Kaip atsikelti iš šitos pragaišties ir pagaliau pradėti gyvenimą?

0 (0)

Klausimas: Sveiki, šį laišką pradesiu prisistatydamas. Mano vardas Rytis (pakeistas), esu 19 metų, mokausi kolegijoje ir jaučiuosi, jog pasaulis aplink mane, o tuo tarpu ir aš, byra į detales. Artėja egzaminai ir kiti svarbūs įvikiai, mano, kaip studento gyvenime, tačiau negaliu prisiversti ką nors keisti, siekti. Dalykai kuriuos patyriau per pastaruosius gyvenimo metus spaudžia ir verčia jaustis tuščiu, negyvu ir beverčiu, kaip kokiu daiktu. Niekas nekelia savimi pasitikėjimo ar vilties, kad kažką pakeisiu ar pasieksiu. Net žmonės, kurie regis buvo geri ir norėjo padėti, išties man kenkė ar tiesiog pasitraukė iš gyvenimo, o tie, kurie šalia, tiesiog varo iš proto savo darbais ir kitkuo. Nebežinau ką daryti, kaip atsikelti iš šitos pragaišties, liudesio ir baimės pilnos „balos” ir pagaliau pradėti gyvenimą, tokį, kokio noriu ir kokio mano nuomone esu nusipelnęs ir vertas, nes esu netoks kaip visi.

Atsakymas: Labas, Ryti, iš to ką rašai pastebimai esi nusivylęs ir sutrikes, gyveni su pažeminta nuotaika, nerandi savyje jėgų tęsti mokslus, kurti ir siekti savo tikslų. Rašai, kad patyrei daug įvairių gyvenime dalykų, kurie pasak pačio sukelia tau neigiamus išgyvenimus iš ko ir kyla nepasitenkinimas savo veikla, apsunkina savęs vertinimą kuri priligini daiktui (jaučiuosi tuščiu, beverčiu kaip kokių daiktu). Panašu, kad laiku nesuvaldžius stresinių išgyvenimų jie sumavosi ir sukėlė pačiam psichologinę krizę.

Kokie konkretus gyvenimo įvykiai sukėlė tavyje depresiškus jausmus sunku iš tavo laiško nusakyti, rašai labai apibendrintai ir tik vienas dalykas suprantamas, kad daugiau tau nusivylimo ir nepasitenkinimo rūpesčių kelia pažystami žmonės, kurie kėlė pasitikėjimą savimi, o gavosi priešingai – dabar juos vertini, kaip savotiškus kenkėjus, o kiti tave nuvylė savo pasitraukimu iš gyvenimo. Kyla klausimas, ar tie žmonės gali būti atsakingi už pačio jausmus, sėkmę, gerą savijautą? Ar esi savo gyvenimo kalvis, ar paveiktas nesėkmių gebi jas peržengti, atsitiesti ir eiti gyvenimo kelių toliau sprendžiant įvairias susiklosčiusias problemas?

Rašai, kad tavo manymų esi vertas iš gyvenimo didesnės likimo dovanos? Ar to nenorėtu kiekvienas kas siekia ir stengiasi? Turi atsakyti sau į klausimą ko iš gyvenimo nori? Ką artimiausiu laiku turi nuveikti, turi planuotis dieną, neleisti laiką pasyviai liūdesyje – juk taip tik dar labiau nugrimsi į neveiklumą ir nusivylimą savimi, auginsi ir stiprinsi nepasitikėjimą savo jėgomis. Tik tu pats gali padaryti ir pasiimti tai ko tau reikia, o aplinką tik yra įrankiai, pagalba siekiant savo tikslų.

Nelabai aišku kiek laiko jau esi tokioje būsenoje, ilgiau užsitęsusi tokio pobūdžio jausena veikia žalingai sukeliant žmogui psichosomatinius sveikatos sutrikimus (nemiga, mitybos sutrikimus, neaiškios kilmės skausmus ir kt..) net iki suicidinių minčių. Tuomet jeigu būsena tęsiasi daugiau kaip šešios savaitės verta susimąstyti apie specialistų pagalbą. Kodėl tai pavojinga? Taigi užsitęsus ir gilėjant liūdesiui, savęs nuvertinimui, stiprėjant nemigai, didėjant neveiklumui ir pasyvumui, nerandant išeities iš padėties bus sunkiau arba net neįmanoma atgauti pirminę gerą psichinę sveikatą, net su specialistų pagalbą. Jeigu jaučiatės galintis savarankiškai įveikti savo neigiamą nuotaiką į pagalbą rekomenduosiu keletą patarimų streso įveikimui:

Žinok, kad patirti stresą yra normalu (toks kuris nesikaupia) (skatina aktyviai veikti, teigiamai veikia asmenybės augimą);
Nustatyk streso šaltinį;

• Žinok savo asmeninių galimybių ribas;
• Kūrybingai priimk gyvenimo iššūkius;
• Nekritikuok savęs ir nenuvertink;
• Nemanyk, kad apie tave kiti blogai galvos;
• Neatsisakyk kitų žmonių suteikiamos pagalbos, globos;
• Neslėpk emocijų savyje, jų verbalizavimas padės įsisąmonėti patyrimą ir išvengti rimtesnių sutrikimų ateityje;
• Tinkamai paskirstyk laiką;
• Formuok teigiamą nuostatą į gyvenimo įvykius;
• Turėk humoro jausmą, pakankamai juokis;
• Reguliariai maitinkis;
• Skirk laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir sportui.

Stresas – tai ne tai kas įvyko, o tavo jausmai dėl šio įvykio! Dėl šios priežasties mes išgyvename skirtingus jausmus esant tokiems patiems įvykiams (vienam tas pats įvykis pasaulio pabaiga, o kitam pamokimas, siekimas tobulėti).

P.S. Linkiu daugiau pozityvių minčių, o jeigu jauti, kad šiuo metu pačiam tai sunku padaryti reikėtu kuo skubiau kreiptis pagalbos į specialistą.

Psichologė Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com