Kaip teisdami kitus ribojame savo pačių laisvę

5 (1)

Neteisk ir nebūsi teisiamas, rašoma Biblijoje. Paprastai šitie žodžiai yra interpretuojami ta linkme, jog kažkas kitas – Dievas ar aplinkiniai žmonės nuteis mus ar nubaus už nuodėmę, kurią darome teisdami. Tiesa ta, kad niekam kitam, net jei ir norėtų ar būtų suinteresuoti, nereikia to daryti. Mes patys, visiškai to nesuvokdami, nuteisiame save kiekvieną kartą, kai žodžiais, mintimis ar tik intencija teisiame ką nors kitą.

Neįmanoma nuteisti kokio nors veiksmo ar savybės pas vieną žmogų tačiau visiškai toleruoti kitame ar savyje. Bet koks bandymas tai daryti iššaukia konfliktą. Tarkim jūs stebite artisto pasirodymą ant scenos ir šis jums nepatinka. Užtenka, kad viduje gimtų net nejuntamas smerkimo ir pažeminimo jausmas atlikėjo kryptimi („visai nevykęs pasirodymas, galėjo ir geriau pasiruošti ir dar lipa ant scenos, gėdos turėtų“). Nesvarbu, kad niekam to nepasakėte ir jokie konkretūs žodžiai nenuskambėjo galvoje. Užtenka jausmo, intencijos ir teisimas įvyksta. Tai, ką turite galutiniame variante – nuostata, kad neprofesionaliai pasirodyti prieš kitus yra negerai, bei kitą, jūsų patirtimi patvirtintą faktą – jei pasirodymas neprofesionalus, žiūrovai nuteis ir pasmerks atlikėją. Šio fakto jūs paneigti negalite, nes tik ką buvote jo stebėtoju ir liudininkiu. O dabar įsivaizduokite, kad firmoje laukia vakarėlis ir visi turi atlikti kažkokį pasirodymą prieš benradarbius. Štai čia ankstesnis teisimas atsisuka prieš jus pačius. Kyla baimė pasiruošti neprofesionaliai dėl ko arba vengiate vakarėlio arba dedate gerokai per daug pastangų, kad tik pasirodymas būtų aukšto lygio. Dabar jūs esate atlikėjas ir puikiai žinote, kad žiūrovai yra negailestingi nes buvo laikas, kai buvote žiūrovas ir turėjote tiesioginę patirtį ką galvoja ir ko tikisi žiūrovas. Turite vidinę kovą su pačiu savimi nors daugeliu atveju to visiškai nesuvokiate. Niekas jūsų neteisia ir nesiruošia teisti, jūs patys patekote į savo teisimo pinkles.

Kitas pavizdys – jūsų kaimynų sūnus rūko ir jūs smerkiate ir teisiate tai. Negalite suprasti kaip tėvai gali tai leisti ir kokiu neatsakingu gali būti jų sūnus. Staiga sužinote, kad jūsų pačių sūnus pradėjo rūkyti, o gal jau kuris laikas kaip slapčia nuo jūsų rūko. Žinoma, bet kokiu atveju jūs vargu ar būtumės patenkinti tokiu vaiko užsiemimu, tačiau kaimynų sūnaus teisimas paprastą, tegul ir nemalonią tiesą apie jūsų vaiką paverčia šokiruojančia. Galite būti tikri – jūsų reakcija bus neadekvati tam, kas iš tikro įvyko. Meilė sūnui ir faktas, kad rūkymas yra pasmerkimo vertas veiksmas sukels jumyse audrą ir krūvą vidinių konfliktų.

Pasirinkimas nieko ir niekada neteisti yra vienintelis logiškas pasirinkimas jei norite apsaugoti save nuo savo pačių pasmerkimo. Teisimo rezultatai gali būti labai sunkiai pastebimi, tačiau visais atvejais jie riboja jūsų laisvę, galimybę rinktis ir eiti per patirtis, kelia pyktį savo pačių adresu kurį labai tikėtina nukreipsite išorinių įvykių ir žmonių link arba susigraušite save iš vidaus.

Tai, ko neleidžiate kitiems, neleidžiate visiems be išimties įskaitant ir save. Tai, ką priimate kituose, priimate ir savyje, leiždžiate tam būti be nuostatos geras/blogas ir atgaunate gabalėlį savo pačių laisvės.

Vaiga Leveckytė | epsichologija.lt