Išduotas gyvenimas arba ech ir vėl nespėjau…0 (0)
Dažniausiai Jis ateina pas tave vakarais, kai po visų dienos darbų ramiai sėdi savo virtuvėlėje su arbatos puodeliu ir kai niekas negali pažvelgęs į akis perskaityti tavo minčių. Jis netikėtai įsiveržia ir metęs po kojomis nuostabias lauko gėles, dar tebekvepiančias laužo dūmais, švelniai tave apkabina ir sušnabžda: „Labas, tai aš.“ Jo akys švyti, plaukai ir drabužiai persismelkę tolimų vandenų ir egzotiškų šalių kvapais, Jis meiliai šypsosi tau. Pamatęs, kad nereaguoji, purto tave savo stipriomis įdegusiomis rankomis ir beveik šaukia:
– Klausyk, klausyk gi, ką tu čia veiki? O Dieve, ką tu darai su savo gyvenimu, nejaugi nematai? Kol tu čia sėdi, audros ir uraganai, lietūs ir žaibai neša tolyn didžiojo nuotykio ir pirmosios meilės kvapus, vaivorykštės spindi savo ašarose, beviltiškai klausdamos – kur tu? Alpių pievos baigia nužydėti laukdamos tavęs. Antai beprotiškas saulėlydis atsispindi jūros beribėje erdvėje ir baltas burlaivis seniai laukia mūsų, kad nuplukdytų už horizonto prie pasakiškų salų. Na, eime gi… eime, na?
Paskui žvilgteli su liūdesiu į tavo sustingusį, nuo kasdieninių rūpesčių ir nerimo papilkėjusį veidą, ir supratęs, koks beprasmiškas jo kvietimas, slėpdamas ašarų pilnas akis tyliai pasišalina.
Juk Jis – tai tu, tas, kuriuo kažkada jaunystėje buvai ir galbūt sielos gilumoje vis dar esi.
P. S.
Aišku, gerbiamas skaitytojau, kad tai ne apie jus. Jūs juk jau seniai kraunatės daiktus ir ruošiatės kelionėn. Na, užtrukote šiek tiek. Bet tai tik dėl to, kad sudarytumėte būtiniausių daiktų, reikalingų kelionėje, sąrašą. O tai: televizorius, šaldytuvas, dušo kabina, kosmodiskas, pripučiamas čiužinys, krūva žurnalų ir būtinai sapnininkas su Beatos virtuvės maisto gamybos paslaptimis. Čia tik sąrašo pradžia, jūs jo dar nebaigėte.
Be to, itin svarbu teisingai pasirinkti tinkamiausią dieną iškeliauti. Todėl kelionės pradžia turi būti būtinai suderinta su astrologinėmis prognozėmis. Žinoma, oficiali versija – jūs tomis nesąmonėmis netikite, bet tarp mūsų šnekant… Kartais, šiek tiek. Na, dėl visa ko… O astrologai, kaip visada, nieko gero nežada. Vis tas juodas mėnulis niekaip nenustoja šviesti tiesiai į jūsų kvailą makaulę.
Argi gali tokiu metu keliauti? Aišku, kad ne. Be to, dar reikia pabaigti žiūrėti įvairius šokių ir dainų projektus (šok su žvaigžde, mama, kaimynu, dainuok duše, sandėliuke, Seime ir pan.). Paskui dar panaršyti po internetą, perskaityti daugybę nereikalingų straipsnių ir prirašyti krūvą bukų komentarų.
Ir štai, nepraėjus „nė akimirkai“, jūs galų gale susiruošėte. Mintyse jau įsivaizduojate, kaip rytoj tam niekšui, savo viršininkui, išrėšite visą tiesą, ką apie jį galvojate, ir metęs ant jo stalo prašymą dėl išėjimo iš darbo, stipriai trinktelėjęs durimis išdidžiai paliksite tą taip nemėgstamą įstaigą.
Bet staiga atsimenate, kad jūs seniai jau… pensijoje?! Ir žvilgtelėjęs pro langą pamatote tik tolstančio burlaivio bures. „Ech, ir vėl nespėjau… O gal ir gerai, kad nespėjau“, – pamąstote, juk tuoj per televizorių pradės rodyti eilinio jūsų taip pamėgto serialo eilinę seriją.
…
Laumžirgio istorijų autorius Elijus Kebleris
Daugiau istorijų www.laumzirgioistorijos.lt