Gydytojų klounų dėmesys vaikams padeda sveikti

„Šypsenos, kurios gydo“ – su tokia gražia idėja po Lietuvos miestus ir miestelius lankydami mažuosius ligoniukus keliauja organizacija „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“. Kas slepiasi už personažo su raudona nosimi, kas įkvepia užsiimti šia veikla, portalui VLMEDICINA.LT sutiko papasakoti pajūryje viešėjusi gydytoja kloune dirbanti Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.

gydantys-klounai

Gydytojai klounai rado kelią į vaikų širdis. Asmeninio archyvo nuotr.

Kitiems darbams lygiavertė veikla

Daugeliui gydytojų klounų veikla asocijuojasi su tikrais įvykiais paremtu filmu „Lopas Adamsas“ ir jo pagrindiniu personažu – tikru gydytoju, kuris eidamas į sergančių vaikų palatas virsdavo klounu. Tačiau Indrė pabrėžia, kad tai tik vienas iš šios veiklos pradininkų, ir skuba sulaužyti visuomenės sudarytus stereotipus: „Mes esame profesionalūs aktoriai, profesionalūs klounai – galima taip sakyti. Viskas prasidėjo nuo savanorystės. Mes Lietuvoje pirmieji įkūrėme tokią organizaciją, kuri veikia jau ketverius metus. Mes jau nebe mėgėjai, jau nebe savanoriai. Priklausome tarptautinei organizacijai Red Noses International. Pasaulyje ši veikla vyksta 20-25 metus, tai mes esame dar naujokai“.

Pašnekovė atskleidė, kad tarp jų nėra nė vieno gydytojo profesiją turinčio klouno, visi jie – aktoriai ar scenos žmonės, kurie už savo darbą gauna atlyginimą.

Pati mūsų kalbinta pašnekovė yra profesionali aktorė, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Paklausta, kas paskatino įsidarbinti organizacijoje „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“, Indrė atskleidžia, kad su drauge radusios skelbimą, jog ieškomi aktoriai, ir nusprendusios išbandyti savo jėgas atrankoje.

„Kad pačiam nebūtų traumos, turi susitvarkyti su tomis emocijomis, kurios tavęs laukia už palatos durų…“ – pasakojo Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė. E. Levin nuotr.

„Kad pačiam nebūtų traumos, turi susitvarkyti su tomis emocijomis, kurios tavęs laukia už palatos durų…“ – pasakojo Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė. E. Levin nuotr.

Tačiau nereikėtų susidaryti nuomonės, kad įsidarbinti lengva – gydytojui klounui keliami gana aukšti reikalavimai. „Reikalinga sceninė patirtis, ir aišku, būna atranka, vyksta seminarai, mokymai ir jau tada atrenkami žmonės, kurie galėtų dirbti šį darbą. Šis darbas yra ir psichologiškai gana sunkus, nes sutinki visokių vaikų ligoninėse, ir kad pačiam nebūtų traumos, turi susitvarkyti su tomis emocijomis, kurios tavęs laukia už palatos durų…“ – pasakojo aktorė.

Svarbus nuolatinis tobulėjimas

Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad klouno darbas, kuriame daug juoko, žaidimų, triukšmo ir stebuklų, yra nesudėtingas. Yra ir kita jo pusė – įvairūs mokymai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Kiekvienas seminaras turi savo temą, ar tai būtų klouno charakterio kūrimas, ar tai darbas poroje, ar fizinio klouno kūno lavinimas, magijos triukai. Išmokstame naujų dalykų ir juos tada mėginame pritaikyti ligoninėse“, – paklausta apie mokymų naudą pasakojo Indrė. Aktorė atskleidė, kad žinios, kurių pasisemia įvairiuose seminaruose, praverčia ne tik darbe, bet ir kasdieninėse situacijose: „Klounas visada turi būti čia ir dabar, spontaniškas. Ir mes visi įpratome, jei kas nutinka, improvizuoti, žaisti ir stebėti, kas iš to išeina“.

Aktoriai sergančių ar po ligos sveikstančių vaikų lankyti vyksta poromis: „Vienam susitvarkyti būtų labai sunku, nes mūsų noras ir tikslas – su kiekvienu vaiku asmeniškai kuo daugiau pabendrauti. Tam mes ir esame komanda, kad kuo daugiau dėmesio galėtume skirti kiekvienam vaikui, su kiekvienu padirbėti“.

Anot Indrės, gydytojai ir slaugytojai klounams jau spėjo tapti kolegomis. „Pradžioje žiūrėjo kiek įtariai, nes klounas ateina, triukšmauja, juokina – tai kaip čia dabar dirbsi rimtą darbą? Taip po truputį, po truputį ir dabar mes jau esame kolegos – nebėra to atstumo tarp gydytojo ir klouno. Ir sesutės laukia, ir gydytojai pamato: eikit ten – ten vaikas verkia“. Dabar aktoriai yra kviečiami ir į intensyvios terapijos skyrius.

Aktorius susikuria savo personažą

Visi asociacijos nariai turi savo personažą – klouną su savitomis charakterio savybėmis, pomėgiais, istorijomis bei biografijomis, vardais. Anot Indrės, jie visi labai skirtingi.

„Gyvenime aš – Indrė, o mano klouno vardas – Džilda. Visko negaliu išduoti, bet mano klounas yra labai ilgomis galūnėmis, nes aš pati esu gana aukšta, mano kojos ilgos, tai aš visur kliūnu. Esu spontaniška, galiu būti ir pikta, ir rimta. Esu miestietė, išsilavinusi mergina“, – paaiškino iš Telšių kilusi, sostinėje šiuo metu dirbanti mergina.

Paklausta apie įsimintiniausią apsilankymą palatoje Indrė teigia, kad tai buvo pirmas vizitas su patyrusia kolege į Vilniaus Santariškių ligoninę, į onkologijos skyrių, kur guli gana sunkios būklės vaikai. „Pirmą kartą akyse kaupėsi ašaros ir mintyse kartojau: aš klounas, aš klounas, aš klounas… Ir kažkaip tą minutę įsijauti į savo personažą ir kuo tik gali stengiesi padėti“, – prisiminimais dalinasi aktorė ir pabrėžia, kad noras dirbti tokį darbą nesumažėjo, o atvirkščiai – norėjosi eiti dar ir dar.

akimirka-2

Pasirodymo akimirka. Asmeninio archyvo nuotr.

Į kiekvieną vaiką – skirtingas kelias

Paklausta, kokia vaikų reakcija pravėrus palatos duris – juk niekada negali žinoti, kas už jų laukia – aktorė džiaugiasi, kad dažniausia sutinka geranoriškus, atvirus vaikus, kurie aktyviai dalyvauja.

„Mes mokomės dirbti su kiekviena vaikų grupe, kad žinotume, kaip prieiti prie kūdikio, o kaip – prie paauglio. Į kiekvieną vaiką – skirtingas kelias, bet mes stengiamės ir, manau, mums puikiai sekasi“, – pabrėžia ji ir priduria, kad kartais iš paauglių sulaukia ironiškos reakcijos: „Na tai klounai atvažiavo“. Bet parodai paprastą triuką ir iškart klausia, kaip taip padarome. Atsiranda kontaktas.

Kad gydytojai klounai rado kelią į vaikų širdis. buvo galima pastebėti ir jiems svečiuojantis pajūryje – sanatorijoje „Palangos gintaras“. Beveik savaitę aktoriai bendravo, mokė įvairių triukų ir magijos čia buvusius vaikus. Iš 60 jų beveik 20 sutiko ruoštis spektakliui „Cirko pacientas“, mažiausia dalyvė – ketverių metų mergaitė. Indrė džiaugėsi, kad vaikai dalyvavo aktyviai, kruopščiai ruošė savo numerius, patys piešė plakatą ir kūrė renginiui skirtus bilietus, kuriuos mielai išdalino savo artimiesiems bei sanatorijos darbuotojams. Gydytojams klounams su jais dirbę vaikai negailėjo šiltų žodžių, o pasirodymo susirinkusi pažiūrėti beveik pilna salė žiūrovų – gausių aplodismentų.

Bendraujant su ligoniukais praverčia ir vaizduotė: „Reikia neriboti savo fantazijos. Ateidami į palatą iš nieko turime sukurti stebuklą, ir kiekvienas daiktas mums, pavyzdžiui, siena, gali būti inspiracija. Kiekvienas daiktas kelia asociacijas, su juo galima dirbti, na ir žinoma, patys vaikai labai daug duoda informacijos, ką mes galime su jais nuveikti“.

Anot aktorės, reikia improvizuoti, imtis iniciatyvos: kartais vaikas tiesiog žiūri ir kažko laukia – tada gydytojai klounai rodo iš anksto paruoštus pasirodymus, triukus.

Pasirodymo-akimirka

Pasirodymo akimirka. Asmeninio archyvo nuotr.

Teigiamos emocijos padeda sveikti

Juokas, sako Indrė, gerina nuotaiką ir padeda greičiau pasveikti, numalšinti įtampą, kuri yra ligoninėje, nes vis tiek vaikams gydytojas yra „toks mažas siaubas“. „Ir mes esame tam, kad visiems – ir ne tik vaikams, bet ir jų tėvams palengvintume tą būvį gydymo įstaigoje, kad nebūtų jiems taip baisu, kad jie iš to buvimo gautų ir teigiamų emocijų“.

„Geresnė nuotaika visada padeda pasveikti, blogesnė – tam trukdo“,  – teigia Klaipėdos pedagoginės psichologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, psichologas Vidas Karvelis. Jo nuomone, jei klouno terapija, arba socialinė klounada, yra leidžiama taikyti gydymo įstaigose, vadinasi, yra numatytas jos efektyvumas.

Jį papildo neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė: „Juokas – veiksminga priemonė pasveikti“. Pasak psichologės, pozityvus mąstymas, teigiamos emocijos labai naudingos sergančiajam, pavyzdžiui, vaikui, bijančiam operacijos, tuo metu šalia jo esantis klounas panaikina įtampą. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir juoko terapijos poveikis jam – skirtingas.

Šaltinis: vlmedicina.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *