Kaip su vaikais kalbėti apie korona virusą?

0 (0)

Pressfoto / freepik.com

Naujienų antraštės, mirgančios žiniomis apie korona virusą ir karantiną, neišvengiamai kelia nerimą ne tik suaugusiems. Iš mokyklų, darželių namo paleisti vaikai irgi stebi ir savaip interpretuoja įvykius. Koks turėtų būti tėvų vaidmuo šioje situacijoje ir kaip su vaikais reiktų kalbėtis apie korona virusą pasakoja „Asmens sveikatos klinikos“ (VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“) medicinos psichologė psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė.

„Jūsų vaikas apie koroną virusą greičiausiai girdėjo daugiau nei jūs galvojate. Tikėtina, kad jo galvoje viskas susidėliojo į kur kas baisesnę istoriją nei yra iš tikrųjų, tad svarbiausias tėvų vaidmuo šioje situacijoje – nuraminti atžalą,“ – sako „Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė.

Tad pirmoji rekomendacija – neapsimetinėkite, kad nieko nevyksta. Jeigu vengsite pokalbių apie tai, kas dabar vyksta, vaikas jaus, kad su savo nerimu yra paliktas vienas. Greičiausiai jis ir pats vengs su jumis dalintis savo mintimis. Teisingiausia būtų vos išgirdus vaiko užuominą apie korona virusą, karantiną ir pan., paskatinti jį kalbėti, pasidalinti savo jausmais ir kylančiais klausimais.

Kalbėdami su juo kurkite saugią atmosferą. Padrąsinkite vaiką, pasakykite, kad jis gali jums pasipasakoti viską, kas jam rūpi, ir paklausti jūsų visko, kas jam neaišku. Geriausia patiems nespėlioti, kaip jis jaučiasi, o pasistengti iš tiesų išgirsti, ką vaikas sako.

Vaikui sakykite tiesą neslėpdami, tačiau ir nedramatizuodami. Galite netgi pateikti statistikos, tam tikrų faktų. Pvz., mes žinome, kad virusas kelia palyginti nedidelį pavojų vaikams ir didesnei daliai suaugusių. Tegul tai sužino ir jūsų vaikas. Atsakykite į vaiko klausimus susikaupę, su ramybe.

Jei vaikas klausia dalykų, kurių jūs nežinote, nebijokite jam taip ir pasakyti, bet pridurkite, kad kai tik sužinosite, pasidalinsite atsakymu su vaiku. Paskatinkite jį toliau kalbėti, pvz., galite pridurti: „Kai vėl turėsi klausimų, vėl manęs klausk“.

Tai, kaip pateikti vaikui informaciją apie koronavirusą, labai priklauso nuo jo amžiaus tarpsnio. Su mažu vaiku kalbėkite trumpai, paprastai. Pvz., galite priminti kartą, kai jis anksčiau sirgo ir jam skaudėjo gerklę ir jis kosėjo, bet paskui pasveiko ir jautėsi gerai – panašiai būna ir su koronavirusu.

Mažyliui akcentuokite pasitikėjimą aplinkiniais, papasakokite, kiek daug gydytojų dirba, kad žmonės pasveiktų, kad mokyklos uždarytos tam, jog būtų apsaugoti maži vaikai.

Būtinai papasakokite jam, ką jis pats gali padaryti, jog padėtų virusui neplisti ir apsaugotų save ir kitus. Akcentuokite, kad reikia rūpestingai plauti rankas, nekišti pirštų į nurną, čiaudėti ir kosėti tik į alkūnę. Youtube galite rasti gausybę mokomųjų filmukų šia tema, kuriuos galite parodyti vaikui.

Pasak R. Kazlauskienės, su paaugliais pokalbis gali būti sudėtingesnis, nes jie jau pasiruošę priimti pasaulio neapibrėžtumą – kad daug ko nežinote ir negalite sukontroliuoti.

Paaugliai daug informacijos apie virusą randa internete, tad kartu su jais aptarkite, ką jie matė, padėkite atsirinkti patikimus informacijos šaltinius. Jei vaikas skaito per daug, paskatinkite jį nusistatyti laikus, kada skaityti naujienas. Visą kitą laiką jis turėtų skirti įprastam gyvenimui – per didelis medijos vartojimas gali skatinti nerimą.

Kalbėdami apie faktus nepamirškite paliesti ir jausmų. Tegul vaikas pasidalina, kad jam baisu, neramu, pikta – akcentuokite jam, kad normalu jausti visokius jausmus. Vaikai ir paaugliai yra psichologiškai pakankamai atsparūs išgyventi dabar vykstančią nežinomybę ir riziką – svarbiausia, kad bendraudami su tėvais jie jaustų atjautą, saugumą ir galėtų kartu džiaugtis geromis akimirkomis.
Labai svarbus dalykas būnant namuose tiek vaikams, tiek suaugusiems – rutina. Ji suteikia aiškumo, stabilumo. Pasistenkite valgyti, eiti miegoti pastoviu laiku, kasdien raskite būdų su vaikais pasportuoti namie. Kuo aiškesnis bus dienos planas, tuo geriau jausis visa šeima.

„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė akcentuoja, kad dabar labai svarbu ir patiems pasirūpinti savo psichologine ramybe. Nepamirškite pasirūpinti savo paties psichologine ramybe. „Čia visai kaip lėktuve, kur nelaimės atveju kviečiama pirmiausia kaukę užsidėt sau, o tik tada vaikui. Ta pati taisyklė tinka ir streso valdymui,“ – sako R. Kazlauskienė.

Jei jaučiate, kad jūsų emocijos liejasi per kraštus, atsitraukite nuo vaiko ir pasistenkite pats sau įvardinti, kaip dabar jaučiatės, kokios mintys jums kyla. Pagalvokite, kaip galėtumėte sau padėti – gal reiktų paieškoti konkrečios informacijos internete arba paskambinti artimiesiems? O gal kaip tik dabar reikia trumpam atsijungti nuo visko ir užsiimti mėgstama veikla?

Kai nerimas atslūgsta, tada yra metas pasikalbėti su vaiku. Galite su juo pasidalinti savo jausmais, įvardinti, kad jautėtės, pvz., pasimetęs ir pasikalbėjus su draugu pasidarė ramiau. Jau geriau vaikui atvirai pasakyti, kad jaučiate nerimą, užuot išsiduoti apie jį keistu elgesiu, kūno įtampa, nors ir meluojant, kad jums viskas gerai.

Šis sudėtingas laikas – galimybė kurti tvirtesnį ryšį su savo vaiku, kartu patirti daug džiugių akimirkų. „Kaip rašė J.R.R. Tolkienas „Mūsų užduotis – tik nuspręsti, ką darysime su laiku, kuris mums duotas“. Karantino laikotarpis gali tapti šeimos santykių stiprinimo laikotarpiu – kalbėkite, žaiskite, kurkite su savo vaikais. Tai – geriausia, kaip galima išnaudoti šias dienas,“ – sako psichologė.

„Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“) – teikia nuotolines psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas internetu. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Klinikoje veikia ir vaiko raidos centras. Registracija į nuotolinę konsultaciją: https://asklinika.lt/registracija/