Kas nutinka, jei neišsivysto dešinysis smegenų pusrutulis?
Ar jums kada nors teko girdėti posakį „tingios smegenys“? Ką tai galėtų reikšti? Pasirodo, jei vaikas auga griežtų taisyklių ir nurodymų – „taip nedaryk“, „ten neik“ – aplinkoje, prasideda staigus kairiojo smegenų pusrutulio didėjimas. Kaip žinia, pastarasis atsakingas už loginį mąstymą. Su laiku kairioji smegenų pusė gali tapti net dukart labiau išsivysčiusi, palyginti su dešiniąja. Paklausite – o kur problema? Bėdos pasipila kiek vėliau – žmogui tampa sunku suvokti viską, kas „netelpa į rėmus“, jam sudėtinga prisitaikyti prie aplinkos, o galiausiai jo smegenys tampa „tingios“.
Kas atsitinka, jei dešinysis smegenų pusrutulis išsivysto nepakankamai?
1. Pirmasis etapas. Visos užduotis atrodo vienodos. Žmogus nustoja matyti skirtumą tarp įprastos ir nestandartinės užduoties. Jam sunkiau suvokti įvairius niuansus, tai, kas rašoma „tarp eilučių“. Greičiausiai jums teko susidurti su žmogumi, kuris žvelgia į gyvenimą kategoriškai. Jo vertinimo skalėje įprastai vyrauja tik „juoda“ arba „balta“.
Toks asmuo žmones skirsto į kategorijas „draugas“ arba „priešas“. Kompromiso negali būti, nes toks asmuo nežino, kas yra kompromisas. Jį lydinčios savybės – nedėmesingumas, tinginystė. Šio tipo žmogus dažnai kalba deklaratyviai, nutaisydamas protingą veido išraišką.
2. Stereotipų skaičius nuolat didėja. Žmogus it kempinė sugeria kitų posakius, elgesio būdus, tačiau vertina juos pagal savo kriterijus. Į kitus žiūri per savo patirties prizmę. Kairysis smegenų pusrutulis vystosi dar labiau.
3. Kairioji smegenų pusė „išjungia“ visą informaciją, kuri netelpa į iš anksto nustatytus rėmus. Tuo pat metu ieškoma informacijos, faktų, kurie tik dar labiau sutvirtintų turimų stereotipų pamatus. Viskas, kas išeina „už ribų“ paprasčiausiai atmetama. Viskas, kas nepasiekiama, nesuvokiama pamirštama arba praleidžiama pro akis.
4. Normalus žmogus tampa žmogumi su „tingiomis smegenimis“. „Tingios smegenys“ – tai neišsivystęs dešinysis smegenų pusrutulis. Tokio asmens elgesys nelankstus. Bet kokia užduotis, kuri netelpa į esamų stereotipų ar suvokimo ribas sutinkama žodžiais: „tai neįmanoma“, „man to nereikia“, „negali būti taip“. Galimos ir dar griežtesnės reakcijos: „palikite mane ramybėje“, „jau viską pasakiau“, „tema baigta“.
5. Psichosomatinių reakcijų atsiradimas. Kuomet tenka pasitelkti vaizduotę, jaučiamas galvos skausmas, padidėja kraujospūdis.
Jei žmogui tenka susidurti su neįprasta situacija, kuri neatitinka jo „normalumo“ kriterijų, jis bando kaip įmanydamas nuo jos pabėgti – skambina draugams, aiškina, jog negali priimti sprendimo dėl netinkamos aplinkos. Tarp pasiaiškinimų yra ir tokie, kaip „man čia per šalta“, „noriu atsigerti vandens“, „man reikia išeiti“.
Be to, asmuo demonstratyviai pabrėžia, kad jam kažkas nepatinka, neįtinka. Jis vaizduoja esąs įžeistas. Neva jam nesudarytos sąlygos pademonstruoti savo gebėjimus. Taip jis gina savo „tingų protą“.
Ką daryti?
Išeitis itin paprasta – spręsti užduotis, kurios reikalauja kūrybiškumo. Tiesa, kairysis smegenų pusrutulis taip lengvai pasiduoti tikrai nenorės. Daugiausia priklauso nuo jūsų pačių noro, įdėtų pastangų. Iš pradžių žmogui sunku atlikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis ir tik atkakliai besistengdamas ji gali pasiekti rezultatą.
Nutukimo priežastis
Škotijos mokslininkai iš Aberdyno universiteto nustatė, kad „tingios smegenys“ be kita ko gali tapti ir nutukimo priežastimi. Ekspertai teigia, kad smegenų ląstelės, atsakingos už alkio pojūtį su laiku nyksta. Todėl žmogui reikia daugiau laiko, kad pasijustų sotus. Jis pradeda valgyti daugiau, nei reikia ir taip su laiku priaugama nemažai svorio.
.
Parengė Ana Daukševič / lrytas.lt