Visa tai, ką kartu kūrėm, aš panorau sugriauti ir išsiskirti
© A. Green/Corbis
Klausimas: Sveiki, pagaliau prisiruošiau išdėstyti savo mintis ir užduoti klausimą Jums, apie slegiančias mintis. Su savo vaikinu draugavome ilgiau nei metus. Atrodo dar neseniai viskas buvo gerai, bet kažkas atsitiko ir viskas ką jam jaučiu, visa tai, ką kartu kūrėm, aš panorau sugriauti ir išsiskirti.
Kai klausiu savęs, kaip taip galėjo viskas staigiai atsitikti… Į galvą lenda atsakymas, jog būdama su juo aš netobulėju, jaučiuosi už jį pranašesnė. Taip atsitinka nebe su pirmu vaikinu, todėl manau, kad problema manyje, o ne jame. Ir nežinau ar tai gali būti priežastis išsiskirti, ar tai tiesiog mano pasiteisinimas. Paskutinius mėnesius atrodė, kad būnu tik dėl prisirišimo, gailesčio. Kai ištariau žodžius, jog noriu skirtis, jam buvo beprotiškai skaudu, ir nežinau dėl ko tada verkiau – ar dėl to, kad buvo skaudu suvokus, kad daugiau jo nebematysiu ar, kad man gaila jo. Ir kyla pyktis sau, kad galiu būti tokia šalta. Tikėjausi, kad išsikyrimas stipriau mane paveiks, norėsiu taikytis, viskas vėl bus gerai. Bet kažkaip jaučiu, kad nesigailiu savo sprendimo. Ir nesuprantu kodėl. Nes jis iš tiesų buvo nuostabus žmogus, mane mylėjo, rūpinosi, neskaudino manęs. Tačiau…
Aš esu karjeristė, turiu daug veiklų, tikslų, svajonių, o jis – labiau šeimos žmogus, be to, jis daug vyresnis už mane. Pati vaikystėje nelabai sulaukiau tėvų meilės, buvau pratusi būti viena, todėl man buvo labai sunku priimti jo didžiulę meilę. Man norėjosi, kad jis irgi išsakytų savo tikslus, svajones, kažko siektų gyvenime, o ne tik sėdėtų namuose. Ir vėlgi jaučiu pykti ant savęs: tarsi iškėliau meilei sąlygas, atrodo juk jei mylėčiau, turėčiau džiaugtis, jog jis geras, nuoširdus, mylintis ir susitaikyčiau su tuo koks jis yra, nes jis juk ne aš.
Kyla begalės minčių ir klausimų: ar priėmiau teisingą sprendimą? Ar išmoksiu kada nors mylėti iš visos širdies? Ar verta dar galvoti apie santykių susigrąžinimą? Žinau, kad pateikti konkretų atsakymą pernelyg sunku, bet norėtųsi bent susiprasti ir susigaudyti savo jausmuose.
Milda (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveiki, Milda,
Iš laiško sprendžiant, esate pasimetusi savo jausmuose, mintyse ir įvardijate abejones dėl priimto sprendimo išsiskirti su vaikinu. Rašote, kad išsiskyrimo su vaikinu priežastimi galbūt buvo mintys, kad netobulėjate ir esate pranašesnė už jį.
Taip, mums – žmonėms – kyla įvairiausių minčių ir tarp jų mes galime pasimesti, todėl pasvarstykime plačiau – ar kitas žmogus gali riboti kito žmogaus tobulėjimą? Dažniausiai ne. Dažniausiai žmonės patys renkasi ar tobulėti ir kaip tai daryti. Manau, Jums naudingiau būtų apsvarstyti, kokio partnerio santykiuose Jūs norėtumėte ir ar tinkamus partnerius renkatės, kad tas noras išsipildytų.
Duosiu pavyzdį, kodėl verta tai apsvarstyti. Pavyzdžiui, mergina nori turėti partnerį, kuris turi savo nuomonę, tikslus ir jų aktyviai siekia, tačiau ji labai mėgsta viską kontroliuoti ir siekia, kad partneris daugelį dalykų darytų pagal jos norus. Ir gaunasi, kad šie dalykai nelabai suderinami, nes išmintingiau arba pasirinkti nuolankesnį žmogų, kuris neprieštarauja kontrolei, arba aktyvesnį ir labiau pasitikintį savimi ir susitaikyti, kad teks bendradarbiauti, ieškoti kompromisų ar net nusileisti.
Rašote, kad pykstate ant savęs dėl meilei iškeltų sąlygų, bet Jūs sąlygas iškėlėte ne meilei, o žmogui, su kuriuo norite dalintis meile. Ir šaunu, kad stengiatės rinktis sau tinkamą žmogų, o ne tą, kuris atitinka „gero žmogaus“ apibrėžimą ir visuomenės požiūriu tinka šeimyniniam gyvenimui. Gyvenime galime sutikti daug nuostabių, nuoširdžių ir rūpestingų žmonių, bet ne su kiekvienu iš jų norėsime partneriškų santykių. Kiekviename „gerame“ žmoguje slypi kur kas daugiau savybių, kurios gali būti priimtinos arba nepriimtinos Jums. Ir prieš renkantis žmogų tas savybes verta išsiaiškinti.
Laiške klausiate, ar priėmėte teisingą sprendimą. Savo priimtą sprendimą galite patikrinti užrašant argumentus „už“ ir „prieš“. Paimkite popieriaus lapą ir viename stulpelyje surašykite visus argumentus , kad padarėte tinkamą sprendimą, o kitame – kad padarėte netinkamą sprendimą. Įvertinkite, ką užrašėte. Šis metodas gali padėti įnešti šiek tiek aiškumo į Jūsų situaciją.
Kadangi jau sprendimas padarytas, galite pabandyti atsakyti į kitą savo klausimą: „ar verta galvoti apie santykių susigrąžinimą?“ Tai padaryti galite paprastu „Privalumų – trūkumų“ metodu. Kiekvienam sprendimui, t.y. susigražinti santykius ir nesusigražinti santykių, surašykite galimus privalumus ir trūkumus. Svariausius apibraukite arba įrašus sureitinguokite. Pabandykite sprendimą priimti atsižvelgiant į svarbiausius privalumus ir trūkumus.
Sėkmės renkantis!
Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt