Kodėl mano tėvai geria?
0 (0)

Alcohol as a family problem --- Image by © Julie Nicholls/CORBIS

© Julie Nicholls/CORBIS

Klausimas: Laba diena, mano vardas Tomas, man 13 metų. Mano tėvai geria, aš su sese gyvenu pas močiutę, bet norėčiau, kad tėvai nebegertų. Kodėl jie geria? Jie visą laiką man žada pasitaisyti, bet vėl pradeda gerti. Ką man daryti?

Tomas

Atsakymas: Labas, Tomai, gerai, kad parašei. Suprantu, kaip tau sunku, kaip ilgiesi savo tėvelių ir kaip norėtum, kad jie būtų sveiki, energingi, protingi, supratingi… Tokie gali būti tik blaivūs žmonės.

Esi protingas berniukas, iškėlei labai svarbų klausimą: kodėl? Labai norėčiau tau padėti tai suprasti, todėl pabandysiu kuo paprasčiau paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių geria ir kaip jie patys sau galėtų padėti (jeigu norėtų), kad nebegertų. Deja, niekas kitas negali jiems liepti nustoti gerti – tik patys sau. Todėl į psichologą kreiptis reikėtų jiems patiems. Tai padaryti galėtų paskatinti močiutė ir kiti tavo tėvams artimi suaugę žmonės. Jiems reikėtų kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą arba į priklausomybių ligų centrą.

Kreiptis pagalbos būtų pirmas žingsnis, kuris galėtų nuvesti tavo tėvus į kitokį gyvenimą.

Nesuprask manęs klaidingai: tai nėra vien tavo tėvų problema. Kai šeimoje kas nors geria, tai tampa visos šeimos, visų artimųjų bėda ir kančia. Labiausiai, žinoma, kenčia vaikai. Noriu pabrėžti, kad pagalba yra reikalinga visai šeimai. Tokių šeimų Lietuvoje yra labai daug… Alkoholizmu sergantiems žmonėms ir jų šeimoms padeda bendrija „Al-Anon”. Gali jiems parašyti info@al-anon.lt.

Kodėl geria?

Grįžkime prie tavo klausimo: „Kodėl jie geria?” Tikiuosi, kad šis mano atsakymas tau padės suprasti kai ką svarbaus.

Tu žinai, kad kiekvienam gyvam organizmui (ir žmogui, ir gyvūnui, ir augalui) reikia energijos. Žmogui ji reikalinga, kad galėtų dirbti, rūpintis vaikais, tvarkyti namus, sportuoti, mokytis, ką nors sukurti, sugalvoti ir t. t.

Tikriausiai pastebėjai, kad kur kas daugiau galime nuveikti tada, kai esame geros nuotaikos, pailsėję. Tada, kai žmogus ilsisi (dažniausiai tai būna naktį), jo organizmas kaupia jėgas. Kitą dieną žmogus jas panaudoja dirbdamas, rūpindamasis savo šeima ir t. t. – ir jam vėl reikia poilsio. Taip sukasi geros energijos atsinaujinimo ratas.

Jeigu žmogus per dieną užsiima tokia veikla, kokia jam yra maloni, įdomi, tai jis praranda tiek jėgų, kad pailsėjęs jas lengvai vėl atgauna. Ir, žiūrėk, toks žmogus jau kitą rytą nesitveria savame kailyje – lengvai atsikelia, nori bėgti, lėkti ir dirbti savo įdomius darbus.

Bet būna, kad žmogus visą dieną nieko neveikia arba veikia tai, ko nemėgsta. Dirbti nemėgstamą, neįdomų darbą reikia dukart daugiau jėgų. Tu tai puikiai žinai, nes lankai mokyklą. Vienos pamokos pralekia greitai – ir po jų jautiesi kaip ant sparnų, o kitos tęsiasi be galo ilgai ir po jų jautiesi toks pavargęs, kad nieko nebenori…

Nieko neveikti irgi yra sunkus „darbas”, reikalaujantis daug energijos. Nes nieko neveikimas irgi yra nemėgstama veikla.

Taigi įdomi, maloni veikla – tai energijos užtaisas. O jeigu žmogus ilgai daro tai, ką jam nepatinka daryti, jis netenka daug jėgų, ir galiausiai išsenka, pasidaro nuvargęs, piktas, irzlus…

Norėdami geriau jaustis, pailsėti, atgauti jėgas, vieni žmonės sportuoja, bendrauja su draugais, susipažįsta su įdomiais žmonėmis, skaito knygas, galbūt eina į bažnyčią, užsiima savanoryste, labdaringa veikla, keliauja… Žodžiu, daro tai, kas jiems suteikia naujos energijos, pataiso nuotaiką ir prideda sveikatos. O dalis žmonių pasirenka greitą ir paprastą būdą (kaip jiems atrodo) „pailsėti” – griebiasi cheminių preparatų. Vienas iš tokių preparatų yra alkoholis. Išgėręs žmogus užmiršta savo problemas, pralinksmėja, jam pagerėja nuotaika, viskas atrodo džiaugsminga. Todėl dažniausiai žmonės geria alkoholį, kad pagerėtų nuotaika. Tai toks greitas ir paprastas (iš pirmo žvilgsnio) būdas pasijusti geriau. Bet tu jau žinai, kad tai trunka trumpai. Alkoholis apnuodija organizmą ir tada būna labai bloga.

Kodėl išgėrus alkoholio iš pradžių pagerėja nuotaika? Tam yra daug mokslininkų paaiškinimų apie fiziologines organizmo reakcijas, t. y. apie tai, kas vyksta mūsų kūne, kai jame atsiranda alkoholio. Vyksta labai sudėtingi procesai. Kalbant paprastai, tam tikra dalis energijos išlaisvinama: organizmas ima smarkiai naudoti visų savo ląstelių energijos šaltinius – savo sukauptas atsargas. Todėl žmogaus nuotaika staigiai pagerėja. Išgėrus daug alkoholio, ta energija greitai sunaudojama, ir tada žmogus užmiega. Tačiau atsibudęs jis jaučiasi labai blogai (vadinamosios pagirios), jam viską skauda. Taip yra todėl, kad alkoholis organizmą apnuodijo. Organizmas deda daug pastangų, kad tuos nuodus išvalytų, o žmogus ir vėl nori kuo greičiau „pasitaisyti nuotaiką”. Jis vėl geria, kad būtų linksmiau ir kad gyvenimas pašviesėtų. Galiausiai šitokiu „cheminiu būdu” bėgdamas nuo blogos savijautos, jis tampa alkoholiku. Ir tada ne jis pats, o alkoholis tampa jo valdovu, jo gyvenimo šeimininku. Šitaip sukasi blogos energijos ratas.

Taigi žmogus geria ir tampa alkoholiku todėl, kad neprotingai, neteisingu būdu naudoja savo turimą energiją. Naudoja ją taip, kad ji nebeatsikuria. Ji tik senka ir senka… Niekam ne paslaptis, kad žmonės, kurie dažnai vartoja alkoholį, tampa panašūs į zombius. Tai, ką jie vartoja, palaipsniui tampa jų kūno ir proto šeimininku. Tokie žmonės „bendrauja” tik su tuo „šeimininku”, jie mažai kuo domisi, todėl jų protas pamažu traukiasi.
Ir dar. Tikriausiai pastebėjai, kad išgėręs žmogus pasikeičia, tampa kitoks. Turiu galvoje – ne tik fiziškai (svirduliuoja, švebeldžiuoja), bet ir dvasiškai – pasikeičia jo charakteris. Drovus žmogus išgėręs gali tapti „erelis”. Arba atvirkščiai: tas, kuris blaivas atrodo susitvardantis, ištvermingas, išgėręs gali pradėti verkti, guostis, skųstis… Tas, iš kurio sunku žodį ištraukti, gali kalbėti nesustodamas… Alkoholis pašalina baimę atrodyti negražiam, bailiam, nebelieka jokių draudimų norams, kuriuos žmogus turi, bet slopina būdamas blaivas. Tai dar viena priežastis, kodėl dalis žmonių svaiginasi cheminiais preparatais.

Apie vaikus

Ar žinai, kad daugiausiai energijos atsargų turi vaikai? Jų organizmas gamina jas tam, kad jie augtų ir galėtų bėgioti, žaisti. Štai kodėl vaikai taip mėgsta ilgai pamiegoti… Jie miega daug ilgiau negu suaugę ir seni žmonės. Seni žmonės turi nedaug energijos, todėl jai atkurti reikia nedaug ir poilsio. O vaikai yra pilni noro ką nors veikti – nuo kojų pirštų galiukų iki viršugalvio.

Turėdamas daug energijos, vaiko organizmas verčia jį nuolat judėti. Jeigu vaikas ilgą laiką ramiai sėdi, nežaidžia, nebėgioja, tai mes susirūpiname, kad jis tikriausiai sirguliuoja, tiesa?

Turbūt pastebėjai, kad mažam vaikeliui tinka bet koks judėjimas, jam svarbu veikti „bele ką”, o štai vyresniam vaikui jau tinka ne bet kas. Jis nori veikti „ką nors įdomaus”. Susikaupusi energija reikalauja, kad ji būtų panaudota, ir kai nėra „ką įdomaus veikti”, pamažu atsiranda bloga nuotaika, kurią psichologai vadina „depresyvia būsena”. Lyg ir kažko nori, bet nežinai ko, tuo pat metu atrodo, kad nieko nenori, kad „viskas vienodai”, ima pyktis, viskas erzina, žmonės „nervuoja”… Tada atrodo, kad energijos nėra, jautiesi pavargęs ir nori visą laiką tik gulinėti arba miegoti.

Taigi depresyvi būsena gali atsirasti ne tik suaugusiesiems. Ji gali apimti bet kokio amžiaus žmogų, taip pat ir vaiką.

Gera naujiena ta, kad depresyvi būsena lengvai praeina, kai tik kuo nors užsiimi. Ypač padeda fizinis aktyvumas. Kitaip tariant, kai tu naudoji savo jėgas – jos ir vėl „gaminasi”.

Vaikai, kurie turi prikaupę energijos, bet nežino, kaip tinkamai ją išeikvoti (o tai padaryti galima sportuojant ar užsiimant kitokia protinga ir mėgstama veikla) – tokie vaikai irgi gali pradėti vartoti cheminius preparatus. Būtent todėl į alkoholį ir narkotikus dažniausiai įklimpstama paauglystėje ir jaunystėje, kai „nėra ką veikti”.

Ką daryti?

Kaip sakiau laiško pradžioje, labai norėčiau tau padėti. Kaip? Padėdama tau suprasti, kad tu gali ir turi padėti pats sau. Taip jau susiklostė tavo gyvenimo aplinkybės – be tavo valios ir noro. Tu dėl to nekaltas, tu esi tik vaikas. Tėvai turi padėti patys sau. Tu irgi jau gali pasistengti padėti sau – sportuodamas, skaitydamas, bendraudamas su gerais draugais, domėdamasis pasauliu, o galbūt savanoriaudamas. Turi pagalvoti ir pajusti, kas tau patinka, kas tau teikia energijos, ir tą energiją tinkamai, protingai panaudoti.

Tegu tavo gyvenime sukasi gerosios energijos ratas. Būk stiprus ir nepasiduok.

Šaltinis Ve.lt

Jurgita VALIULIENĖ, psichologė, meno terapeutė
Skype: Jurgita.meno.terapeute
Tinklapis: patikeksavimi.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

1 Response

  1. Anonimas parašė:

    Tomui linkiu tiesiog švelniau elgtis su žodžiais. Galima išpešti pažadą, bet kad dar ir laikytųsi – tai didelis darbas. Tėvai nemaži patys supranta problemą, todėl nereikia versti jaustis dar ir kaltais užtai, kad jie negali įvykdyti savo pažadų, todėl dar daugiau skęsta apsvaigime.
    Siūlau pakeisti pažadus į laukimą. Pavyzdžiui:
    -Pažadu – daugiau nė lašo!
    -Aš tikiu tavimi. Aš tikiu tuo, ką tu sakai. Mes tikime.

    -Nuo pirmadienio baigta! Pažadu.
    -Aš labai laukiu jūsų sugrįžtant.

    -Šis kartas paskutinis, galiu pažadėti!
    -Aš myliu jus ir galiu jūsų laukti labai ilgai.

    -Pamatysi, nebeimsiu nieko į burną!
    -Aš visada ilgai laukdavau kai vėl būsime visi kartu.

    Įdėk visą save į laukimo žodžius, nereikalauk pažadų, neleisk prisižadėti to, kas vis nuvildavo.

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.