Kokios galimybės pasirinkus studijuoti pedagoginę psichologiją

Klausimas:

Sugalvojau ši laiškelį parašyti jums vienu klausimu. Esu 4 kurso psichologijos studentas. Ne už kalnų baigiamasis darbo gynimas ir bakalauras čia pat. Tad norėčiau pasidomėti apie pedagoginę psichologiją (žadu ją pasirinkti magistro studijoms). Kokios galimybės joje, ką galėsiu veikti pabaigęs? Nes pastaruoju metu ieškau darbo ir neįmanoma apskritai rasti, todėl pradedu bijoti, kad baigsiu mokslus ir bus tik taip, kad popierius rankoj, o aš kokioje nors kasoje maximos. Pradedu sau kažkokią fobiją įsivaryti. Jei galite, truputėlį pakomentuokite. Dėkui.

Atsakymas:

Sveiki, Edgarai,
džiugu žinoti, kad atsakingai žiūrite į savo karjerą ir domitės profesinėmis perspektyvomis prieš priimdamas tolimesnį sprendimą.

Laiške minite, jog Jus domina pedagoginės (skirtinguose universitetuose ji įvardijama dar kaip ir edukacinė ar mokylinė) psichologijos magistrantūros studijos ir norite sužinoti profesines galimybes šioje kryptyje.

Kaip tikriausiai Jums jau yra žinoma, pedagoginė psichologija apima psichologinius žmogaus ypatumus, susijusius su ugdymu(si), mokymu(si) ir auklėjimu(si). Taigi, baigęs tokią studijų programą galėsite dirbti įvairiose įstaigose ir institucijose, kur yra vykdomas ugdymo procesas, pvz. mokyklose, darželiuose, vaikų globos namuose, reabilitacijos centruose ir pan. Priklausomai nuo darbo specifikos konkrečioje įstaigoje ar institucijoje, galėsite konsultuoti ugdymo(si), mokymo(si) bei auklėjimo(si) klausimais, atlikti vaiko įvertinimą, vesti grupinius užsiėmimus, vykdyti įvairias psichologinių problemų prevencines programas, atlikti psichologinio švietimo funkciją ir pan.

Svarbu paminėti tai, jog pedagoginė psichologija apima beveik visus raidos tarpsnius Vadinasi, toks darbas, kaip dažnai galvojama, vien vaikais neapsiriboja, kadangi bendradarbiaujama ir su mokytojais bei mokinių tėvais (globėjais). Taip pat toks platus amžiaus spektras pateikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose mažiau ar daugiau liestose pedagoginės psichologijos nišose. Be to, skirtingai nei kitų psichologijos krypčių atstovai, psichologai dirbantys švietimo sistemoje yra kategorizuojami, kas aiškiai apibrėžia karjeros galimybes.

Taigi, jeigu psichologija būtų medis, pedagoginė psichologija būtų ta šaka, ant kurios drąsiai galima „nutūpti“, nes veikti čia tikrai yra ką.

Prie atsakymo į klausimus dar norisi pridėti ir savo pastebėjimą dėl Jūsų baimės dėl darbo pagal įgytą specialybę paieškų pasibaigus mokslams. Stipriai nerimauti dėl to nereikėtų, nes tai yra normalus jausmas, su kuriuo susiduria daugelis jaunų žmonių. Vertėtų prisiminti tai, jog nors pats diplomas yra popierinis, studijų metu sukauptos žinios neturėtų greitai „susiglamžyti“ ar dulkėti stalčiuje. Jūs pats turėtumėte reprezentuoti diplomą, o ne jis Jus. Taigi, tik nuo Jūsų paties pastangų pristatyti save kaip jauną kompetetingą specialistą priklauso sėkmė mėgstamo darbo paieškose.

Sėkmės Jums.
Su linkėjimais,
Vaida Zasimavičiūtė,
edukacinės psichologijos magistrantė