Ką daryti su tuo pykčiu?

Mokslų daktarė, knygos “Pykčio šokis” autorė Harriet Lerner teigia, kad pyktis – sunki emocija. Pasak jos, ypatingai moterys yra linkusios bijoti savo pykčio. Ir ne tik todėl, kad jis sukelia kitų nepritarimą, bet ir todėl, kad signalizuoja apie artėjantį neišvengiamą pokytį.

Foto: Malte Mueller/Corbis

Kai pykstame, galime pradėti savęs klausti klausimų, kurie mūsų pykčio patyrimą blokuoja, pavyzdžiui: “Ar mano pyktis teisėtas? Ar turiu teisę pykti? Kokia nauda iš mano pykčio? Ką gero jis atneš?” Šie klausimai – puikus būdas ne tik save užtildyti, bet ir užgniaužti pyktį.

Tačiau leiskime sau suabejoti šiais klausimais. Pyktis nėra nei teisėtas, nei neteisėtas, nei prasmingas, nei beprasmis. Pyktis tiesiog – yra.

Klausti savęs: “Ar mano pyktis teisėtas?” tai tas pat, kas klausti: “Ar turiu teisę būti ištroškęs? Be to, tik pries penkioliką minučių išgėriau stiklinę vandens. Žinoma, mano troškulys neleistinas. Be to, kokia prasmė ištrokšti, kai vis tiek šiuo metu neturiu galimybių atsigerti?”

Pyktis yra tai, ką jaučiame. Jo atsiradimas turi priežastį ir visuomet nusipelno mūsų pagarbos bei dėmesio. Mes visi turime teisę jausti viską, ką jaučiame. Mūsų pyktis – ne išimtis.

Kaip bebūtų, pykčio jautimas signalizuoja apie problemą, o pykčio vengimas jos neišsprendžia. Todėl autorė Harriet Lerner rekomenduoja septynis klausimus, kurios naudinga būtų pateikti pykstant ir supykus. Šiuos klausimus H. Lerner kelia savo knygoje “Pykčio šokis”:

• “Dėl ko iš tikrųjų pykstu?”
• “Kokia problema iškilo ir kieno tai problema?”
• “Kaip galiu išsiaiškinti, kas už tai atsakingas?”
• “Kaip galėčiau išreikšti savo pyktį tokiu būdų, kad po to nesijausčiau bejėgė(-is)?”
• “Kai aš esu pikta(-s), kaip galiu aiškiai išreikšti savo poziciją nesigindama(-s) nepuldama(-s)?”
• “Su kokiomis rizikomis galiu susidurti, jei tapsiu aiškesnė(-is), atkaklesnė(-is)?”
• “Jeigu pykčio jautimas (pykimas) man nepadeda, ką galiu daryti kitaip?

Jeigu matome kad mūsų pyktis neveikia ir nepadeda, suprantame, kad veikdami tai pat, kaip iki šiol, pasieksime ne daugiau, nei turime dabar. Klausiame savęs šių klausimų ne norėdami pykčiu atsikratyti ar juo abejoti, bet siekdami aiškiau suprasti jo šaltinį ir mokytis veikti naujai, kitaip.
.
Kantrybės ir sėkmės pastebint ir kalbinant savo pyktį.
.
Pagal: psychologytoday.com
.
Asta Monkevičienė / tinklaraštis Ant kušetės
.