Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai. Terapija sparčiai populiarėja, nes šiuolaikinis gyvenimo tempas ir augantys žmonių poreikiai skatina ieškoti trumpalaikio, greito, į tikslą orientuoto problemų sprendimo būdo.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) – tai terminas, apibūdinantis psichoterapines intervencijas, kurių metu siekiama keisti mąstymo procesus ir taip sušvelninti patiriamas neigiamas emocijas bei koreguoti disfunkcinį elgesį (Kaplan ir kt., 1995).

Istoriškai elgesio terapija atsirado anksčiau už kognityvinę. Ankstyvoji elgesio terapija rėmėsi Pavlovo sąlyginių ir nesąlyginių refleksų teorija. Elgesio terapija tam tikras problemas (pavyzdžiui, nerimo, panikos) spręsdavo efektyviau nei kitos terapinės sistemos. Tačiau vien refleksais nebuvo galima paaiškinti žmogaus elgesio. Paaiškėjo, kad kognityviniais metodais galima užpildyti gana nemažas spragas. 1960 -1970 m. prasidėjo kognityvinė revoliucija. Kognityvinės terapijos pionieriais laikomi Aronas Beckas ir Albertas Ellisas (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. 2008).

Taikymas

KET taikoma nerimui, depresijai, socialinei fobijai, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso, generalizuoto nerimo, panikos priepolių, valgymo, priklausomybių, asmenybės sutrikimams gydyti. Tyrimai patvirtina, kad ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. 2008). Taip pat teigiama, kad KET yra veiksminga sprendžiant vaikų problemas (Kazdin ir Weisz, 1998), dirbant su probleminiu paauglių elgesiu (Herbert, 1998).

Kognityvinis modelis

Visos kognityvinės elgesio terapijos remiasi trimis prielaidomis:
1. Mąstymas veikia elgesį.
2. Mąstymo turinys ir procesai gali būti stebimi ir keičiami.
3. Emocijų ir elgesio pokyčiai gali būti pasiekiami per mąstymo pokyčius.
(Dobson, K., ir Dozois, D., 2001)

Paprastai tariant, KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi priklauso nuo mūsų minčių.

Ankstyva patirtis ir auklėjimas ugdo kertinius įsitikinimus/mąstymo schemas. Tradiciškai KET apima savistabą, kenksmingų įsitikinimų identifikavimą, minčių  tikrinimą, mąstymo pertvarkymą, mokoma naujų mąstymo ir elgesio įgūdžių.

KET tikslai

Pagrindinis terapijos tikslas padėti klientui įgyti naudingų žinių ir elgesio įgūdžių kurie leistų geriau pažinti save, pagerinti savikontrolę, atpažinti kenksmingas mintis ir įsitikinimus.

Terapinius tikslus vidutiniškai planuojama pasiekti per 12 – 16 sesijų. KET nukreipta į dabartį. Terapijos metu stengiamasi išmokyti klientą gyventi „čia ir dabar”. Terapija yra šviečiamojo pobūdžio, klientui suteikiamos žinios kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas, tuo  ji skiriasi nuo kitų terapinių mokyklų. Tiek terapeutas, tiek klientas atsakomybe dalijasi vienodai, sesijos vyksta bendradarbiavimo atmosferoje.

Pagrindiniai terapijos elementai

• Atvejo formulavimas ir psichoedukacija – pagrindinis visų KET programų elementas psichoedukacija, padedanti suprasti ryšius tarp minčių, jausmų ir elgesio.
• Kognicijų stebėjimas – pagrindinis kognicijų uždavinys – minčiųi r mąstymo būdų atpažinimas. Dėmesys gali būti skiriamas kertiniams įsitikinimams, neigiamoms automatinėms mintims, disfunkcinėm prielaidoms.
• Kognityvinių iškraipymų ir deficitų atpažinimas – pavyzdžiui, ribotų sprendimo įgūdžių arba neigiamo kitų žmonių signalų interpretavimo atpažinimas.
• Minčių vertinimas ir alternatyvaus mąstymo vystymas – skatinama kognityvinė pertvarka ir subalansuoto mąstymo vystymas.
• Naujų kognityvinių įgūdžių ugdymas – tai gali būti dėmesio atitraukimas, pozityvus kalbėjimas su savimi, saviinstrukcija pagrįstas mokymasis, pasekmių numatymas, problemų sprendimo įgūdžiai.
• Supažindinimas su emocijomis – išmokti įvardinti ir atskirti įvairias emocijas.
• Emocijų stebėjimas – stiprių ar dominuojančių emocijų stebėjimas padeda užfiksuoti laiką, vietą, veiklą ir mintis, susijusias su maloniais ir nemaloniais jausmais.
• Emocijų valdymas – paprastai mokoma relaksacijios, dėmesio pratimų, valdomo kvėpavimo, raminančių vaizdinių, meditacijos ir kitų panašių technikų.
• Tikslų kėlimas – terapeutas kartu su klientu nustato ir apibrėžia bendruosius terapijos tikslus.
• Elgesio eksperimentai – kartais atliekami eksperimentai, siekiant nustatyti, ar tai, kas įvyksta realybėje, yra panašu, ar skiriasi nuo to, ko buvo tikėtasi.
• Ekspozicija – pirmiausia apibrėžiamos probleminės situacijos, tuomet užduotis skaidoma į mažesnius žingsnelius. Žingsneliai skirstomi nuo lengviausio iki sunkiausio. Sėkmingai susidorojus su vienu – pereinam prie kito.
• Vaidmenų žaidimai, modeliavimas, repeticija – naujų įgūdžių ir elgesio būdų gali būti mokomasi įvairių interakcinių žaidimų pagalba.
• Pastiprinimas ir apdovanojimas – tinkamas elgesys pastiprinamas. galimas ir savęs pastiprinimas, pvz. dovana sau už sėkmingai atliktą veiklą, tarkim, išlaikius egzaminą (Stallard, P.2010, 9-12 p.))

Literatūra:
Dobson, K., ir Dozois, D., (2001) Historical and Philosophical Bases of the Cognitive-­Behavioral Therapies.
Herbert, M. (1998) Adolescent conduct disorders.
Kaplan, C. A., Thompson, A. E., Searson, S. M. (1995) Cognitive behaviour therapy in children and adolescents.
Kazdin, A. E. ir Weisz, J. R. (1998) Identifying and developing empirically supported child and adolescent treatments.
Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. (2008) Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiems.
Stallard, P. (2010) Teisingai mąstyk ir gerai jauskis.

Iliustracija: GDJ / pixabay.com