Kodėl stringa asmenybės augimas ir ką daryti, kad šis procesas eitų sklandžiai?
Jei skaitote šias eilutes, o ne tik pavadinimą, reiškia, kad esate žmogus, kuriam rūpi asmenybės augimas, kuris nori tobulėti, kuris siekia gyvenime kažko daugiau nei tik “dirbti, pirkti, mirti”. Tačiau paprastai šis procesas neina taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kodėl taip yra?
Prof. S.Kovaliovas pastebėjo, kad ir saviugdos procese veikia psichologijoje taip vadinamas figūros ir fono dėsnis, kuris apibrėžia žmogaus suvokimo savybę, jog tai, į ką kreipiamas dėmesys, tampa “figūra”, o visa kita nueina į “foną”. Dėmesys paprastai priklauso nuo žmogaus poreikio tuo metu. Tarkim, prispyrus reikalui, nebematysime lankomo miesto architektūrinių grožybių, vitrinų, iškabų (kas tampa fonu), nes visas dėmėsys būna prikaustytas mėlynos būdelės ar įstaigos, kurioje galima rasti duris su užrašu “WC” ar stilizuotais vyro ir moters siluetais (figūra), paieškai .
Asmenybės augimo procese yra vienodai svarbūs du dalykai: tikslas, kurį noriu pasiekti, ir procesas, t.y. veiksmai, kuriuos reikia daryti tam tikslui pasiekti. Tačiau paprastai daugybė žmonių susikoncentruoja į savo augimo ir vystymosi tikslą (siekiamą rezultatą) ir nekreipia dėmesio į tai, kaip tą tikslą pasiekti! O kiti, priešingai, susitelkia į procesą, kuris natūraliai tampa „figūra“, o tikslo aiškumas išplaukia ir nuplaukia į foną. Savaime suprantama, kad abiem atvejais asmenybės augimas stringa ir, aišku, kad būtina suderinti tikslą su veiksmais, link jo vedančiais.
Šio paradokso saviugdos procese išsprendimui S. Kovaliovas pasiūlė kompleksinę asmenybės augimo ir vystymosi psichotechnologiją. Pirmenybė joje teikiama procesui ir kartu orientuojamasi į intuityvųjį tikslingumą. Kertiniu akmeniu šioje sistemoje stovi integralinio neuroprogramavimo modelis “Būties ciklas”, palaipsniui svarbumo eile kreipiantis dėmesį į atskiras žmogaus gyvenimiškos veiklos sritis.
Žemiau pateikiu S.Kovaliovo saviugdos metodo aprašymą, kuris buvo išspausdintas “Inovacinių psichotechnologijų instituto” 2014 m. leidinyje “Žmogaus gyvenimo veiklos psichoterapija. Integralinio neuroprogramavimo koncepcijos ir metodai. Teorija. Praktika. Gyvenimas”.
Kasdien griežtu periodiškumu (tarkim, kas valandą) arba kiekvieną kartą, kai gyvenimiškoje veikloje atsiras pauzė (pertraukėlė)- beje, teiktina pirmenybė pastarajam periodiškumui,- užduokite sau šešis klausimus:
1. Ką šiuo metu noriu turėti? (Atkreipkite dėmesį į poreikio-noro skubumą, nes jis geriau išreikš tai, kas subjektyviai svarbu, o ne tai, ką apibudinate kaip objektyviai jums reikalingą dalyką.)
2. Ką noriu daryti?
3. Ką noriu žinoti?
4. Su kuo noriu bendrauti?
5. Kuo noriu būti (arba- kuo noriu nors tam kartui tapti?)
6. Ko siekiu?
Kaip pavyzdį paimkim aukščiau pateiktą atvejį su žmogumi, svetimame mieste ieškančiu tualeto. Jei jis dar galėtų stabtelti, į šiuos klausimus tikėtina atsakytų taip:
1. Šiuo metu nieko turėti nenoriu, o tiksliau noriu turėti galimybę kuo greičiau atlikti reikalą.
2. Noriu atlikti reikalą.
3. Noriu žinoti, kur artimiausias viešai prieinamas tualetas.
4. Bendrauti nenoriu su niekuo, nebent su žmogumi, kuris galėtų parodyti, kur yra tualetas.
5. Noriu būti žmogumi, kurio šlapimo pūslė atsipalaidavusi, tuščia.
6. Siekiu skubiai atlikti reikalą ir tapti žmogumi, kuriam nerūpi tualeto lokacija.
Eiliškumo tvarka užduoti klausimai leidžia tiesiog iškart suvokti save, nustoti blaškytis, pajusti save „čia ir dabar“ momente, bei pagaliau, S.Kovaliovo žodžiais, „įsilieti į savo gyvenimo Srautą tam, kad jis kada nors išneštų jus į Nušvitimą“.
Tačiau vien sąmoningo savęs suvokimo, kuris pasiekiamas reguliariai atsakinėjant į šiuos šešis klausimus, saviugdos darbe neužtenka. Būtina kasdien atžymėti sau tai, kas buvo pasiekta. Šiam reikalui S.Kovaliovas pateikia 4 klausimus, kuriuos turėtumėte sau užduoti kiekvieną vakarą prieš nukeliaujant į miego karalystę:
1. Ką iš tiesų naudingo šiandien padariau?
2. Ko naujo išmokau ar ką sukūriau?
3. Ar pakankamai šiandien jaučiausi džiugiai, laimingai, ar buvau patenkintas savimi? Kur, kada, su kuo?
4. Ar priartėjau prie savo svajonės, išreiškiančios mano Paskirtį, Misiją ir Pašaukimą, bei Aukštesniųjų Prasmių įgyvendinimo?
Kaip matome, saviugdos procesas, nukreiptas į rezultatą, iš žmogaus reikalauja savidisciplinos, sąmoningumo, kantrybės, nuoseklumo, organizuotumo, pastovumo. Tik tokiomis sąlygomis jis gali tapti gyvenimo būdu, duodančiu norimus saviugdos rezultatus. To ir linkiu.
Linga Švanienė
Sertifikuota integralinio neuroprogramavimo konsultantė
„Inovacinių psichotechnologijų instituto“ specialistė
www.neurokodas.lt