Krizės ištiktam žmogui būtina medikų pagalba?

Respublikinėje Kauno ligoninėje metų pradžioje veiklą pradėjusio Krizių intervencijos centro specialistai įveikti staiga užgriuvusių rūpesčių padarinius pacientams padeda ne tik medikamentais, bet ir psichoterapija. Tokia galimybe jau pasinaudojo beveik 400 žmonių.

Krizių intervencijos centras nėra aukšta tvora apjuosta psichiatrijos ligoninė. „Žmonės čia gali laisvai judėti, bendrauti, o specialistai padeda išvengti gerokai sunkesnių ligų“, – kalbėjo šio padalinio vedėja gydytoja Aušra Andriuškevičienė. Apie tai rašo „Lietuvos ryto“ specialusis priedas „Sveikatos gidas“.

Gydo ūmias ligas

Pirmajame Kaune tokiame centre įrengta 14 stacionaro lovų ir 10 vietų dienos stacionare. Gydymo trukmė stacionare neviršija 10 parų, dienos stacionare galima lankytis 30 dienų per 3 mėnesius. Žmonės gali nemokamai gydytis kartą per metus, o esant būtinybei siunčiami pas kitus medicinos specialistus, mat krizės metu gali pakilti kraujospūdis, suaktyvėja skydliaukės veikla, pasireiškia skrandžio ligos.

„Kas yra krizė? Tai sveiko žmogaus emocinis atsakas į neįprastą, svarbų reiškinį, emocinę situaciją ar įvykį“, – aiškino centro vadovė A.Andriuškevičienė.

Šio padalinio specializacija – gydyti ūmias ligas ir dažniausiai čia gydomi žmonės, kurie tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą. Daugiausia dėmesio skiriama ne medikamentinei, o psichoterapinei pagalbai.

Krizių intervencijai reikalingas bendras specialistų komandos darbas – gydymo procese dalyvauja gydytojas psichiatras, gydytojas psichoterapeutas, medicinos psichologas, psichikos slaugytojas, užimtumo terapeutas, socialinis darbuotojas.

A.Andriuškevičienė džiaugiasi, kad žmonių požiūris keičiasi ir baigia sugriūti mitas, neva psichiatro pagalbos galima kreiptis tik kraštutiniu atveju. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnės galimybės išvengti sunkių ligų.

Kas atsitinka, kad žmogus išgyvena krizę? „Priežasčių sąrašas labai ilgas ir margas – žmogus gali atsidurti tokioje situacijoje tiek dėl onkologinės ligos, tiek dėl noro nusipirkti naujus batus arba žiūrėti pageidaujamą televizijos kanalą“, – kalbėjo gydytoja A.Andriuškevičienė.

Pasak jos, daug įtakos turi žmogaus branda, aplinkinių pagalba, fizinė ir psichinė sveikata.

Ligonius atsiunčia šeimos gydytojai, kardiologai

Didžioji dalis pacientų patys paprašo pagalbos, taip pat juos atsiunčia šeimos ir vidaus ligų gydytojai, kardiologai, kurie pastebi tikrąsias žmogaus negalavimo priežastis.

„Geriausia kreiptis pagalbos tuomet, kai žmogus dar gali krizę atpažinti ir ją valdyti, mat nieko nederant ji sunkėja, paciento reakcija tampa neadekvati“, – kalbėjo A.Andriuškevičienė.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad per pirmuosius du mėnesius nesuteikus pagalbos pacientui jau gali prireikti gydymo vaistais.

Netekęs darbo 30–40 metų žmogus, kuriam dirbant teko daug bendrauti su kitais žmonėmis arba kurio įstaigoje vyko dideli pokyčiai, – tokį paciento portretą piešia Krizių intervencijos centro specialistai. Vyrų ir moterų gydoma maždaug po lygiai.

A.Andriuškevičienė pastebi, kad suserga vis daugiau vos 18–19 metų jaunuolių, kuriems darbo ar mokslo lūkesčiai netapo realybe. Net grįžus po studijų užsienyje jiems kartais nepavyksta pritaikyti įgytų žinių, jaunuoliai jaučiasi vieniši, neįvertinti.

Dar viena pacientų grupė – į vadinamuosius greituosius kreditus bei azartinius lošimus įklimpę žmonės.

„Labai gerai, kad žmonės kreipiasi pagalbos į psichologus ir psichiatrus tuomet, kai dar neužklupusi sunki liga. Tokiu atveju lengviau apsaugoti nuo kraštutinių poelgių patį žmogų, jo artimuosius“, – mano A.Andriuškevičienė.

Specialistė įsitikinusi, kad būtent artimiesiems lengviausia suvokti, kad žmogui reikia pagalbos. Vis dėlto bendravimo su pacientų artimaisiais stoką centro vedėja nurodė kaip vieną didžiausių sėkmingos veiklos trūkumų. Jie dažniausiai būna pavargę, sutrikę ir nieko nežino apie galimybes padėti artimam žmogui, neįvertina ligos požymių rimtumo.

Krizės ištiktam žmogui sutrinka apetitas ir miegas, juntami kardiologinių ligų simptomai, jis praranda interesus, niekas nedžiugina, gali ilgai nejudėdamas gulėti, verkti ar juoktis be jokios priežasties, gali imtis veiklos, kuri anksčiau visai nedomino.

Ligonis jaučia baimę ir net bejėgiškumą

Sergantis asmuo nesugeba atlikti įprastų užduočių tiek namie, tiek darbo vietoje, jaučia baimę, bejėgiškumą, neviltį, neryžtingumą, savivertės kritimą.

„Tai, kas anksčiau žmogui nebuvo būdinga, gali būti ligos požymis“, – aiškino gydytoja A.Andriuškevičienė.

Diena Krizių intervencijos centre prasideda mankšta, vėliau taikoma užimtumo terapija – šviesos ir spalvų terapija, pacientai gali žaisti stalo tenisą, futbolą, krepšinį, šachmatais, taikoma grupinė ir individuali psichoterapija.

Kita vertus, šiame centre nėra jokios prievartos, kiekvienas pacientas gali imtis tokios veiklos, kuri jam patraukliausia.

„Net žaidimų metu pacientai bendrauja su centro specialistais, o pastarieji gauna svarbios informacijos – gali pateikti pacientui geriausią receptą“, – tvirtino A.Andriuškevičienė.

Centre atsidūręs žmogus visada matomas ir stebimas specialistų.

Pacientai jame nėra laikomi per prievartą, bet niekas ir neturi tikslo pasišalinti. Kai žmogui suteikiama visa informacija apie jo sveikatos būklę, gydymo eigą ir alternatyvas, nerimas sumažėja.

„Skyrius įkurtas visai neseniai, darbuotojams patinka nauja veikla ir jie labai stengiasi“, – tikino A.Andriuškevičienė. Nuo veiklos pradžios centre išgydyta apie 300 pacientų, dienos stacionare pagalba suteikta dar beveik 80 žmonių.

Ketvirtadieniais pacientai ir centro specialistai renkasi į bendrus susirinkimus ir mažiausiai valandą kalbasi apie tai, kas įdomu, – maistą, gydymą, patirtus įspūdžius.

Kartą per mėnesį į Krizių intervencijos centrą atvyksta buvę pacientai – jie dalijasi patirtimi apie gyvenimą šeimoje, santykius su aplinkiniais, galimybę rasti drabą.

Šie žmonės jau sugeba atpažinti krizę ir laiku parodyti kelią susirgusiajam pas specialistus. Jie tampa savotiškais medikų pagalbininkais.

Ar galima patarti, kaip išvengti krizės, ir ar įmanoma tai padaryti?

„Visiškai išvengti neigiamų emocijų turbūt neįmanoma. Krizė suteikia žmogui postūmį judėti į priekį. Kita vertus, jeigu sugebame gerinti fizinę savijautą, turbūt galime pagerinti ir emocinę būseną, išmokti valdyti emocijas“, – svarstė gydytoja A.Andriuškevičienė.

Specialistė stebisi žmonėmis, kurie dažnai neatpažįsta savo emocijų, jausmų ir nesuvokia, kas jiems vyksta.

„Nesugebame tinkamai toleruoti aplinkos, negerbiame vieni kitų, nenorime prisitaikyti prie kitų žmonių, trūksta vidinės drausmės“, – nederamas savybes vardijo centro vadovė. Pasak jos, dažniausios yra finansinės ir šeimos krizės, o jas galima išmokti valdyti.

„Mūsų misija – išgirsti žmogaus problemą ir patarti, ką jis gali pakeisti. Norime pelnyti jo pasitikėjimą ir leisti atsiskleisti. Jeigu žmonės išmoktų kalbėti vienas su kitu, galbūt santykiai būtų geresni“, – kalbėjo Krizių intervencijos centro vadovė A.Andriuškevičienė.

Numatyta tolesnė plėtra

Doc. dr. Linas Vitkus

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius

„Šiemet įkurtas Krizių intervencijos centras Kauno miestui buvo labai reikalingas – vos pradėjęs veiklą jis prisipildė pacientų. Tai dar vienas įrodymas, jog šiuolaikinis gyvenimo tempas, įvairūs skaudūs asmeninio gyvenimo nutikimai tampa sunkiai pakeliami.

Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad žmonės jau ieško išeities, kreipiasi pagalbos į specialistus, o mes turime galimybių jiems padėti.

Ateityje, esant galimybių, su Sveikatos apsaugos misterijos pritarimu Respublikinėje Kauno ligoninėje planuojama įkurti ir Gerontopsichiatrijos slaugos skyrių. Jame bus slaugomi psichikos sveikatos problemų turintys senyvo amžiaus pacientai, o visuomenei sparčiai senstant tokio padalinio labai reikės.“

Arūnas Karaliūnas
Šaltinis: lrytas.lt