Kaip sunaikinti tą baimės pilną pavydą

Klausimas:

Sveiki. Turiu merginą jau 8 menėsius. Man 22, o jai 18. Ji yra nuostabi savo charakteriu, žmogus, iš kurio galėtum mokytis ir dar kartą mokytis, kaip elgtis su kitais žmonėmis įvairiose situacijose… Ji yra ideali, tokia, kokios visada troškau… Yra labai didelė bėda iš mano pusės, buvo daug skaudžių momentų, susijusių su mano pavydo ir savigarbos ego. Mano pavydas – tai jos tikrinimas, pykčiai dėl smulkmenų, fantazijos, kad bendrauja su kitais vaikinais ir kitos blogybės, o savigarbos ego – tai kai nori palikti žmogų, jog tavęs nepaliktų, nes atrodo, kad tada skaudės dar labiau.. Noriu naikinti šiuos ego, nes aš ją labai myliu! Paskutinė situacija buvo skaudi jai, o kitą dieną man, nes prikalbėjau daug blogybių ir norėjau palikti, o ryte atsikėlęs supratau, kad padariau didžiulę klaidą. Nors ji man atleido (nežinia kelintą kartą). Artimas žmogus, išgirdęs iš manęs ankščiau, kad noriu valytis pavydo ego, man tą patį rytą pasakė, kad gyvenimas man specialiai suteikia situacijas, iš kurių aš galiu išmokti valdyti pavydą arba vėl suklysti. Dabar net galvoju, kad per vėlu keistis, kai esi tiek skaudžių dienų suteikęs žmogui, kurį myli, bet nenoriu nuleisti rankų ir kovoti su tuo, ką ačiū Dievui supratau dar ne per vėlai… Tai noriu sulaukti iš jūsų atsakymo, kaip patartumėte sunaikinti tą baimės pilną pavydo ego, kuris naikina mane ir mano aplinką.

Tautvydas (Vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas, Tautvydai. Labai šaunu, kad stebi, pastebi ir analizuoji savo problemas. Toks elgesys, kaip teisingai pastebėjo Tavo artimas žmogus, yra pagrindas, nuo kurio gali atsispirti siekdamas pokyčių. Jie niekada nebūna pavėluoti, o keisti ir tobulinti save, mokytis naujų, efektyvesnių buvimo kartu įgūdžių niekada nebūna per vėlu. Iš tikrųjų, tai turėtų tęstis visą gyvenimą. Žymi amerikiečių rašytoja Mary Antin kažkada yra pasakiusi, kad mes gimstame ne iš karto. Iš pradžių gimsta kūnas, o tada pradeda gimti dvasia. Dvasios gimimas trunka daug metų ir dažnai būna labai skausmingas. Panašu, kad šiuo metu Tu ir esi tokiame dvasios gimime.

Bendravimas ir santykiai su kitu žmogumi yra menas, ir kaip kiekvienas menas, jis negali būti baigtinis – visada yra vietos, kur galima kažką patobulinti. Kaip ir kiekviename mene, bendravime egzistuoja tam tikros taisyklės: proporcijų, perspektyvos, harmonijos ir t.t. Jos reikalingos lygiai taip pat, kaip eismo taisyklės vairuotojams.

Turbūt sutiksi, kad jei vairuotojai nesilaikytų eismo taisyklių, įvyktų daugybė avarijų, kuriose būtų sužaloti žmonės. Lygiai taip pat ir santykiuose – kai nesilaikome taisyklių, įvyksta katastrofos, kuriose žalojamos žmonių širdys ir sielos.

Pirmoji ir bene pati svarbiausia buvimo su kitu meno taisyklė yra laisvė. Tai pripažinimas, kad tas kitas žmogus yra asmenybė, turinti savo vertybes, pasaulėžiūrą, jausmus ir mintis, kurios nebūtinai turi sutapti su mūsų. Juk būtent savo skirtingumu, išskirtumu kiti žmonės traukia mus: Tu rašai, kad Tavo mergina Tave traukia savo charakteriu, mokėjimu pozityviai elgtis ir bendrauti su žmonėmis skirtingose situacijose.

Mokėdami ar mokydamiesi priimti kito žmogaus kitoniškumą, mes patys laisvėjame. Bėda tame, kad labai dažnai tas kitoniškumas mus gąsdina, ir tada puolame tikrinti, ar nėra čia pavojaus. Pavojaus mūsų meilei, mūsų jausmams, mūsų vertybėms. Bijome ir todėl tikriname svetimus telefonus, skaitome svetimus laiškus, priekaištaujame, kai mūsų artimas žmogus nesielgia taip, kaip tikimės mes. Kartais elgiamės tikrai bjauriai.

Kaip tos baimės atsikratyti? Visų pirma, pripažinti savo vertę. Išmokti galvoti apie save kaip apie gerą ir vertingą žmogų, kurį mergina išsirinko iš daugelio kitų vaikinų ne todėl, kad daugiau nebuvo ko pasirinkti, bet todėl, kad jai pasirodei vertingesnis už kitus. Jei taip save suvoksi, pradėsi suprasti, jog Tavo draugei nėra prasmės ieškoti kitų vaikinų – koks protingas žmogus norės iškeisti geresnį į prastesnį?

Kita svarbi taisyklė santykių mene – pripažinti kito žmogaus vertę. Išmokti neužgožti ir nenustelbti jo savimi: juk taip sunku gyventi šešėlyje. Du medžiai niekada neužaugs tiesūs, jei bus pasodinti per arti vienas kito. Vienas visada užstos kitam saulę ir antrasis bus priverstas suktis ir krypti, kad gautų nors kiek daugiau šviesos. Taip ir žmonių santykiuose – jie bus harmoningi, jeigu išmoksime neužgožti kito žmogaus. Jei išmoksim nenurodinėti jam, kaip jis turi elgtis, su kuo nebendrauti, kam nesišypsoti.

Ir pabaigai – pats svarbiausias dalykas. Turi išmokti dvi frazes ir jas kartoti nuolatos – sau pačiam ir savo draugei. Pirmoji – „Džiaugiuosi, kad aš esu“. Antroji – „Džiaugiuosi kad Tu esi“. Jei tai darysi nuoširdžiai, labai greitai išgirsi duetu skambančius žodžius „Džiaugiuosi, kad Mes esame“.

Psichologas
Arūnas Norkus