Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?

5 (3)

Depresija – viena iš dažniausių psichikos sveikatos ligų, kuria per gyvenimą nors kartą gali būti sirgę iki 16,9-19 proc. pasaulio žmonių. Taigi yra didelė tikimybė, kad jei esate patalpoje, kurioje yra 10 ar 20 žmonių, bent vienas iš jų sirgo, serga arba kažkada susirgs depresija.

Depresija nesirgusiam žmogui gali būti sunku įsivaizduoti, ką išgyvena sergantis žmogus: iš tiesų dažnai tenka išgirsti, kaip apie depresiją sergantį asmenį sakoma „išsigalvoja“, „neturi ką veikti“, „jam rūpi tik jo paties problemos“, „jai reiktų susiimti“ ar „negalima sau leisti šitaip apsileisti“. Tokie depresijos „ekspertai“ dažniausiai nė nenutuokia, kaip kenčia ir ką jaučia depresija sergantys asmenys. Depresija nėra „išsigalvojimas“, tai LIGA. Sunki, sekinanti, išsiurbianti energiją, sutrikdanti kasdienį funkcionavimą, galinti atimti iš žmogaus norą gyventi ir viltį. Negana to, kad depresija savaime jau yra sudėtinga, neretai sergantys susiduria su stigmatizavimu ir aplinkinių nesupratingumu. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori suprasti, kas yra depresija, ir sužinoti, kaip palaikyti depresija sergantį žmogų.

Depresijos požymiai

Nors neretai depresija žmonės pavadina liūdną nuotaiką, tačiau depresija yra ne tik liūdesys, bet ir daugelis kitų simptomų. Požymiai, kurie gali rodyti, kad asmuo serga depresija:

• Liūdesys, prislėgta nuotaiką, tuštumos jausmas, neviltis – šie jausmai jaučiami beveik nuolatos;
• Sumažėjęs pasitenkinimas anksčiau malonumą teikusiomis veiklomis;
• Pasikeitęs kūno svoris ir apetitas;
• Sutrikęs miegas (pvz., atsiranda nemiga arba kaip tik ypatingai padidėja mieguistumas);
• Suprastėjusi dėmesio koncentracija ir sumažėjęs gebėjimas priimti sprendimus;
• Nuolatinis nuovargis, net ir paprastos veiklos reikalauja labai didelių pastangų;
• Gali pasikeisti judesiai – atsirasti nuolatinis judėjimas (žmogus tarsi nenustygsta vietoje) arba kaip tik judesių sulėtėjimas;
• Sergant depresija neretai kyla menkavertiškumo jausmas ir perdėtas kaltės jausmas;
• Gali kilti mintys apie savižudybę ar net būti mėginimų žudytis.

Depresija paprastai diagnozuojama, kai simptomai reiškiasi bent kelias savaites beveik kasdien ir sutrikdo bendravimą, darbinę ar mokymosi veiklą bei žmogaus funkcionavimą kitose jam/jai reikšmingose srityse. Deja, dalis simptomų gali būti artimųjų nepastebimi, palaikomi „tiesiog liūdesiu“ arba – blogiausia – nuvertinami kaip „tingėjimas“, „apsileidimas“ ar „savanaudiškumas“. Jei žmogaus elgesys ir emocinė būsena ženkliai pasikeitė, verta į tai atkreipti dėmesį ir ne smerkti ar pradėti to žmogaus vengti, o pasistengti suprasti ir palaikyti.

Ką daryti, kai artimas žmogus serga depresija?

1. Būkite šalia. Nevenkite depresija sergančio artimojo. Jūsų palaikymas – labai reikšmingas. Užuot atsiriboję, puolę spręsti kito bėdas, patarinėję, smerkę ar teisę tiesiog klausykitės, ką jums bando pasakyti. Kartais užtenka, kad tiesiog išklausytumėte, tyliai pabūtumėte šalia ar pasakytumėte „tu man labai rūpi“.

2. Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami „atsipeikėk“, „visiems kartais būna sunku“ , „aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati“, „kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?“, „kodėl tau negerėja?“, „kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko“ ar „tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti“ ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks. Vietoj to verčiau rūpimam žmogui pasakykite: „Tu nesi vienas(-a), aš tave palaikau“, „tau gali būti sunku tuo dabar patikėti, bet tai, kaip tu jautiesi, pasikeis“, „aš gal ne visai suprantu, kaip tu jautiesi, bet aš noriu tau padėti ir tave palaikyti, tu man rūpi“, „tu man svarbus(-i)“.

3. Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ – tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas – depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti. Galiausiai, nesakykite „tu man jau atsibodai su savo skundais“. Depresija sergantis žmogus ir taip jaučiasi nuolatos beviltiškas(-), kaltas(-a) dėl būtų ir nebūtų dalykų ir našta pasauliui. Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jį/ją sunku pakęsti, gali jaustis dar blogiau. Užuot išsakius, kad jums nusibodo klausytis depresija sergančio asmens skundų galite tiesiog švelniai paraginti žmogų pasidalinti savo sunkumais ir su kitais (pvz., psichologu).

4. Netaikykite „griežtos meilės“ technikų. Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija – silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip „motyvacinę“ techniką naudoja ultimatumus („arba atsipeikėk, arba paliksiu tave“), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą („kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan. Toks emociniu smurtu atsiduodantis elgesys tik patvirtina depresija sergančiam žmogui, koks jis bevertis ir niekam tikęs ir tikrai nepadeda.

5. Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama. Užuot siūlę savo sprendimus artimojo problemoms ar užuot dalinęsi pavyzdžiais, kaip „kaimynės dukrai padėjo naujo vyro susiradimas, o bendradarbė nesigydė ir teko galiausiai gultis į ligoninę ir ji prarado darbą“ ir pan., paklauskite: „Kuo aš tau galėčiau padėti?“

6. Palaikykite artimojo medicininius sprendimus. Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus – jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas. Tačiau jei jau žmogus apsisprendė gerti antidepresantus, juos svarbu vartoti reguliariai. Tad jei pastebite, kad asmuo vaistus vartoja nereguliariai, galite paklausti, ar jis/ji jau šiandien išgėrė tabletę. Be to, jei jūsų artimasis sako, kad nuo vaistų jaučiasi „keistai“, vaistai „neveikia“ ar kaip tik „per stiprūs“, galite padrąsinti artimąjį kreiptis į medikus vaistų pareguliavimui. Tačiau savaime suprantama, kad aktyviau reikėtų įsikišti tais atvejais, kai yra tikimybė, kad asmuo gali pakenkti sau ar kitiems – tada reikėtų skubiai ieškoti pagalbos.

7. Palaikykite artimojo gijimą psichoterapijoje. Jei artimajam nedrąsu, galite jį/ją pirmąjį kartą palydėti pas psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Jei artimasis prašo ir sutinka – eikite į psichoterapiją kartu. Žinantis jūsų artimojo situacija psichologas ar psichoterapeutas padės jums geriau suprasti, kaip artimajam galite padėti, be to, paaiškins jums apie artimojo būklės progresą.

8. Prisiminkite, kad depresija – tai ne vien liūdesys. Tai ir nuovargis, miego problemos, kritęs produktyvumas, sutrikęs mąstymas. Depresija gali reikštis įvairiai – ir per irzlumą, priklausomybes, rizikingą elgesį. Jei nesuprantate, kas vyksta su jūsų artimuoju, klauskite: „kaip tu jautiesi?“. Ir pasistenkite užjausti artimąjį (net jei jus erzina jo/jos elgesys) ir suprasti, kad depresija – liga, žmogus jos nenori ir negali tiesiog spragtelėjęs pirštais imti ir pasveikti.

9. Stebėkite, ar nėra gresiančios savižudybės ženklų. Ar artimasis kalba apie savižudybę, mirtį? Ar sako, kad nebeturi dėl ko gyventi? Ar turi savižudybės planą? Ar žaloja save? Ar dovanoja daiktus, atsisveikina su artimaisiais? Vienas iš požymių, kad asmuo gali planuoti nusižudyti yra staigus nuotaikos pakilimas ar pagerėjimas po labai sunkios depresijos. Jei baiminatės, kad jums brangus žmogus gali norėti nusižudyti, kalbėkitės apie tai – kad ir kaip būtų nedrąsu. Taip pat esant savižudybės rizikai kreipkitės pagalbos – į medikus, psichikos sveikatos centrus ar, esant realiai savižudybės grėsmei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

10. Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti. Žinokite, kokie yra depresijos simptomai, kas depresiją sukelia, o kas nuo jos padeda sveikti. Supraskite, kad žmogaus nepajėgimas nusiprausti, išeiti į darbą, produktyviai dirbti – ne tingėjimas, o liga. Įsidėmėkite, kad viena ar dvi „linksmesnės“ dienos dar nereiškia pasveikimo nuo depresijos. Prisiminkite, kad ne visada depresijos simptomai akivaizdūs ir po žmogaus šypsena gali slėptis skausmas. Geriau suprantant, kas yra depresija, bus lengviau palaikyti kenčiantį artimąjį.

11. Priminkite artimajam jo stiprybes. Pakelkite sergančiojo(-iosios) pasitikėjimą savimi primindami jo/jos pasiekimus. Tiesa, kartais depresija sergantis asmuo gali reaguoti su liūdesiu – „taip, praeityje aš daug ką pajėgiau, o dabar nebegaliu“. Tokiu atveju galite atspindėti – „tu dabar sergi, ir darai tai, ką gali, o kai pasveiksi, galėsi daugiau“. Tai gali įkvėpti žmogui vilties. O kartais paprastas pasakymas – „tu stipresnis nei tau pačiam atrodo“ ar „ne kiekvienas pajėgtų ištverti tiek, kiek tu“ – gali ženkliai pakelti prislėgtą nuotaiką.

12. Apkabinkite artimąjį – prisilietimai labai svarbūs ir sveiko žmogaus gerovei, o juo labiau depresija sergančiam žmogui.

13. Išlaikykite ryšį per nuotolį – ne visuomet galite palaikyti žmogų būdami šalia, bet galite išnaudoti technologijas. Žinutė ar laiškas gali praskaidrinti sergančiojo nuotaiką, o jei ir nepraskaidrins, tai bent parodys žmogui, kad apie jį galvojate ir nenorite, kad jis/ji dingtų iš jūsų gyvenimo.

14. Kiek įmanoma skatinkite ir palaikykite nuo depresijos kenčiančio žmogaus fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą. Nereikia bėgti maratonų – pakvieskite kartu pasivaikščioti (nors trumpam) ar bent išeiti pasėdėti lauke ant suoliuko.

15. Neišstumkite sergančiojo iš socialinio gyvenimo. Savaime suprantama, būti šalia depresija sergančio žmogaus nėra lengva. Ir pats žmogus jaučiasi našta kitiems. Pasistenkite parodyti, kad vertinate jo/jos pastangas bendrauti ir kad bendraujate ne iš pareigos, o dėl to, kad norite.

16. Stenkitės būti kantrus(-i): nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis. Kartais gali ir patį gali apimti neviltis, kai artimas žmogus kenčia. Tačiau kantrybė ir ramus, nuoseklus artimojo palaikymas („aš palaikysiu tave tiek, kiek tau reikės“) gali stipriai prisidėti prie gijimo sėkmės. Tiesa, nereikėtų ir prarasti pozityvumo: daugeliu atveju esant depresijos epizodui padeda psichoterapija ir/ar antidepresantai. Taigi nepraraskite vilties, kad jūsų artimam žmogui bus geriau, nors kelias iki pagerėjimo gali būti ir labai nelengvas.

17. Nekaltinkite savęs. Taip, sunkumai santykiuose gali būti viena iš depresijos priežasčių. Bet dažniausiai depresija yra ne apie jus ir ji nebūtinai yra jūsų santykių atspindys. Savigrauža, mąstymas, ką galbūt padarėte ne taip nepadės žmogui sveikti – daugiau padės jūsų supratingumas ir palaikymas.

18. Pasirūpinkite savimi. Savaime suprantama, jums rūpi kenčiantis žmogus. Bet jūs turite teisę jausti – liūdėti, bijoti, pykti. Galite sergančiajam(-ajai) pasakyti (aišku, švelniai ir atsargiai), jei tas žmogus daro kažką, kas jums nepriimtina – nekaupkite nuoskaudų ir pykčių. Jūsų gyvenimas kažkiek keisis rūpinantis sergančiu šeimos nariu ar sutuoktiniu, bet nemeskite darbo, pomėgių ir bendravimo dėl to, kad artimasis kenčia. Neturėtumėte leisti, kad nukentėtų jūsų pačių sveikata ar asmeninis gyvenimas dėl to, kad artimas žmogus serga. Pasvarstykite ir aptarkite, kiek galite skirti laiko ir jėgų bei kuo galite padėti sergančiam depresija artimajam, kad apsisaugotumėte nuo perdegimo ir kad neprisikauptumėte neigiamų jausmų dėl to, kad tenka aukotis. Nebijokite kreiptis pagalbos į draugus ar net psichologus – jums irgi gali būti nelengva ir gali reikėti paramos.

Akivaizdu, kad depresija paveikia ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių gyvenimus. Kai jūsų mylimas žmogus – vaikas, brolis, sesuo, mama tėtis ar sutuoktinis – kenčia nuo depresijos, jūs galite jausti pasimetimą, susierzinimą, kaltę, nuovargį ir baimę. Gali kilti noras sergančio artimojo vengti, jį ar ją smerkti arba kaip tik perdėtai globoti ir „užversti“ mylimą žmogų patarimais. Geriausia, ką galite padaryti, tai neprarasti vilties, kad situacija pasikeis, pasistengti sergantįjį suprasti, palaikyti bei nepamiršti rūpintis ir savimi.

Psichologė Kristina Paradnikė
Svetainė psikons.lt | FB puslapis fb.me/paradnike