fbpx

Kaip liautis sapnuoti mirusiųjų sapnus?
0 (0)

Sapnų akisEzoterikai ir šamanai žino, kad mes galime praleisti daugybę metų, nešdamiesi kartu su savimi prikibusią mirusių žmonių energiją ir to nežinoti. Amerikos indėnai tai vadina:“ vaiduoklių liga“, būsena, kuriai apibūdinti psichiatrijos vadovėliai neturi pavadinimų. Šiuolaikiniai šamanai padeda surasti ligos ar naktinių košmarų šaltinį. Štai viena tokia istorija apie amerikietę moterį, kuri daugiau nei 40 metų sapnavo mirusio kareivio sapnus ir sirgo depresija.

Moters pasakojimas: „Sapnas vėl pasikartoja: aš esu džiunglėse, bet nesu tikra, kas esu, tur- būt ne moteris, o vyras kareivis, čia karšta ir dvokia. Matau azijietį tolumoje, jis vilki skarmalais. Į mane artėja grėsmė. Pasaulis staiga pavirsta į purvą ir paplūsta krauju: girdisi automatų pliūpsniai. Aš išsitiesiu ant žemės ir matau, kaip šalia gulinčio kareivio galva susprogsta ir ištyžta kaip pomidoras, aptaškydamas mano veidą ir odą. Aš pabundu iš siaubo raudodama ir drebėdama.“

Kas ir kodėl jauną moterį verčia nuolat išgyventi šią siaubo istoriją? Tas kasnakt pasikartojantis košmaras prasidėjo, kiek ji prisimena, kai jai buvo ketveri metukai ir ji gyveno su šeima fermoje. Iki šiol naktimis ji bijo užmigti be migdomųjų, kad vėl nesusapnuotų siaubingai šlykščių apkasų, mirusių vyrų lavonų. Siaubas persikėlė į jos kasdienį gyvenimą. Ji iki šiol išgirdusi malūnsparnio ūžesį nori slėptis ar palįsti po stalu. Netgi oro kondicionieriaus ūžesys jai sukelia paniką. Ji apsilankė pas šamaną ir paklausė:
– Ką jūs darytumėte, jeigu jūsų sapnai būtų tokie siaubingi?

Šamanas atsakė:
– Kai mes ko nors išsigąstame sapne, tam tikros jėgos mus padrąsina ir nori, kad mes pažvelgtume savo baimei į akis. Ko mes iš esmės bijome? Aš stengčiausi surasti stiprybės ir sugrįžti į šiuos sapnus, peržengti baimę ir padaryti tai, ką reikia. Man atrodo laikas to imtis šiandien.

JI sutiko su šamano sprendimu. Šamanas ėmė mušti būgną ir savo ketinimu nukėlė moterį atgal į jos košmarą per vieną pasirinktą vaizdinį: tropinį mišką, kuris pasitarnavo kaip vartai sugrįžimui į sapno realybę.

Moteris atsidūrė tame pačiame košmare, kuris ją kamavo daugybę metų. Ji pasakojo, kaip stengiasi pritūpti purvinoje tranšėjoje, kuomet sprogsta granatos ir kareivių kūno detalės atsiskiria nuo kūno ir taškosi aplinkui kraujas .Ji nupasakoja zvimbiantį kulkų garsą.

Šamanas suprato: „Vietnamas“. Jis įsitikinęs tuo. Jis paprašė įsijausti moterį į sapno aplinkybes ir atsakyti : -Kieno kūne tu esi?
– Aš nesu savimi,- ji atsako.- Aš esu jauno vyruko kūne, jo oda strazdanota. O Dieve, jis toks jaunas.
Nuo tos akimirkos šamanas tvirtai įsitikinęs, jog tie sapnai- ne jos. Tai sapnai mirusio vyro, kuris tarnavo ir žuvo Vietname. ..
„Turėtų būti koks nors ryšys tarp jų“, mąstė šamanas. Jis negali būti tiesioginis, nes sapnuotoja gimė 1969m…
– Ar kas nors iš jūsų šeimos narių tarnavo Vietname? Gal šeimos draugai?
Ji papurto galvą:
– Ne, nežinau. Tėtis tarnavo Korėjoje.
Šamanas buvo įsitikinęs, kad turėtų būti koks nors ryšys tarp Vietnamo kario vaiduoklio ir jos namų.
– Pakeičiame planą,- šamanas sako moteriai,- jums nebereikia sugrįžti atgal į sapną košmarą, kurį sapnuoja kažkas kitas per jus. Ar mes galime keliauti į vietą, kur jūs gyvenote, kai jums buvo ketveri metukai ir pasistengti surasti priežastį, kodėl jūs pradėjote sapnuoti Vietnamą?

Moteris pradeda raudoti, ją krečia nervinis drebulys.
– Tu keliausi ne viena,- šamanas ją padrąsina,- mes keliausime su tavimi: aš ir grupė patyrusių sapnuotojų laike. Mes būsime tavo šeima, tavo apsaugininkai, sergėtojai. Mes padėsime tau pamatyti, ką tu nori pamatyti . Aš manau turime galimybę prisikasti iki šaknų ir nusimesti tą sunkią naštą, persekiojusią tave taip ilgai. Ar tu pasiruošusi?
– Taip,- ji drąsiai pasakė.
– Kai sugrįši vizijose prie ketverių metų mergaitės, prisimink, jog tu priartėji prie jos būdama savimi dabar, motina ir subrendusi moteris, kuri visa tai pergyveno ir gali dabar mažai išsigandusiai mergytei padėti atsikratyti košmaro. Galiausiai tu gali jai pažadėti:“ tau pavyks, tu išgyvensi“.

mediumŠamanas paėmė būgną ir pradėjo būgnyti. Aplinkui pasklido skardūs garsai, padėjėjai perkirto erdvės ir laiko ribas ir surado Arizonoje fermą ir namą, kur mažoji mergytė pradėjo sapnuoti baisius sapnus. Moteris, sapnavusi košmarus, jos vardas Kara, vizijoje laiko savo ketverių metų“aš“ mergaitę stipriai priglaudusi saugiame savo glėbyje, siųsdama jai meilę ir paramą, kurios jai taip reikėjo ir tebereikia, kai suaugusių pasaulis jai nuolat kartojo, kad tai „tik sapnas“ ir ji turi užmigti, o nerėkti vidury nakties.
Šamano kaip seklio vaidmuo- surasti mergaitės ryšį, sąsajas su Vietnamu ir mirusiais kareiviais. Jis, įėjęs į moters erdvę ir grįžęs laiku atgal aiškiai pamato du dalykus: prie Karos namų esantį karo aerodromą, kuriame iš didelio transportinio lėktuvo voliojasi ant pakilimo tako išmestos kuprinės. Šamanas mato vyrą, ko gera, Karos tėvą, kuris tikrina išmestų kuprinių turinį : atidaro futliarą ir išima medalioną, amuletą ir kitą metalinį papuošalą. Tie dalykai buvo nuimti nuo kareivių kūnų, žuvusių Vietname ir sudėti į kuprines bei pargabenti velionių artimiesiems.

Jei šamano vizija teisinga, tai gal būt ji galėtų paaiškinti, kodėl kruvini Vietnamo vaiduokliai įsiveržė į jautrios mergaitės sapnų erdvę. Gal būt mirusių fizinė kraujo giminystė siejo karius ir mergytę. Kita vertus, stipri mirusio energija dažniausia būna įsispaudusi ant fizinių objektų, nešiojamų prie kūno. Gal būt ji turėjo kontaktą su mirusių daiktais?

Kai šamanas papasakojo savo regėjimus, Kara atsiduso. Dabar ji prisimena, kaip dažnai matydavo savo tėvą besikuičiantį dėžutėje, kurią laikė vonios kambariuke. Dėžutėje buvo karinės relikvijos, medaliai ir apsauginiai medalionai. Ji prisimena amuletą. Jos tėvas pradėjo kolekcionuoti šiuos dalykus, paliktus mirusių karių, kurių neatsiėmė jų artimieji.

Mergaitė būdama vonioje ne kartą rankomis lietė mirusių karių dėžutę ir jų amuletus. Tada ji ir pradėjo sapnuoti karo košmarus. Bet ji neprisimena karo aerodromo netoli savo namų. Bet kai moteris vėliau paskambino savo motinai, išgirdo teigiamą atsakymą. Iš tiesų maždaug per mylią nuo jų namų stovėjo karinis aerodromas , kuris buvo pagrindinis velionių karių registracijos taškas paskutiniaisiais karo Vietname metais.

Šamanas atrado košmaro priežastį. Dabar tereikėjo nustoti sapnavus svetimo kareivio, prilipusio prie moters pasąmonės sapnus.
Šamanas patarė moteriai apsilankyti žaislų parduotuvėje ir įsigyti keletą plastikinių Amerikos kareivėlių. Ji tiesiog turėjo palaidoti juos žemėje su ketinimu, kad mirusiųjų energija turėtų būti išlaisvinta ir užkasta žemėje. Šis paleidimo ritualas turėjo padėti išlaisvinti ir kareivio sielą ir moterį.

Kara atliko šį ritualą, atsiprašė mirusiųjų ir palinkėjo jiems sugrįžti į dvasinius namus.
Ji išsilaisvino iš košmarų, uždegė žvakutes bažnyčioje už karių vėles, kurių nepažinojo ir nustojo sapnuoti mirusių vyrų sapnus. Ji daugiau nebebijo malūnsparnio ir kondicionieriaus garsų. Prie jos prikibusi velionio kario dvasia nurimo radusi prieglobstį aukštesnėje realybėje.

Parengė:
Rita Banienė
(pagal sapnų specialisto, rašytojo Roberto Mosso pasakojimą)

…………………………………………………………………………………………….

Šių metų gegužės 24-26 d. Kernavėje vyks “Aktyvaus sapnavimo” seminaras su Robertu Mosu.
Seminaro metu susipažinsime su Sapnų Archeologija:

  • Protėvių palikimu
  • Spręsime praeities problemas įvairių metodų pagalba skambant šamaniškam  būgnui

Registracija iki kovo 30 d.

Daugiau informacijos telefonu +370655 00988
ritabany@gmail.com, agne@zen.lt, www.mossdreams.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.