Kaip išdrįsti viską mesti ir įgyvendinti savo svajonę?
Aukštojo mokslo diplomas dulka, o ant galvos virėjo kepurė arba rankose – fotoaparatas, siuvėjo žirklės. Daug pomėgių, apie kuriuos žmonės svajoja nuo mažumės, gali tapti didžiuliu gyvenimo posūkiu.
Kodėl sulaukę pripažinimo žmonės kartais viską meta ir pradeda nuo nulio? Kauno jaunimo mokyklos direktorius, psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius nesistebi, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių nekopia karjeros laiptais, o kitaip siekia saviraiškos.
– Ar noras viską mesti rodo, kad žmogus patiria vidinį konfliktą?
– Nėra jokio sukrėtimo. Veiklos keitimas – tik naujas iššūkis. Vaikystėje gali dominti vienos idėjos, paauglystėje – jau kitos. Visa tai mumyse lieka kaip vertybės, todėl žmogus darosi panašus į krūmą, turintį penkias ar šešias atšakas.
Vienu metu viena atšaka žmogui yra svarbesnė, o gali atsitikti, kad pasidaro svarbios visos šakos. Dabar nemažai žmonių turi pakankamai laiko ir pinigų, kad galėtų realizuoti save visur.
Tai postmodernios visuomenės bruožas, nes kiekvienas tampame daugiaplane, o ne vientisa asmenybe. Tai nieko bloga.
– Kaip būtų galima klasifikuoti šiuos pokyčius?
– Galima išskirti šešis ar daugiau gyvenimo scenarijų. Siekdami juos įgyvendinti žmonės eina skirtingu keliu. Pasirinkęs tradicinį scenarijų žmogus sieks šeimos, karjeros, bet tai nereiškia, kad jis neturi kitokių svajonių.
Vieną dieną jis gali tapti klajokliu, kuris neprisiriša prie vienos vietos, o keliauja per pasaulį. Kiekvienas žmogus savo širdies šauksmą gali įgyvendinti pasirinkęs skirtingas formas.
– Kodėl žmonės blaškosi?
– Mes turime per daug informacijos ir per daug galimybių rinktis. Kol visuomenė skurdi, jos nariams tenka konkretesni uždaviniai – kaip sudurti galą su galu. Ekonomiškai išsivysčiusiose visuomenėse daug žmonių nesuka dėl to galvos.
Manau, tai nauja socialinė, netgi psichinė norma – būti ne vientisu, o daugialypiu žmogumi.
Istorija rodo, kad vientisas žmogus buvo tikras vergas, iš pradžių jis tarnavo vergvaldžiui, vėliau – valstybei, Dievui. Šiuolaikiniai verslininkai nori, kad žmogus būtų lojalus ir stengtųsi įgyvendinti jų viziją. Tokių tikslų siekiama ne tik mokant gerą atlyginimą, bet ir psichologiškai pavergiant žmogų, stengiantis įtikinti, kad dėl darbo jis aukotų laisvalaikį.
Kiekvienas žmogus gali paklausti savęs, ar jis to nori. Vienintelis dalykas, kurio negalima atimti iš žmogaus, – laisva valia. Tai – didžiausia vertybė. Susiklosčius palankioms aplinkybėms žmogus stengiasi įgyvendinti savo svajonę.
…
Danutė Jonušienė
Šaltinis: lrytas.lt