Kiek reikia draugų

Mokinys atėjo pas Gyvenimo Mokytoją ir paklausė:
– Mokytojau, kiek žmogui reikia turėti draugų – vieną ar daugiau?
– Viskas labai paprasta, – atsakė Mokytojas, – nuskink va štai tą raudoną obuolį, kabantį ant pačios aukščiausios šakos.

Mokinys užvertė galvą ir tarė:
– Bet obuolys labai aukštai. Aš nepasieksiu!
– Pasikviesk draugą. Tegu tau padeda, – atsakė Mokytojas.

Mokinys pasikvietė draugą ir užsilipo jam ant pečių:
– Vis tiek nepasiekiu, Mokytojau, – sušuko nusivylęs mokinys.
– O tu daugiau neturi draugų? – nusijuokė Mokytojas.

Mokinys pasikvietė daugiau draugų, kurie visaip papsėdami ir stenėdami sulipo vienas ant kito į gyvą piramidę. Bet obuolys buvo vis dar per aukštai ir piramidė subyrėjo, taip ir nepasiekus obuolio.

Tada Mokytojas pasikvietė mokinį pas save:
– Na, dabar supratai, kiek žmogui reikia draugų?
– Supratau, Mokytojau, – pratarė mokinys trindamas guzą kaktoje, – daug – kad galėtų išspręsti bet kokią problemą.

– Taip, – atsakė Mokytojas liūdnai linksėdamas galva, – išties reikia labai daug draugų, kad iš visos šios gimnastų krūvos atsirastų bent vienas protingas žmogus, kuris susiprotėtų atnešti kopėčias!

Žiūrėkite ne kiekybės, o kokybės!