Jei ne vaikelis – iškart bučiau jį palikus
Foto: Franek Strzeszewski/Corbis
Klausimas: Sveiki, turiu problemą. Su draugu esame 3,5 m., laukiamės vaikelio, iki gimdymo liko 2 mėnesiai, jaučiu, kad jis tikrai mane myli, tą patį mato ir aplinkiniai, niekada nebūna jokių problemų, elgiamės ir jaučiamės kaip paaugliai. Tačiau staiga pradėjau įtarinėti jį, aišku iš pradžių raminau save, galvojau jog čia tik mano paranoja, sukelta nėštumo hormonų, tačiau pradėjau įsidėmėti jo vieną bendradarbę socialiniame tinkle ”Facebook”. Tiek ji, tiek jis, pradėjo skirti vienas kitam daugiau dėmesio, susirašinėdavo, kol kas tikrai nekaltomis žinutėmis, bet mano draugas jas trindavo, kol vieną dieną jo telefone radau žinutę apie tai, jog jis siūlė jai parsisiųsti telefone programėlę, su kuria galima bendrauti nuotraukomis, ir jis siūlėsi atsiųsti intymių nuotraukėlių su begale bučinukų. Nežinau kiek rimti jų santykiai, jis iš pradžių dar man melavo, bet vėliau prisipažino, jog jie tik draugai ir tik susirašinėjo, tačiau aš negaliu taip gyventi, kankinama nežinios. Jei ne vaikelis iškart bučiau jį palikus, nes bet kokios neištikimybės nepakęsčiau, tačiau dabar viskas yra kitaip ir nebežinau ką daryti ir kaip su juo kalbėtis.
Atsakymas: Sveiki. Suprantu, kad šiuo metu išgyvenate laukimo ir reikšmingų gyvenimo permainų laikotarpį, taigi natūralu, kad kyla įvairių minčių ir nerimo dėl ateities bei santykių.
Noriu pastebėti, kad laiško pradžioje išsakote jaučianti, kad draugas Jus tikrai myli, ir tą rodo Jūsų abiejų savijauta bei elgesys. Kartu esate jau 3,5 metų, ir tai nėra trumpas laikas santykiuose, kai gali kilti įvairios situacijos ar sunkumai, o Jūs sakote, kad „niekada nebūna jokių problemų“. Tai rodo, kad abu gana sėkmingai ir išmintingai tvarkotės įvairiuose gyvenimo reikaluose.
Tačiau, iki šiol Jūsų santykiuose viskas sukosi tik apie judu abu, kai šiandien, Jums jau tenka rūpintis dar vienu mažu, kol kas akivaizdžiai nematomu žmogučiu. Gali būti, kad Jūsų draugas pasijautė patiriantis kiek per mažai dėmesio, galbūt jaučia permainas ir nerimauja dėl ateities, kaip judviejų santykiai klostysis toliau, ar viskas liks kaip anksčiau, o gal bijo prarasti savo mylimos moters artumą?
Patikėkit, tiek vyrai, tiek moterys, nori jaustis svarbūs, reikšmingi, mylimi, nori gauti kasdienio dėmesio švelnumo bei supratimo. Kuriant tarpusavio santykius, kiekvienas žmogus turi prigimtinius poreikius ir jaučiasi blogai, jei jie nėra patenkinami. Taigi, visų pirma, žmonėms būdingas saugumo poreikis, t. y. žinojimas, kad aš be baimės galiu atsiverti partneriui, kalbėtis apie sunkumus, būsiu suprastas, išklausytas, ir jis manimi pasirūpins. Priėmimo poreikis reiškia tai, kad esu savo partnerio mylimas toks, koks esu, su savo gerosiomis savybėmis bei trūkumais ar su teise klysti. Ir dar, kiekvienam iš mūsų labai svarbus apdovanojimas – tai yra partnerio dėmesys ir įvertinimas to, ką darau.
Iš Jūsų laiško, šiai dienai, juntamas Jūsų nesaugumas partnerystėje, kai jūs įtariate savo draugą kuriant naujus santykius su kita moterimi. Ir šioje vietoje, labai svarbu nepasiduoti emociniam mąstymui, kai galvojama, jog tikrai taip yra, nes aš taip jaučiu. Pamėginkite situaciją apsvarstyti be išankstinių interpretacijų, sudėliokite konkrečius faktus, patvirtinančius ar paneigiančius įtarimus, ir tik tuomet pradėkite atvirą pokalbį su savo draugu. Siekiant efektyvaus pokalbio, svarbu nepradėti nuo kaltinimų, nes tai tik sustiprins partnerio pasipriešinimą, kils nemalonūs jausmai, ko pasekoje pokalbis nebebus nuoširdus ir sėkmingas.
Tarpusavio santykiuose labai svarbu tinkamai išsakyti bei tinkamai išklausyti. Išsakydami, mes labai dažnai vadovaujamės savo įsitikinimais, tarsi tai būtų savaime suprantama ir kitiems, arba dar blogiau, mes vadovaujamės požiūriu, kad kitas turėtų nuspėti mano jausmus ir lūkesčius. Tačiau, siekiant tarpusavio supratimo, žymiai prasmingiau išsakyti ką Aš jaučiu ir kodėl, o klausantis kito, reikėtų pasistengti išeiti iš savo visažinančio vertintojo pozicijos, ir išgirsti, kas ir kodėl reikšminga partneriui. Ir svarbiausia, kai nuomonės ir požiūriai išsiskiria, išmokti derintis.
Tai pagrindinės gairės, kaip mėginti pasikalbėti su savo draugu. Beje, nepamirškite pasirinkti tinkamos vietos ir laiko, o taip pat, palikite jam vietos apmąstymams – vyrams būdinga „apdoroti“ informaciją vienumoje.
Kalbant apie minėtus žmogaus poreikius, atsižvelkite į partnerio poreikį būti priimtam su visomis jo savybėmis ir teise klysti. Neskubėkite nurašyti viso gražaus kartu išgyvento laiko. Dargi, įvertinkite prigimtinius lyčių skirtumus, kai vaikelio laukimo periodas, daugeliui vyrų tampa išbandymu dėl fiziologinių poreikių. Sėkmingos poros tikrai randa būdų, kaip išspręsti šiuos sunkumus, tereikia išdrįsti apie tai kalbėtis.
Vis dėlto, kai kurie faktai privertė suabejoti Jūsų draugo sąžiningumu partnerystėje, todėl rimtas pokalbis būtų prasmingas. Rašote, kad nebepakeliate kankinančios nežinios, taigi, pasvarstykite, kiek ilgai taip ištversite. Gal vistik aiškumas yra geriau, nei miglotos spėlionės, kas už viso to slypi. Juk nežinia leidžia rutuliotis neigiamiems įvykiams, kai žinojimas leidžia imtis kontroliuoti situaciją ir ieškoti sprendimų.
Ir atminkite, kad tobulo gyvenimo ir tobulų santykių nebūna – visos poros įvairiais gyvenimo tarpsniais patiria vienokių ar kitokių sunkumų. Svarbiausia sau atsakyti, kiek esate įsipareigoję judviejų santykiams ir pasirengę spręsti kylančius sunkumus.
Jeigu jaučiate, kad mylite ir kad judviejų partnerystė Jums reikšminga, tuomet priimkite šį santykių išbandymą ir abu kartu imkitės atsakomybės kurti tolesnę sėkmingą judviejų ateitį.
.
Nuoširdžiai linkiu sėkmės!
Psichologė Vilma Stundžienė
El. paštas: vilmastundziene@gmail.com