Kiek daug gali reikšti vienas skaudus žodis0 (0)
Ar kartais susimąstote kiek daug gali reikšti vienas skaudus žodis, iki ko jis gali privesti, ar tas žmogus kuri įžeidinėjate vertas to. Juk mes visi žmonės, visi turime trūkumu ir privalumų o patyčios gali privesti iki skaudžios tragedijos. Ir tos tragedijos kaltininkai galite būti jus.
Viena diena taip nutiko vienai iš pirmo žvilgsnio gražiai, linksmai, maloniai turinčiai tikrai geru draugu ir mylinčius abu tėvus panelei. Jos vardas buvo Gerda. Jai buvo vos 17. Bet buvo daug žmonių kurie jos nekentė, visaip žemino ir kitaip tyčiojosi ir įžeidinėjo. Niekas net negalvojo kas slypi jos širdyje. O ten buvo labai daug skausmo. Tiek skausmo ji nebegalėjo pakelti. Skausmas buvo ne fizinis o dvasinis. O tai dar labiau skauda. Viena diena ji parašė draugėms laišką. Ten buvo parašyta: „Aš nebegaliu daugiau kentėti. Atleiskite, aš išeinu, tik noriu, kad žinotumėte viena dalyką. Aš jus visus mylėjau ir dar tebemyliu. Nesmerkite manęs. Prašau būkite laimingi. Aš jus stebėsiu iš aukštai. Myliu jus”. Laišką ji paliko gerai matomoje vietoje ir namo duris paliko atrakintas. Tada ji pasiėmė daug visokiu vaistų ir juos išgėrė. Ji neteko sąmonės. Po darbo grįžę jos tėvai rado ją virtuvėje, o šalia jos daug tuščių vaistų pakelių. Tada rado ir laišką. Kad ir kaip tėvai bandė ją išgelbėti bet jau buvo per vėlu. Mama paskambino Gerdos draugei ir perskaitė laišką. Kita diena apie ją kalbėjo per žinias. Jos pagerbti atvyko visi jos draugai ir netgi tie kurie jos nekentė. Tie kurie jos nekentė irgi verkė. Jie per vėlai suprato kiek skausmo suteikė merginai.
Taigi žmones prieš ką nors sakydami ar darydami pagalvokite apie ta žmogų. Pagalvokite kad jus galite ta žmogų įžeisti visai to nenorėdami. Ir galite tapti jo skaudžios tragedijos kaltininku. Vienas žodis gali reikšti daug ką. Jeigu mylimam žmogui kuriam netikėtai supykęs neapgalvotai kažką pasakysite atsiprašyti jau gali būti per vėlu.
Autorė:
Algita Bložytė
Algita, nenuleisk rankų. Savižudybė skriaudikų nenubaudžia. Ateitis šviesesnė, neužkirsk sau kelio į ją. Nuojauta man sako, kad rašei apie save.
Zzz, jei čia tikrai autorė apie save, nemanau, kad gražu viešai tai skelbti. Jei pažįstate autorę reikėjo jai tai pasakyti asmeniškai.
Šiais laikais žmonės per mažai empatiški vienas kito atžvilgiu, liūdna, bet taip yra. Jei labiau stengtumės prieš pasakydami ką nors širdžiai nemielo, išvengtume skaudžių pasėkmių.. O komentatoriui „-” palinkėčiau daugiau atidumo, nes po komentaru parašyta autorės vardas ir pavardė. Sėkmės jai, jos šeimai ir artimiesiems, tikiuosi ji ne apie save, o vedina Empatijos ;)
Nepažįstu autorės, neturiu jos kontaktų, kad galėčiau parašyti asmeninę žinutę. Savo komentare nesigilinau, vadovavausi tik savo nuojauta.
kazkokios vaiku pievos. problema buvo auklejime – tai faktas. vartojami zodziai” nekencia, nekente” skambus 17ecio ausiai,bet realybe kitokia. jaunimas,vaikai siais laikais auklejami botago-pyrago principu. va ir pasekmes,ziaurumas,infantilumas papildytas abejingumu.
Ir ta neva mirusi mergaite kazkokia keista, tai linksma tai jau jos nekencia:)kazkokia nesamone. Kazkokie krastutinumai.
„er”, nežinau iš kur ištraukėte, kad nemačiau parašyto autorės vardo ir pavardės. Taigi atidumo man linkėti nereikia. :)
Daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių,kaip reaguojame į tuos žodžius. Pati žinau,ką reiškia,kai tau sako kanors negražaus,tave įžeidinėja. Man atrodo,tokiu dalykų tiesiog neįšvengsi,visada atsiras toks žmogus,kuris norės tave įskaudint. Tiesiog reikia pagalvoti,kad tas žmogus daug silpnesnis už tave,nes kitaip jis taip nesielgtu. Pagalvoti apie ateitį, galų gale apie savo artimuosius ir draugus,kurie nenusipelnė kentėti dėl to,kad tu nusprendei išeiti.Visada ateina gražesnė diena ir visada likimas duoda šansą,kaip susitvarkyt su vienokia ar kitokia problema.Kvailai skambėtų,jeigu sakyčiau,kad reikia nekreipti dėmesio į tuos žmones,nes pati žinau,kad tai visai neveiksminga. Juolab sunku išlikt šaltų nervų,kai tave užgaulioja. Pagalvokite.. Kas gražaus įvyko jūsų gyvenime,prisiminkite smagius nuotykius,gal tai padės pakelt nuotaiką. O tie beširdžiai.. Jie greičiausiai niekada taip ir netaps laimingi,jeigu ir toliau taip elgsis.. Mat toks elgesys tik parodo,kad viduje jiems kažko labai trūksta,kad jie nepasitiki savimi,kad greičiausiai negauna pakankamai meilės,šilumos..
Rasiau ne apie save, tiesiog sukūriau liūdną istoriją, kad paliesyi daugelio žmonių širdis, sugraudinti. Aš rašau istorijas. Daug istorijų, bet jos visiškai su manomi nesusijusios