Jungo tipologija: kas tai?

0 (0)

Žmogui knieti kuo daugiau žinoti apie save ir kitus. Mes nuolat ieškome tapatumo ir jį konstruojame, priskirdami save kokiai nors grupei ar tipui.

Šiame straipsnyje pristatau C. G. Jung ir jo sekėjų (John Bebee, Marie-Louise von Franz, James Hillman bei kitų) kurtą ir plėtotą tipologinę sistemą. Jungo tipologija padės atpažinti stipriąsias, įsisąmonintas, gerai išvystytas psichikos funkcijas bei nusistatyti tas, kurios yra menkai kontroliuojamos, archajiškos ir primityvios. Būtent jos kelia daugiausia problemų, tokiu būdu reikalaudamos dėmesio ir plėtotės.

Psichikos funkcijos – skirtingos ir kryptingos

Analitinės psichoterapijos pradininkas C.G. Jung išskyrė keturias sąmonės funkcijas, kuriomis remdamasis žmogus pažįsta save ir pasaulį. Tai yra:

• Mąstymas;
• Jausmai;
• Pojūčiai;
• Intuicija.

Jungas teigia, kad pojūčiai mums parodo, kad kažkas yra. Mąstymas padeda atskleisti, kas tai yra. Jausmai padeda įvertinti, ar tai gerai, ar blogai; priimti ar atmesti, o intuicija atveria galimybę, numatymą.

Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (jomis remiantis informacija priimama turint tam tikrą nuostatą ją vienaip ar kitaip suvokti), dvi – iracionalios (priimančios informaciją be jokios  išankstinės nuostatos jos suvokimui). Racionalios funkcijos – mąstymas ir jausmai. Jungas nepalaikė proto ir jausmų priešpriešos. Jis laikė jausmus racionaliu procesu. Jaučiant vyksta vertinimas ir objektui ar patirčiai priskiriama tam tikra vertė. Pojūčiai ir intuicija – iracionalios sąmonės funkcijos. Jų teikiamas pažinimas visybiškas; sunkiau nurodyti tikslų jo šaltinį. Pro-vakarietiškoje kultūroje proteguojamas racionalių psichikos funkcijų (ypač mąstymo) naudojimas. Iracionalumas (ypač intuicija) nuvertinami. Antropologas D.Brandišauskas Prigimtinės kultūros konferencijoje (2018) pasakojo apie Sibiro klajoklių tautas, kuriose paplitus navigacinei įrangai, naudojimasis intuicija ir jos lavinimas labai sumenko. Tai tapo papildomų problemų ir nelaimių šaltiniu, todėl šių priemonių sąmoningai atsisakoma. Gyvenant gamtoje būtina naudoti ir lavini intuiciją, nes situacija greitai keičiasi, be to, ji yra daug sudėtingesnė nei žada prietaisai ir technologijos. Apie tai, kad nei technika, nei faktinis pažinimas bei pojūčių naudojimas tavęs neišgelbės džiunglėse, kalbėjo ir Jungas. Intuicijos pojūtis ir įsiklausymas į ją būtinas. Intuityvūs nušvitimai vyksta ir susidūrus su mūsų vidinėmis džiunglėmis ir dykumomis.

Kiekviena iš šių funkcijų gali būti ekstraversinė arba intraversinė. Dažnai aptinkamas žmonių skirstymas į ekstravertus ir intravertus, analitinės psichoterapijos šviesoje, yra pernelyg supaprastintas. Kiekvienas iš mūsų pasižymi ir ekstraversija, ir introversija. Šie dėmenys atspindi mūsų energijos kryptingumą: ekstraversija reiškia susidomėjimą išorinio pasaulio objektais ir reiškiniais, siekį turėti su jais tiesioginį santykį. Intaversija rodo tendenciją atsiriboti  nuo objekto, atmesti bet kokią jo įtaką, ir atsiverti idėjoms, vidiniams potyriams, vertybėms, vaizdiniams, apsaugantiems nuo išorinės realybės ir suteikiantiems vidinę laisvę. Ekstraversija orientuoja į išorinio pasaulio pokyčius ir aplinkybes, kolektyvines normas ir vertybes iškeliant virš individualumo. Vidiniai procesai tuo tarpu lieka šešėlyje, mažiau aiškūs, prasčiau suprantami ir kontroliuojami.

Kaip jau minėta, kiekviena iš psichikos funkcijų gali turėti skirtingą kryptingumą. Taigi, Jungas ir jo sekėjai aprašo ekstraversinį mąstymą ir intraversinį mąstymą, ekstraversinius jausmus ir intraversinius jausmus, ekstraversinius pojūčius ir intraversinius pojūčius, ektraversinę intuiciją ir intraversinę intuiciją.

Funkcijų hierarchija

Visos šios funkcijos būdingos kiekvienam iš mūsų, tačiau jos labai skirtingai išvystytos. Kiekvieno mūsų sąmonė yra racionalių, ir iracionalių, ekstraversinių ir intraversinių procesų rezultatas.Viena iš sąmonės funkcijų yra dominuojanti – labiausiai išvystyta, sąmoninga, dažniausiai naudojama. Antroji pagal stiprumą – pagalbinė – blogiau įsisąmoninta, automatiškesnė, bet taip pat gerai išvystyta. Pagalbinės funkcijos veikla jokiu būdu negali prieštarauti dominuojančios funkcijos veiklai. Iintuicija ir pojūčiai, mąstymas ir jausmai niekada negali būti viena kitą papildančios funkcijos. Pagalbinė funkcija visais požiūriais yra priešinga dominuojančiai funkcijai. Jei dominuoja viena iš racionalių, ekstraversinių  funkcijų, jos pagalbinė funkcija bus iracionali, intraversinė. Ir atvirkščiai. Išskiriant dominuojančią ir pagalbinę funkcija susidaro 16 skirtingų profilių.

Pavyzdžiui, jei dominuojanti funkcija – ekstraversinis mąstymas, pagalbinė funkcija bus – intraversinė intuicija arba intravesiniai pojūčiai; jei dominuoja intraversiniai pojūčiai, pagalbinė – ekstraversinė logika arba ekstraversiniai jausmai; dominuojanti funkcija – ekstraversiniai jausmai, pagalbinė – intraversiniai pojūčiai arba intraversinė intuicija. Ir taip toliau.

Tretinė funkcija yra antroji padedančioji. Ją galima palyginti su kairiąja dešiniarankio ranka – mažiau išvystyta, blogiau valdoma. Ji sutampa su pagalbine funkcija racionalumo/iracionalumo požiūriu ir yra priešingos krypties, kalbant apie ekstraversiją/intraversiją.

Nuslopinta funkcija – mažiausiai diferencijuota, prastai valdoma, primityvi ir archajiška. Jos kryptis yra priešinga nei dominuojančios funkcijos, bet ji sutampa su dominuojančia funkcija racionalumo/ iracionalumo lygmeniu. Žr. lentelė

Dominuojanti funkcija	Nuslopintoji funkcija
Ekstraversinis mąstymas	Intraversiniai jausmai
Intraversinis mąstymas	Ekstraversiniai jausmai
Ekstraversiniai jausmai	Intraversinis mąstymas
Intraversiniai  jausmai	Ekstraversinis mąstymas
Ekstraversinė intuicija	Intraversiniai pojūčiai
Intraversinė intuicija	Ekstraversiniai pojūčiai
Ekstraversiniai pojūčiai	Intraversinė intuicija
Intrversiniai pojūčiai	Ekstraversinė intuicija

Jungas psichikos funkcijų hierarchiją ir santykius perteikė diagrama – schematišku žmogaus (dešiniarankio) atvaizdu. Vertikali ašis – tai sąmonės stuburas, horizontali – sąmonės „rankos“, padedančios pasauliui išreikšti dominuojančios funkcijos patirtį.

Dominuojanti funkcija
(galva)

 

 Pagalbinė funkcija (dešinė ranka)                              Tretinė funkcija (kairė ranka)

Nuslopintoji (nepilnavertė) funkcija

Funkcijų hierarchija išreiškia eiliškumą, kuriuo remdamiesi galime vystyti savo psichikos funkcijas.

Koks mano sąmonės tipas?

Remiantis jungiškąja tipologija įprasta kalbėti apie žmonių tipus, tačiau vienas žymiausių šių laikų analitikų ir tipologijos ekspertų John Bebee pabrėžia, kad tiksliau būtų kalbėti ne apie žmogaus, o apie jo sąmonės tipą, t.y. ego prioritetus, pažįstant išorinę ir vidinę realybę

Norėdami nusistatyti savo dominuojančią funkciją pabandykite prisiminti, koks buvote vaikystėje: kokiai veiklai teikdavote pirmenybę, o kokios vengdavote?.. ką atlikdavote pirmiausia, o ką atidėliodavote?.. Kas labiausiai patikdavo, kuo būdavote susidomėjęs?.. Kaip yra dabar?.. Ekstraversija ar intraversija atskleidžia tai, kaip mus veikia bendravimas: išvargina ar įkvepia?.. Būdamas su kitais pavargstate ar įgaunate energijos?..

Dominuojančią funkciją padės aptikti ir atvirkštinis ėjimas – savo pažeidžiamumo pažinimas. Paklauskite savęs: kokia iš pagrindinių keturių funkcijų manyje silpniausia? Kur aš lėčiausias ir nepaslankiausias?.. M.L.Franz pabrėžia, kad nuslopintosios funkcijos reakcija dažniausiai yra vėluojanti. Dominuojanti funkcija veikia greitai, beveik automatiškai. Tuo tarpu norint įsiklausyti į nuslopintą funkciją, reikia laiko. Pvz., mąstymo tipo žmogui labai sudėtinga išreikšti savo jausmus ar netgi juos aptikti. Jam gali tekti ilgokai pabūti su savimi, kol galų gale jis sugebės atsakyti, ar jaučia ką nors ir ką būtent. Jei dominuojanti funkcija – jausmai, žmogui gali būti sunku aptikti savo mintis, bendrai – galvoti, vadovautis mąstymu ir logika.

Nuslopintoji funkcija – tai lyg trečiasis brolis kvailys, nemylimas ir nevertinamas. Tačiau būtent jam pavyksta gauti geriausią žmoną, pastatyti skraidantį laivą, išsaugoti auksinius obuolius, išgelbėti princesę ir gauti karalystę. Nuslopintoji funkcija – tai ir tiltas į pasąmonę. Todėl ji niekada negali būti iki galo integruota. Šios funkcijos įgalinimas, sąmoningas dėmesys gali padėti išeiti iš krizės, atverti naują pasaulio supratimą.

 4 psichikos funkcijos, 8 sąmonės tipai

Remdamasi Marie-Louise von Franz ir John Beebe tekstais aprašysiu pagrindinius aštuonis sąmonės tipus, išskirdama dominuojančią funkciją bei jos kryptingumą ir nuslopintąją funkciją.

• JAUSMAI

Remiantis šia funkcija remiantis vyksta vertinimas nuolatinis reiškinių ir dalykų vertinimas. Ji yra atsakinga už vertybių atpažinimą, nustatymą, integraciją ir realizaciją. Jausmai, kaip ir kitos funkcijos, gali būti ekstraversiniai arba intraversiniai. Dominuojant jausmams, mąstymo funkcija yra blogiausiai išvystyta. Jausminio tipo žmonių mintys gali būti labai įdomios, gilios, originalios, tačiau jas sunku suvaldyti, jos išsakomos chaotiškai. Ypač tai akivaizdu streso situacijose – pvz., per egzaminus, kai atrodo, kad dingo gebėjimas mąstyti. Verčiamas galvoti šio sąmonės tipo atstovas išsako banalias mintis, atskiras pastabas ar perteikia mintinai žinomą medžiagą.

• Ekstraversinis jausminis tipas, nuslopinta funkcija – intraversinis mąstymas

Jausminį ekstravertą galima pažinti iš gebėjimo perprasti, priimti ir išreikšti grupės vertybes. Šio sąmonės tipo asmenys lengvai užmezga pažintis, susiranda draugų. Jie neturi didelių iliuzijų ir lūkesčių, tiksliai įvertina santykių privalumus ir trūkumus, lengvai prisitaiko prie aplinkos, pasižymi sveika nuovoka, atspėja kitų žmonių elgesio motyvus, pelno pasitikėjimą ir pasiekia savo tikslų. Sukurdami jaukią, malonią atmosferą, jie plaukia pasroviui. Dėl savo gebėjimo objektyviai pajusti, kaip jaučiasi kiti, ektravertiniai jausmų žmonės dažnai aukojasi dėl kitų, skubiai ateina į pagarbą ir padeda kitiems. Jausminiai tipai tvirtai tiki savo vertinimais ir jų išvadomis bei tuo pagrindu nustatytu santykiu. Jausminiai žmonės nekeičia savo nuomonės: jie visada ištikimi savo draugams ir susitaiko su bet kokiu jų trūkumu, nes santykis jau nustatytas ir juo neabejojama. Paprastai šio tipo žmonės pasižymi geru skoniu rinkdamiesi draugus ir partnerius. Jie mažai rizikuoja, renkasi konvencinius, socialiai priimtinus modelius. Jei tokio tipo žmogus turi emocinių problemų, jo charakteris įgyja teatrališkų bruožų, paviršutiniškumo.

Šis tipas nemėgsta mąstyti, nes mąstymas – jo nuslopintoji funkcija. Jiems ypač nepatrauklios abstrakčios, filosofinės temos ar prasmės klausimai. Abstraktūs pamąstymai ir svarstymai jį slegia. Jei šio sąmonės tipo žmogus jų imasi, dažnai iškyla negatyvios, vulgarios, ciniškos mintys –ypač apsvaigus, ar labai pavargus, kai nuslopintoji funkcija nebekontroliuojama. Mintis sunku fiksuoti, jos ateina ir praeina. Kartais tos mintys baugina, jų vengiama, neįsisąmoninama, prietaringai bijoma. Destruktyvios mintys gali būti nukreiptos ir prieš save: be jokio pagrindo iškyla idėjos, kad esu beviltiškas, gyvenimas bevertis. Jausminio sąmonės tipo žmonės sau labai padėtų užfiksuodami, įsisąmonindami ir nukenksmindami destruktyvias mintis ir rasdami joms pozityvią atsvarą.

• Intravertinis jausminis tipas, nuslopinta funkcija – ekstraversinis mąstymas

Intraversinis jausminis tipas viską matuoja vidinės vertybių sistemos matais. Šie žmonės turi puikiai išvystytą vidinę vertybių sistemą, kurios išoriškai nedemonstruoja, kitiems neprimeta, bet labai dažnai tampa moraliniais autoritetais ir pozityviai įtakoja aplinkinius, elgdamiesi ir liudydami aukštus dorovinius principus. Šie žmonės savo elgesiu formuoja grupės etinius pagrindus, pozityviai veikdami kitus: jų akivaizdoje neįmanoma blogai elgtis, jie įkvepia pagarbą ir orią laikyseną. Šio tipo žmonių mąstymas ekstraversinis, apimantis didelį faktų diapazoną. Bandydami kūrybiškai panaudoti savo mąstymą, šie žmonės dažnai paskęsta pernelyg dideliame duomenų ir faktinės medžiagos sraute, pasimeta detalėse ir smulkmenose.

Be to, nuslopintas ekstraversinis mąstymas pasižymi monotonija. Šie žmonės linkę užstrigti – įsikibti vienos ar dviejų idėjų. Ekstraversinis mąstymas, kaip ir visos nuslopintos funkcijos, gali tapti itin tironišku, neadaptyviu. Jungistai svarsto, kad Freudo mąstymas – būtent ekstraversinio mąstymo pavyzdys, kuomet su pora stiprių idėjų keliaujama per didelį medžiagos kiekį.

• MĄSTYMAS

Mąstymas ieško atsakymo į klausimą, „kas tai yra?“ Dominuojant mąstymo funkcijai, į pasaulį ir gyvenimą žiūrima iš proto ir logikos pozicijų. Jausmai tuo tarpu lieka nuošalyje ir gali sukelti daug problemų, pasireikšdami dideliu įžeidumu, padidintu emocionalumu.

• Ekstraversinis mąstymo tipas, nuslopinta funkcija – intraversiniai jaumai

Ekstraversinio mąstymo tipo žmonės dažnai tampa vadovais, administratoriais, mokslininkais ar teisininkais. Jie pasižymi enciklopediniu apsiskaitymu, jiems lengvai paklūsta įvairūs organizaciniai procesai. Jie nepavargsta nuosekliai ir sistemingai gilintis į išorines problemas ir jas spręsti. Klausydami ginčų ir diskusijų šie žmonės lengvai nustato konflikto šaltinį ir nesusipratimų pasekmes. Ekstraversinis mąstymas linkęs remtis kolektyvinėmis normomis ir vertybėmis, precedentais; atrodo jis stokoja savarankiško, nepriklausomo apmąstymo.

Mąstantiesiems sunku įsivaizduoti, kad žmonės gali vadovautis kitomis funkcijomis, nei logika. Jie nuolat kovoja su tamsumu, kilusiu dėl klampaus, tingaus ar riboto mąstymo, terminologinių netikslumų, įneša aiškias pozicijas ir vertinimus. Šie žmonės sutrinka, kai klausiama apie jų subjektyvią poziciją. Jiems sunku suvokti savąją, asmeninę motyvaciją, kuri dažnai būna idealistinė ir naivi – tikėjimas pasauliu, teisingumu, gėriu.

Kartais šie žmonės laikomi šaltais, bejausmiais. Tačiau tai ne tiesa. Jie ištikimi, atsidavę ir prieraišūs, tačiau retai kada rodo jausmus. Šio tipo žmogus gali visą gyvenimą praleisti spręsdamas problemas: vesdamas sudėtingiausias bylas, kovodamas, reorganizuodamas ir pertvarkydamas, įnešdamas aiškumo į supainiotus reikalus. Atsipeikėti ir suvokti savo vienpusiškumą gali padėti tik krizė. Krizės metu savęs ir kitų klausima – ar čia – viskas?.. Dėl ko aš gyvenau?.. Tokiomis akimirkomis mąstytojai grimzta į savo nuslopintąja funkciją: pasineriama į melancholiją, abejojama savo darbo svarba, iškyla sentimentai. Krizė parodo, kad dominuojanti funkcija jau išsisėmė. Gilus krizės išgyvenimas ir supratimas atveria galimybę nuslopintos funkcijos vystymui – vertybių sistemos peržiūrėjimui ir pertvarkymui.

• Intraversinis mąstymo tipas, nuslopinta funkcija – ekstraversiniai jausmai

Šių žmonių pagrindinė veikla mažai susijusi su išorinio gyvenimo tvarka. Daug labiau juos domina idėjos. Jie dažniausiai laikosi pozicijos, kad veikla turi prasidėti ne nuo faktų nustatymo, bet idėjų išgryninimo. Jiems svarbiausia nustatyti, kokios idėjomis seksime, iš kur jos kilę. Moksle tokie žmonės stengiasi apsaugoti kitus nuo beprasmiškų eksperimentų, vietoj to grįžtant prie esminių koncepsijų. Intravertiški mąstytojai dažnai sudaro kritiškų, reiklių žmonių įspūdį, nes dažnai pasineria į save, atsitraukia nuo objekto, netgi siekia nuo jo atsiriboti. Šie žmonės šilti, ištikimi, prieraišūs, idealistiški.

• POJŪČIAI

Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija yra labai jautrūs išoriniams arba vidiniams faktams ir procesams. Šiuos žmones pasiglemžia realybė, jie stringa dabartyje. Jų silpnoji pusė – intuicija, kuri gali pasireikšti bauginančiais ateities numatymais.

• Ekstraversinių pojūčių tipas, nuslopinta funkcija – intravesinė intuicija

Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija turi išvystytus pojūčius, lengvai fiksuoja detales, atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas, greitai ir objektyviai fiksuoja tai, kas vyksta, vertina stebėjimą ir aktyvią veiklą. Ekstraversinio pojūčių tipo žmogus geba jausti išorinio pasaulio objektus ir reiškinius bei konkrečiai ir praktiškai su jais tvarkytis. Jie viską pastebi, į viską atkreipia dėmesį. Vienas mano bičiulis su dominuojančia pojūčių funkcija vos kelis kartus pravaževęs kokiu nors maršrutu, gali tiksliai išvardinti jame esančius ženklus ir objektus. Jis visada pastebi visas detales ir nuoširdžiai stebisi, kad kiti žmonės negali taip tiksliai kaip jis nupasakoti, kaip rasti vieną ar kitą objektą. Šio tipo žmonės – puikūs architektai, dizaineriai, virėjai, švenčių planuotojai, gamtininkai ir orientacinio sporto megėjai. Jie fotografiškai tiksliai fiksuoja daugybę detalių, turi nepriekaištingai išvystytą skonį. Dėl itin išvystyto gebėjimo gauti malonumą iš kvapų, garsų, vaizdų, skonių bei lytėjimo, šiuos žmones gali labai įtraukti hedonistiniai išgyvenimai ir tobulų stimulų paieškos. Tuomet labai daug aukojama komforto paieškoms.

Šiam tipui svetimas intuicijos pasaulis. Viską, kas su tuo susiję, jie linkę nurašyti, kaip kvailą fantaziją,  neturinčia jokio ryšio su realybe. Nuojautos ir spėlionės šių žmonių nedomina. Ekstraversiniai pojūčiai kaupia patirtį ir prisiriša prie išorinės realybės taip stipriai, kad gali nepastebėti vidinio pasaulio, jo judesių. Jei pojūčių tipo žmogus patenka į nuojautų sferą ir bando įžvelgti galimybes, čia pirmiausia iškyla negatyvūs variantai. Dėl nuslopintos intuicijos šiuos žmones gali apimti įtarumas, persekiojimo, noro pakenkti baimės. Krizinėse situacijose šie žmonės tampa stipriai paranojiški. Nuslopinta intuicija kartais prasiveržia susidomėjimu egzotiškomis kultūromis, fantastinėms ar siaubo istorijoms, kriminalams ir tragedijoms.

• Intraversinis pojūčių tipas, nuslopintoji funkcija – intuicija

Intraversinis pojūčių tipas pastebi viską: rūbus, išraišką, šukuoseną, stilių – kiekviena detalė fiksuojama. Taip formuojamas įspūdis, kurį išreikšti padeda pagalbinė funkcija – t.y. ekstraversinis mąstymas arba jausmai. Toks žmogus gali sudaryti labai lėto, nesugebančio veikti, pasyvaus ar net kvailoko asmens įspūdį. Tokių žmonių kiti dažnai nesupranta, nes neaišku, ką jie iš tikrųjų galvoja: greitos vidinės reakcijos vyksta užslėptai, o išorinė reakcija vėluoja. Šie asmenys linkę prapulti konkrečioje realybėje ir gyvena dabarties momente, sunkiai įžvelgia pokyčių galimybę. Kartais jiems sunku atsikratyti įsivaizdavimo, kad viskas liks taip, kaip yra dabar. Nuslopinta, ekstraversinė šio tipo intuicija gali pasireikšti archetipinėmis katastrofų fantazijomis, apimančiomis žmoniją.

• INTUICIJA

Intuicija – tai visuminis žinojimas iš niekur, tam tikras ateities numatymas, gebėjimas įžvelgti tai, kas dar tik bus. Šie žmonės dažnai gyvena ateitimi ir galimybėmis, jie gali būti nedėmesingi faktams ir savo kūno pojūčiams. 

• Ekstraversinės intuicijos tipas, nuslopintoji funkcija – intraversiniai pojūčiai

Intuicija – tai funkcija, padedanti numatyti galimybes. Šio tipo žmonėms kiekvienas daiktas – tai daugybė galimybių jam tapti kažkuo kitu. Jei ši funkcija stipriai išreikšta, žmogus trykšta kūrybiškumu ir naujų galimybių įžvalgomis. Turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris bet kokioje situacijoje vardina, ką dar čia galima padaryti. Tiesa, iki veiksmo prieinama retai. Ekstraversinės intuicijos tipas itin gerai numato išorinių įvykių raidą. Ekstravesinės intuicijos žmonių gausu tarp verslininkų, žurnalistų, leidėjų, nekilnojamojo turto agentų, biržos brokerių. Šie žmonės ten, kur vyksta kažkas naujo. Jie numayto vėjo kryptis ir turi ryšį su ateities daigais. Žmogus, kurio sąmonėje dominuoja intuicija, dažnai sėja, bet palyginus retai pjauna: jį nuolat pavilioja naujos pradžios ir galimybės. Pradėjus kažkokį darbą, iškyla nemažai kliūčių ir problemų, kurias reikia įveikti, kad sulauktum sėkmės. Intuityvui sunku atkakliai ir sistemingai dirbti, būti disciplinuotu ir punktualiu. Jis nelinkęs rūpintis savo kūnu ir fiziniais poreikiais, dažnai nepastebi alkio ir nuovargio, gali dirbti iki visiško išsekimo.

• Intraversinė intuicijos tipas, nuslopinta funkcija – ekstraversniai pojūčiai

Tai sąmonės tipas, kuris tiksliai suvokia iš pasąmonės kylančius vaizdinius. Vietoj to, kad galvotų apie objektą, ieškodami atitikmenų savo patirtyje, šio sąmonės tipo žmonės pasitelkia archetipą – pirmykštį vaizdinį. Introvertinė intuicija – tai funkcija, kuri atsakinga už mistinius patyrimus. Intaversniai intuicijai prieinamos vidinės plėtros galimybės. Šio tipo žmonės gali numatyti dvasinę individo ar grupės raidą. Jie gali turėti žynio, pranašo bruožų. M.L.Franz teigia, kad pirmykštėse bendruomenės žmonės su dominuojančia introvertine intuicija tapdavo šamanais, vėliau pranašais ir mistikais, vizionieriais. Pasak Jungo, jei ne šis sąmonės tipas – neturėtumė žydų pranašų. Tokių žmonių daug tarp dailininkų ir poetų, kurių kūryboje gausu fantastinio, archetipinio turinio. Kartais jį pripažinti ir įvertinti pajėgia tik ateities kartos.

Šio tipo žmonėms sunku atpažinti nustatyti kūno poreikius ir juos kontroliuoti. Intuityvai gali pasijusti bejėgiai susidūrę su realiais gyvenimo faktais ir praktiniais iššūkiais. Išoriniai faktai jų dėmesio nepritraukia, akivaizdūs dalykai gali likti nepastebėti arba į juos reaguojama pernelyg aštriai. Dažnai jie būna išsiblaškę, lyg ne čia esantys.

Ar pavyko atpažinti, kuri jūsų psichikos funkcija dominuojanti, o kuri nuslopinta?.. Kuri – ekstraversiška, o kuri – intraversiška?.. Harmoninga raida reikalauja visų funkcijų lavinimo ir plėtotės. Jei apsiribojama tik viena sąmonės funkcija, ji išsisemia ir žmogų ištinka krizė, reikalaujanti įveikti asmenybės vienpusiškumą. Nuobodulys ir gyvenimo džiaugsmo praradimas taip pat gali būti ženklai, liudijantis, kad įprastas būdas pažinti pasaulį jau nebetenkina.

Kuo natūraliau gyvename, tuo geresnės galimybės naudoti ir vystyti visas funkcijas. Įvairiapusiškas žvilgsnis į save ir pasaulį atgaivina gyvenimo džiaugsmą bei atneša atsinaujinimą.

Jurga Dapkevičienė | psichologejurga.lt
Psichologo konsultacijos Vilniuje
Iliustracija: Ahmad Odeh / Unsplash

Literatūra

1. John Beebe, Energies and Patterns in Psychological Type– The reservoir of consciousness
2. Marie-Louise von Franz, James Hillman, Jung’s Typology (lectures on Jung)