subrendusi ir atsakinga už savo gyvenimą, tame tarpe ir už santykius su draugu. Norėdama išlaikyti gerus santykius su savo artimaisiais Tu tikiesi iš jų tolerancijos, pagarbos Tavo sprendimams, kaip kurti savo gyvenimą. Ramiai, su meile, bet tvirtai pasakyk tai artimiesiems. Leisk jiems pajausti, kad Tu jų nenustojai mylėti, bei esi atsakinga už save. Sėkmės.

Psichologė Svetlana Ramoškienė.
El. p.: svetlanna13@gmail.com

1 Response

  1. vdas parašė:

    Taip, kalbėtis reikia, taip, būtina suvokti stiprėjantį savarankiškumą ir tam tikrą laisvę. Tik kalbėtis apie priekaištus ir nuoskaudas turite ne su artimaisiais. O su artimiausiuoju.
    Jau vien todėl, kad sužadėtuvėmis jau jungiasi du žmonės iš skirtingų šeimų, skirtingo auklėjimo ir tt. O bendras gyvenimas tai dalytis vargu ir džiaugsmu, ar ne taip?
    SKaudoka, kai tėvai numeta kokį priekaištą, bet padiskutuokite, kaip į priekaištą sureaguoja išrinktasis. Gal problema jam tesukels šypsnį, nors jūs kokią savaitę vaikščiotumėt nešiodamasi tą netinkamo tono žodį širdyje. Dalinkitės nuogastavimais. Tai tik sutviritna abipusį ryšį. Ir nusaugoti čia nelabai yra nuo ko. O kol opias pastabas bandysite spręsti viena, tol duosite artimiesiems reakciją, kurios jie ir tikisi. O tikisi tik to, kad jų nepamirštumėte :) ir daug apie juos galvotumėte.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *