Kaip atpažinti narcizą… iš tolo?

15 Responses

  1. Anonimas parašė:

    Mano pastebėjimu. Narcizas kaip taisyklė, turės ir ciniko, bei psichologinio sadisto savybių. Tai monstras saldainių poperėlyje atimantis savigarbą ir pasitikėjimą. Jie geri melagiai ir manipuliantai. Prisileidus per arti širdies, paverčia žmogų į daiktą vardu niekas, užvaldo, sugriauna jo gyvenimą, mainais duodamas kančią, pažeminimą, bei sutryptą savigarbą. Išsekina ir išsiurbia žmogų, paverčia tikrąja to žodžio prasme nieku. Tai monstras kurio reikia saugotis ir neprisileisti per arti. Jei sutikot tokį žmogų, bėkit nuo jo kuo toliau, kol dar galite bėgti. Nes po to bus per vėlu. Nes po to kai įtrauks į psichologinio mozohizmo santykius gali būti vėlu. Šiame etape šis monstras užvaldo jūsų gyvenimą ir siurbia siuyrbia siurbia. Auka neretai jau turėjo tokios gyvenimo patirties, netyčia ir vėl tapo narcijo-sadisto-mozohisto auka pakartotinai. Tarytum nesąmoningai kartodama klaidos ratą. Narcizas-sadistas-cinikas ir vėl auką įtraukią į mozohistinius santykius. Auka pamažu išsenka, virsta į nieką. Sadistas be mozohisto negali. Sadistui reikalinga mozohistu paversta jo auka, o gal pakartotinio mozohismo auka. Saugokitės i gražų poperėlį ivyniotų monstrų, Tamsioji to monsro pusė užmaskuota

    • MTG parašė:

      Man padarė įspūdį, kaip jūs aprašote narcizus. Panašu, kad gerai juos išmanote. Greičiausiai, deja, teko sutikti? Nes kas nesusidūrė, apie juos mano visai kitaip…

      O dėl aukos, tai viskas vyksta nesąmoningai. Greičiausiai vienas iš aukos tėvų buvo tokio paties tipažo ir visas nesąmones ji patyrė jau nuo vaikystės. Užtai kreiva situacija su narcizu atrodo pažįstama ir todėl sava.

      Galima įžiūrėti ir gilesnę prasmę – auka kartoja ciklą jau būdama užaugusi tam, kad išspręstų vieno iš tėvų sukeltas vaikystės žaizdas.

  2. - parašė:

    Negaliu ramiai žiūrėt kai šitas sutrikimas aprašomas tik išoriškai ir dažniausiai tik iš vienos – aukos perspektyvos, demonizuojant ir keikiant sutrikimą turinčius žmones už tai, kokie jie blogi. Gal NPD nebekeltų tokių priešiškų jausmų jei atsižvelgtume į, visų pirma tai, dėl kokių priežasčių tokiais tampama, antra – kokie jausmai ir vidinė logika verčia juos taip elgtis. Jei jus tai guodžia, narcizai tikrai nėra tokie laimingi savim patenkinti žmonės, ir patys kenčia ne ką mažiau. Jei tik jie išdrįstų patys labiau įsigilinti į save, o juos supanti aplinka suteiktų daugiau besąlygiško priėmimo, dalykai pradėtų keistis. Besąlygiškumas čia būtinas. Tam reikalinga ne tik terapija, bet ir pokyčiams palankios realaus gyvenimo patirtys. Visiškai priešingi tam dalykai aprašomi straipsnyje

    • MTG parašė:

      Dėl narcizo kilmės pilnai sutinku, taip ir yra. Kol žmogus patapo narcizus, jis turėjo išgyventi siaubingą vaikystę. Narcizais netampama iš neturėjimo ką veikti ir vien tik dėl išlepinimo.

      Tačiau realybės apie save suvokimas kaip kelias į išgijimą yra tik paties narcizo reikalas. Žinoma, Jūsų reikalas spręsti, kaip tvarkytis su savo gyvenimu. Galite ir besąlygiškai mylėti narcizus, suprasdami faktą, kad jie yra dar didesnės aukos. Tik ar šnekate teoriškai, ar iš tiesų taip darote? Ir jei taip esate darę, ar tai padėjo narcizui nustoti būti narcizu?

  3. Storiaodis Narcizas parašė:

    Straipsnis ne apie charakterio savybes, o apie storiaodį narcizą. tai jau nebe charakterio savybe, o asmenybes sutrikimas, artimas sociapatijai, su dideliu empatijos stygiumi arba nebuvimu.

  4. Storiaodis Narcizas parašė:

    Sociopatas pagal apibūdinnima artimas aprašytame straispnyje, bet dar ne sociopatas, nors jam ir iki jo ir jau nebetoli. Tačiau straipsnyje kalbama jau ne šiap apie narciją, o apie storžievį narcizą, kas jau yra asmenybės sutrikimas atėjęs vaikystės, iš mokyklos laikų, patyrus psichologinę traumą. Kai stigo šilumos, bei buvo būdamas vaikas kovoti už būvį, matyti žiaurumas ir vėliau dalyvauti žairumuse vardan išlikimo net ir tarp bendraamžių. Jų kredo pasulis žiaurus. Tai kova už būvį, Vėliau iš vaikystės patirčių būti šiurkščiam „kaip ir visi” prie kūrių turėjo pritapti. Žmogus iš jo išauga šiurkštokas. jame labai stinga empatijos. Epmatija itin neišvystyta, tačiau lyginant su sociopatais jie jąč nors šiokią tokią turi, tuo ir jie skiriasi. Pas sociopatus būtų labiau tikėtina empatijos nebūvimas, skirtingai nei pas storžievius narcizus, kurių empoatija yra nors kažkiek išvystyta. Todėl ir neprognotuozumo tikimybė pas cociopatą didesnė nei pas aprašytą storžievį narcizą.

    Panašiu būdu vaikystėje kitoje gyvenimo istorijoje skiraiudom, žeminimais, mušimais, rėkimais, išugdomas dvaisnis mozohistas, primestame, aukos (kankinio) vaidmenį. Žmogus susitaikė su duotais gyvenimo išbandymais, pasirinkęs ir aukos vaidmenį. Save sadistui atiduodas kaip maistą ir kaip šeimininko valiai ir jam nuolankiai paklūsta. Susitaiko ir nesąmoningai mėgaujasi kankindamasis. Jo gyvenimas tai kančia. Jis svanoriškas kankinys nei pats to nesuvokdmas. Nuo vaikystės įsijautęs į gyvenimo duotą aukos vaidmenį.

    Susitiko du traumuoti personažai. sadistas (storžievis nasrcizas) ir mozohistas (auka). Jie abu traumuoti vaikystėje, tik abu skirtingame kontekste. Jiems abiems vienas kito reikia, o gal net labiau sadistui. Nes sadistui reikalingas dvasinis maistas. Išugdytas dasinis mozohistas susranda sadistą arba apvirkščiai. Mozohistas save atiduoda aukai, pasirenka kančią ir ja mėgaujasi net to nesuvokdamas. Nes sadistui reikalingas kaip maistas, kitas traumuotas personažas. Psichologinis mozohistas. Jie abu buvo traumuti vaikystėje. Tarp jų išsivysto didelis psichologinis ryšys. Įpatingai didelę priklausomybę jaučia mozohsitas. Nors ir mozohistas norėtų ištrūkti iš sadisto žalingos įtakos, jam tai padarytt be galo sunku. todėl, kad sadistas savo aukų taip sau nepaleidžia. Isivysto priklausomybė, įpatingai pas mozohistą. Mozohsitinius santykius nutraukti galima tik bendraujant abiem kaip lygius su lyggiu, priimant vienas kitą su savo unikaliom savybėm besąlygiškai girdint ir mylint. Atvirame lygiame bendravime. Kaip lygus su lygiu be dominavimo, priimant vienas kito unikalias savybes betarpiškai, girdint ir jaučiant širdimi, atviru lygiverčiu nepriviligijuotu bendravimu.

    Kita galimybė, vissiškas santykių nutraukimas, tuomet kiek psichologinio mozohismo santykių išsekintas mozohistas per kurį laiko atsigauna. Bėda ta, jei ne pirmas mozohsitinių santykių pasikartojimas, kas beje yra įprasta, mozohistas ir vėl tikėtina įsivels į mozohistinius santykius, troliau save sekindamas, iki visiškos savigarbos ir apsitikėjmo savimi netekimo. Nors visais atvejais mozohistas nesąmoningai sadistą pasirenka ir dėl tvirto užnugario, nes jis save jaučia visiškai silpną. Išsekintas žmogus ima jaustis bejėgis i bevertis. Suserga depresija nes pasmerikia save tikrai dideliom kančiom, kurios deja gali atvesti ir iki savižudybės. kadangi storaodžiai ir gi nėra laimingi jie taip pat linkę į savižudybę.stygiumi arba nebuvimu.

    • MTG parašė:

      Pritariu daugeliui išsakytų minčių. Tik auka turi daugiau potencialo pamatyti santykių patologiją, įžvelgti sistemingumą su atitinkamomis žiniomis šioje srityje ir sveikti.

      Kas dėl meilės, patekus į tokį velnio ratą, manau, reikia atsargiai. Jei santykiai ilgalaikiai ir kankynė yra pasiekusi aukštą lygį ir įsisenėjusi, greičiausiai nei meilės, nei jos iliuzijos ten seniai nebėra. Pradžiai būtų sveika, jeigu auka pradėtų mokytis pajausti save ir save teigti. Apsibrėžti ribas, kokios narsicistinio elgesio ji nebetoleruos.

      Kai auka pataps pilnaverčiu žmogumi ir mokės sveikai atsiriboti nuo kitų žmonių, bus galima pamąstyti ir apie meilę. Tada didesni šansai nesueiti vėl į porą su kitu tokiu pačiu narcizu. Nes žmogiškojo magneto sindromas nori nenori veikia!

      Kas yra gerai, kad buvusi auka sveikdama automatiškai verčia sveikti ir partnerį, o jų santykiams tapti sveikesniems.

  5. Narcizas parašė:

    Na viena galiu pasakyti, pats esu narcizas, bet jau tokių asmeniškų pievų prirašyta, kad net baisu. Viskas aprašoma iš aukos pusės, narcizas tai daro, ne dėl to, kad jis yra išsigimelis, o dėl to, kad visuomenė niekada jo nepriemė, todėl jis priema save pats, išaukštindamas. Nes jam trūksta pasitikėjimo savimi. Bet narcizai jokiais būdais nera tokie kaip čia aprašomi, tie kurie priverčia kitus savimi nepasitikėti, žaloja ar kankiną. IR! Kas svarbiausią, narcizai yra ištikimi ir jeigu myli tai patikėkit, niekada nerasit žmogaus, kuris labiau mylės savo žmogų ir taip jis kels jam standartus, nes tai yra normalu, kai nori, kartu tobulėti poroje, o ne užsiimti tinginyste ir dvėsti susitaikant su savimi, kad esam patys pačiausi. Narcizui tiesiog trūksta meilės, geriausias būdas išgydyti tokius, kaip mane tai ne tokius debiliškus straipsniu rašyti, iš savo nuskriaustojo pusės. O suprasti, kad narcizas irgi žmogus, o ne babaisa, kaip čia aprašoma.. Tikrai ne visi narcizai yra antžmogiai, nebent tai yra kraštutins atvėjis. Žodžiu narcizas narcizui nelygus. O punktai 3,5,6,7,8,13,14. Pakerta mane tokios nesąmonės, tai jeigu žmogus įsimyli iki ausų ir yra atidus tai jis narcizas, žmonės, kas su jumis blogai, autoriui siūlyčiau apsilankyti pas psichologą. Nes toks įpūdis, kad narcizas net tas asmuo, kuris dažniau kvepuoja, nes nori viso oro tik sau… arba kad kiekvienas žydas ar nacis yra narcizas… Graudu.

    • MTG parašė:

      Įdomus variantas sulaukti narcizo komantaro! Narcizams yra būdinga tai, kad jie nesuvokia kitų žmonių jausmų, tiksliau jų neatjaučia, ir tai, ką jie daro kitiems žmonėms, jiems patiems atrodo iš pačių aukščiausių paskatų, tipo aš noriu jam gero. Tačiau tai dar nereiškia, kad narcizai neturi neigiamo poveikio tiems žmonėms, kurie su jais artimiau bendrauja. Leiskime apie tai kalbėti tiems, kurie su jumis bendrauja ;)

      Narcizo ištikimybė ir prisirišimas prie partnerio tikiu, kad egzistuoja, ir tai iš tiesų greičiausiai yra labai stiprūs jausmai. Tačiau tai yra kažkas kito, nei įprastinė meilė. Tiesiog narcizą veža jo galios jausmas pasirinktai aukai bei pažįstama, nebauginanti, iš vaikystės pažįstama „sava” situacija.

      Tai, kas išdėstyta šiame komentare, t.y. paneidimas, yra tipinė narsicistinė reakcija. Todėl sprendžiant tik iš komentaro, galiu pasakyti, kad yra nemaži šansai, kad ir esate narcizas. O noras paneigti tam tikrus punktus greičiausiai yra nenoras pripažinti apie tokias savybes savyje. ;)

      Labai ačiū, kad pagerbėte dėmesiu.

      • Anonimas parašė:

        Narcizo savybių turintys žmonės nepasitiki savimi, skaudžiai reaguoja į bet kokią kritiką, todėl tam, kad juos vertintų, save pozicionuoja kaip neprilygstamus meilužius. Vienintelis jų tikslas – partnerio žavėjimasis.

        Narcizui nereikia artumo, jį domina tik fiziologiniai dalykai. Iš pradžių tokio žmogaus seksualinė patirtis partneriui gali pasirodyti kaip nevaldoma aistra, tačiau labai greitai aiškėja, kad tai – tik emocinis mylimojo šaltumas. Šiame vieno aktoriaus spektaklyje trūksta esmės – jausmo. Su tokiu žmogumi greičiausia taip niekada ir nepajausite tikrojo švelnumo ir rūpesčio.
        Naudodamasis partneriu tik kaip priemone saviems interesams tenkinti, narcizas lengva ranka jį atstums, kai gaus tai, ko trokšta. Po sekso jis gali emociškai atsiriboti arba net palikti jus vieną. Tai, kad tokiomis akimirkomis jūs trokšite artumo, narcizui nė motais, nes jam emocijos ir pasitikėjimas nereikalingi.

  6. As parašė:

    Auka (žmogus, kuris nepalieka narcizo atsiskleidus jo savybėm) yra dar labiau sužalotas organizmas negu narcizas. Auka būna ‘suvalgyta’ narciziškų tėvų tokiam ankstyvam amžiui, kuomet vaiko psichika dar nesugeba susiformuoti apsauginių mechanizmų, tokių kaip narcisizmas. Vaikas išmoksta viską matyti pro mamytės/tėvelio ekspektacijų akinius, visiškai nesusiformuoja savos asmenybės. Suaugę ieško pakaitalų, visai kaip parazitai, prie kurių galėtų prisisiurbti ir kurių gyvenimu galėtų gyventi, t.y ieško narcizų. Jei auka nebūtų sutraumuota ir jei pačiai nereikėtų psich. paslaugų, paprasčiausiai nesijustų traukiama narcizo, nebūtų jokios chemijos. Nesuprantu, kam kaltinti vieną polių.

    • MTG parašė:

      Jūs esate visiškai teisus (-i)! Narcizo auka yra sužalota asmenybė, ir žalos lygis yra tokio paties stiprumo, kokio stiprumo yra išreikštas partnerio narsicizmas. Taip kad narcizo auka neša atsakomybę už tai, kokią žalą leidžia sau daryti, likdama su narcizu ilgam.

      Skirtumas tik tas, kad dažniausiai narcizas yra aktyvus žalos darytojas, o auka leidžiasi žalojama. Narcizo partneriai paprastai nesukelia ilgalaikės žalos narcizams. Greičiausiai už tai ir tenka visi pipirai būtent narcizams ;)

  7. As parašė:

    SAM VAKNIN kam įdomi šita tema susiraskite Youtubej. Jis pats narcizas ir kažin ar kuris kitas žmogus pasauly yra tiek nuveikęs šioje temoje kiek jis.

    • MTG parašė:

      Taip, visiškai teisingai, jis labai žinomas specialistas ir buvo pirmas mano šaltinis šioje srityje. Vistik specialistų yra ir daugiau, ir ne visų nuomonės sutampa su Sam Vaknin. Man, tarkime, artimesnės Ross Rosenberg idėjos, kurios ne tokios radikalios kaip Sam Vaknin. Bet visi jį gerbia, jis pasiekęs aukštumas narsicizmo srity. Kaip ir priklauso tikram narcizui. O jis du kartus patvirtintas oficialiai, surinkęs maksimalų balų skaičių narsicizmo skalėje. Turi daktaro laipsnį.

  8. Seda parašė:

    Supratau. kad gyvenu su narcizu. Nekreipdavau dėmesio į jo keistoką elgesį šeimoje, manydavau, kad žmogus supras, daugiau taip nesielgs, bet kuo toliau tuo daugiau pastebiu jo keistenybių ir imu suprasti, kad nepasitaisys, nes savo kaltės nepripažįsta ir vis dažniau ima kaltinti mane, netgi kai užkliuvo už kitos mašinos parkavimo aikštelėje pareiškė, kad aš dėl to kalta. Nesulaukiu nei pagarbos, nei dėmesio, nei atsiprašymų. Ar šita žmogaus bėda yra pataisoma, ar neverta dėti pastangų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *