Esu gan drovi ir man sunku susirasti naujų draugų

0 (0)

Klausimas:

Sveiki. Esu 18-metė, ką tik pradėjusi naują gyvenimo etapą-studijas universitete. Manęs labai neramina mintys, kad nesusirasiu naujų draugų ar nesugebėsiu pritapti prie aplinkinių žmonių. Esu gan drovi su nepažįstamais, nors mokykloje turėjau keletą tikrų draugų. Kartais manau, kad man trūksta pasitikėjimo savimi, kad galėčiau bendrauti, tačiau nežinau, kaip pradėti labiau pasitikėti savimi. Iš pažiūros esu graži, tvarkinga panelė, todėl dėl išvaizdos nekompleksuoju, tačiau kompleksas kyla iš to, ką apie mane pagalvos kiti žmonės, o jei bešnekėdama susimausiu ir pan. Labai norėčiau atsipalaiduoti, laisvai bendrauti ir žinoma rasti naujų draugų. Nuo ko pradėti? Ačiū.

Atsakymas:

Sveika,

Savo laiške labai teisingai įvardinai “pradedi naują gyvenimo etapą”, kuris labai pakeis tave kaip asmenybę, padės pasiruošti ateičiai, atrasti gyvenimo kelią. Todėl nenuostabu, jog dabar tenka patirti baimę, nerimą, susikaustymą, drovumą savyje. Tikriausiai baigus mokyklą taip pat lydėjo panašūs: nežinomybės, atsiskyrimo, dvejojimo jausmai.

Kiekvienas naujas pokytis gyvenime silpniau ar stipriau supurto mūsų ramų, pastovų vidinį gyvenimą bei įprastą rutiną. Prisitaikyti universitete taip pat reikės laiko bei pastangų, nes tave supa nepažįstami žmonės, aplinka, visiškai skirtinga nei mokykloje sistema. Todėl nekaltink savęs, jog po pirmųjų dienų ar savaičių dar jauties neramiai. Taip jaučiais visi tavo grupiokai ar kiti pradėję studijuoti. Tik galbūt prisitaikymas jiems įvyksta greičiau, kiti galbūt stengiasi neparodyti, jog jiems sunku ir labai stengiasi būti drąsiais. Todėl dabartinės neraminančios mintys, jog nerasi draugų dar labai nepagrįstos, neracionalios.

Norėdama rasti kontaktą su žmonėmis universitete visų pirma pradėk nuo mažų žingsnelių: savo kūno kalba rodyk priėmimą, atvirumą, pasitikėjimą, dažniau nusišypsok, galiausiai tiesiog prieik, pasisveikink, kas leis būtų pastebėtai. Neverta laužyti galvą mąstant, ką apie tave galvoja kiti, nes paprastai kiti labiau yra susirūpinę savimi ir lygiai taip pat mąsto, ką tu ir kiti galvoja apie juos. Nelauk kitų iniciatyvos, pati pradėk ir rodyk, nors nedidelę iniciatyvą.O bijodama susimauti, pagalvok, kas blogiausia gali nutikti. Aplinkiniai gali pasijuokti, tačiau kitą kartą tu taip pat galbūt juoksies iš jų. Žinoma, negalima atmesti ir to, kad kažkam nepatikti, bet me sir nesiekiame patikti visiems, nes tai tiesiog neįmanoma. Sėkmingos tau adaptacijos.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com