KEIKSMAŽODŽIŲ TERAPIJA

5 (1)

Mokslininkai iš Keele universiteto atliko tyrimą ir nustatė, kad bjaurių žodelių salvė turi „gydomąją galią“.

Prisiminkite tai, kad keikiantis šie žodžiai nieko nereiškia. Jie padeda tik išsikrauti, – teigia mokslininkai. Kartais keiksmažodžiai trimituoja apie žmogaus sunkią sveikatos būklę. Jie – vienas iš svarbių simptomų, kurių dėka galime diagnozuoti ligą, – sako medikai. Medicinoje žinomos ligos, susijusios su keikimusi. Tai kaprologija, kaprolalija, kaprografija, kaprofemija ir kiti susirgimai, kuomet sergantis žmogus, nepriklausomai nuo jo išsiauklėjimo, nevalingai keikiasi, kalba nepadoriomis temomis ar rašo nepadorius užrašus ant sienų.

Keiksmažodžiai yra natūrali kalbos sudėtinė dalis. Šitaip tvirtina amerikiečių neurolingvistė Diana Van Lancker. Ji ištyrė kaip dažnai keikiasi įvairių gyventojų grupių ir įvairaus amžiaus žmonės JAV ir kituose kraštuose. Paaiškėjo, kad keikimasis ne tik pasirodo labai ankstyvoje kalbos vystymosi stadijoje, bet, ko gero, turi atskirą neurologinį centrą. Lyginant sveikus asmenis ir tokius, kurie patyrė insultą ar smegenų traumą, paaiškėjo, jog sugebėjimas keiktis išlieka net ir tuomet, kai kiti kalbos sugebėjimai dingsta arba darosi labai riboti.

Daugelis „užkietėjusių keikūnų“ net nežino keiksmažodžių reikšmės. Keikimasis – tai pati greičiausia emocinės iškrovos forma. Mokslininkai mano, kad kartais keiktis yra kur kas „sveikiau“ nei „keiksmažodį nuryti“. Neįvykęs „žodinis sprogimas“ virsta viską griaunančia „rankų cunamio banga“.

„Užkietėjusiems keikūnams“ medikai pataria: jei tau gyvybiškai būtina, bent porą kartų į savaitę, kaip reikiant nusikeikti, tuomet išmok keiktis, tai yra laikykis tam tikro „keikimosi etiketo“.

Čia galioja gerai žinomos taisyklės: „Niekada nesikeik su nepažįstamaisiais, niekada nesikeik viešoje vietoje, niekada nekeik kito rimtu veidu“, kitaip tariant: keikis tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, su tinkamais žmonėmis.

„Užkietėjusiems keikimosi abstinentams“ medikai primena:

1. Tas, kuris keikiasi dažnai nesupranta, ką sako;
2. Dažnai keikimasis neturi jokios užkoduotos minties, tai nevalingas veiksmas, tarsi nervinis tikas – beprasmiškas „žodinis trūkčiojimas“;
3. Kai kuriose situacijose – tai mažesnė blogybė, kurią verta pasirinkti.

Atlikti tyrimai atskleidė 6 keiksmažodžių teigiamus poveikius

1. Keikimasis darbe padeda užtikrinti grupės solidarumą. Keikiantis namuose mes galime tikėtis neigiamo poveikio, o darbe tai ritualas, kuris suformuoja „savų“ ratą.
2. Padeda patirti emocinę iškrovą, sumažinti stresą, baimę. Žmogus, kuris keikiasi jaučiasi drąsesnis ir stipresnis.
3. Tyrimai atskleidė, kad tais žmonėmis, kurie keikiasi galime labiau pasitikėti, jie yra nuoširdesni. Tokiems žmonėms, „kas galvoj – tas ir ant liežuvio“.
4. Sakymas žodžių iš F, B, D raidės ir kitų panašių mažina fizinį skausmą. Kartojimas tam tikrų garsų, jų tarimas turi gydomąjį poveikį. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės kęsdami skausmą linkę keiktis.
5. Keikimasis suteikia drąsos, kurios tam tikrose ir svarbiose situacijose mums pristinga. Jei bijote, tai kaip reikiant nusikeikite. Jei drąsos neužsiauginsite, tai smagiai pasijuoksite iš šio tokio keisto bandymo, o juokas – visada tinkamas pakeleivis.
6. Keikimasis su kitais gali išmokyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, taisyklių ir etiketo. Savo klientui tu gali pasakyti: „Tu gali šiuos žodžius vartoti būdamas su manimi, tačiau nesakyk to, kai esi su pašaliniais, viešoje vietoje. Jiems tai nepatiks, o tu turėsi daug nemalonumų ir pan.“ Tai pati trumpiausia, aiškiausia ir paveikiausia pamoka.
7. Skatina gardžiai pasijuokti (ypač tai svarbu draugų būryje).
8. Keikimasis – apsinuoginimo ritualas. Jis atskleidžia žmogaus emocinę būklę.
9. Keikimasis padeda diagnozuoti tam tikras ligas.
10. Keiksmažodis padeda labai tiksliai įvardinti savo savijautą.

Šaltinis: galvocius.lt