fbpx

Lengvas būdas nustoti nerimauti: 16 auksinių taisyklių
3.6 (8)

Šios taisyklės surašytos remiantis Alleno Carro knygele „Lengvas būdas nustoti nerimauti”, kuri yra pasirodžiusi ir lietuvių kalba. Autorius tikriausiai daugeliui skaitytojui yra jau gana gerai žinomas, gal net teko skaityti vieną iš jo bestselerių antsvorio, alkoholio ar rūkymo problemoms spręsti. Pats metodas „Lengvas būdas” nėra sudėtingas ir nesunkiai adaptuojamas bet kurioje srityje. Jo esmė – tai iracionalių įsitikinimų, trukdančių eiti norimo tikslo link, aptikimas bei transformavimas, patikrintus faktus lyginant su klaidinančiomis „tiesomis”, kas išties yra gana artima kognityvinės elgesio terapijos darbo principams.

Kitaip tariant, jokie teiginiai, jokios tiesos, net ir patys akivaizdžiausi įsitikinimai, nėra priimami už gryną pinigą be kruopščios patikros. Tai nėra lengva, bet visai išmokstama. Įtarumas, įtarumas ir dar syk įtarumas yra ne tik paranojos, bet ir psichoanalizės bei tiesiog bet kokio mokslo pagrindas, sveikom dozėm suprantama.

Žemiau pateikiamos taisyklės išties yra bene dažniausiai pasitaikančių kliūčių, autoriaus nuomone, kelyje į dvasios ramybę sąrašas. Suprantama, jog kiekvienu konkrečiu atveju jis kažkiek skirsis, o tai reiškia, jog visada liks vietos ir savarankiškai savianalizei, tad ir esamų taisyklių tobulinimui bei naujų receptų atradimui.

1. Žvelkite plačiau. Pradėkite nusiteikę džiugiai. Būkite plačių pažiūrų, kas reiškia suabejoti viso gyvenimo įsitikinimais, pripažinti, kad viskas yra įmanoma, reliatyvu. Suprantama, kad tam būtini vaizduotė, protas ir drąsa. Kita vertus, tai nereiškia tokio pozityvaus mąstymo, kuris skatina mus užmerkti į tikrovę akis ir tikėtis sėkmės, užuot sprendus realias problemas. Ši „stručio filosofija” yra veikiau žalinga, nei duoda naudos, su tam tikromis retomis išimtimis, kai žmogui ištinka išties didelės tragedijos ir tenka nors kažkaip save guosti. Taigi, atsisakykite jaudulio dėl kažko neaiškaus ar potencialai pavojingo ir sutelkite dėmesį į realias problemas.

2. Kai susidūrėte su realia problema – pirmiausia pagalvokite, ar žinote kaip ją įveikti. Jei žinote sprendimą, vadinasi, problema jau iš esmės įveikta, nebėra ko nerimauti. Jei ne – atlikite visus galimus veiksmus, tai išsiaiškinti. Kreipkitės pagalbos į draugus ar tam tikros srities ekspertus. Jei problemos negalite išspręsti, nerimas taip pat čia niekuo nebe padės.

3. Blogiausias variantas. Jei nerimaujate dėl kokios nors problemos, pagalvokite, kas blogiausia gali nutikti? Įsivaizduokite, kad blogiausia jau nutiko ir tada paklauskite savęs ar verta nerimauti ir dabar.

4. Nustokite gėdytis neišmanymo. Neišprusėliais mus paverčia baimė pasirodyti, kad tokie esame. Mes esame klaidingai įtikinti, kad kažko nesuprasti yra gėda. Tai vienas iš pagrindinių barjerų, trukdančių išbraukti nerimą iš mūsų gyvenimo. Esame įtikinti, kad negalima pripažinti savo nežinojimo, baimių ar silpnumo, tačiau jie ir yra nerimavimo priežastis, o kaip juos pašalinsime, jei nuolat nuo visų slėpsime ir saugosime it brangiausią turtą? Ugdykite drąsą, stiprybę ir visada tiesiai klauskite to, kas jums nėra aišku.

5. Baimė yra jūsų draugas. Tai viena įstabiausių išgyvenimo priemonių, padedančių išvengti sužeidimų ar mirties. Gėdytis baimės derėtų ne ką daugiau nei signalizacijos ar priešgaisrinės įrangos savo namuose. Baimę sukeliantys pavojai yra visada tikri. Baimė visada susijusi su tikrai egzistuojančiais objektais, skirtingai nuo nerimo, kuris kyla kai grėsmės yra tik tariamos, įsivaizduojamos.

6. Baikite krimstis dėl nuostolių. Kažkas, kažkada, kažkur mus įtikino, kad klaida yra nusikaltimas, už kurį būtina bausti, ir jei to nepadaro kiti, jaučiame būtinybę nubausti save patys. Kvaila verkti dėl to, kad daiktas sudužo išslydęs jums iš rankų, kad praleidote puikią progą ar nepavyko kažkoks sprendimas. Graužti save dėl to, kas jau padaryta, tai „silpnosios grandies” sindromas. Tai daugybę metų trunkantis nuolatinis procesas, todėl yra giliai įsišaknijęs. Nesijaudinkite, jei jums prireiks laiko jį pašalinti. Nustebsite, kaip malonu be jokio skausmo priimti problemą, kuri anksčiau būtų jus visiškai sugniuždžiusi.

7. Drįskite klysti. Jei nė karto nepadarėte klaidos, vadinasi apskritai nieko ir nedarėte. Neišmanymas nėra nusikaltimas, kalti esame tik tada, kai tą neišmanymą slepiame ir apsimetinėjame žinantys daugiau nei taip išties yra, ko pasekoje nelaimių ir nesusipratimų grėsmė, žala, yra kur kas didesnė. Iš gyvenimo gaunate, jei į jį kažką įdedate.

8. Investuokite į ateitį. Daugelis žmonių praranda nemažai metų siekdami svajonių, kurias jiems primeta kiti. Nereikia nusigręžti nuo visuomenės, ji turi daug ką pasiūlyti, tačiau išties verta prisėsti ir gerai apmąstyti, ko iš tiesų norite iš gyvenimo. kai apsispręsite, į savo bandymą sudėkite viską, ką pajėgiate o tada sąžinė bus švari, i nebeslėgs nerimas. Jei viską darėte pilnu pajėgumu, tai ką galėjote, tada nebelieka pagrindo savęs kaltinti dėl nesėkmės, negalime savęs kaltinti dėl to, kas nebe mūsų valioje.

9. Visi turime galimybę tapti neįtikėtinai stiprūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Esame tokie pat stiprūs fiziškai, kaip ir bet kuris planetos gyvūnas, o intelektualiai gerokai juos visus pranokstame. Visos gyvos būtybės yra aprūpintos per 3 milijardus metų susiformavusiomis išlikimo taisyklėmis, tvirtu kūnu bei gyvybingumo potencialu. Tačiau žmogus yra toks arogantiškas, kad mano, jog moderni civilizacija, pažangios technologijos, kurios egzistuoja šioje planetoje dar tik 200 metų, yra gerokai pranašesnės. Kasmet didėja mokyklinio amžiaus savižudybių skaičius. Kodėl? Todėl, kad mūsų mokymasis – tai ne jaudinantis, būtinas ruošimasis išgyvenimui ir brandai, kaip yra gyvūnijos pasaulyje, o menkavertiškumo ir silpnybės kalvė, kenčiant vertinimus ir pažeminimą klasėje. Kai esate fiziškai ir psichologiškai stiprūs, problemos nesukelia nuolatinio nerimo,  – jos tampa jaudinančiais iššūkiais. Didelės įmonės vadovas mano, kad darbas įtemptas, bet kur gi stresas? Jis žino, kad bet kuriuo atveju gaus pavalgyti, stogą išsimiegoti ir gatvėje jo neužpuls laukiniai gyvūnai. Blogiausiu atveju – gali netekti verslo. Bet ar tai kelia grėsmę gyvybei?

10. Išnaudokite savo galimybes. Kūdikis įdeda daug pastangų, kad išmoktų vaikščioti ir kalbėti, bet tik įsivaizduokite, kaip jis gyventų, jei to nepadarytų! Visos pastangos atsiperka tūkstančius kartų.  Gyvenimo pilnatvė, kuri yra nerimo priešybė, atsiranda tada, kai savo potencialą paverčiame realybe. Didžiąją laiko dalį praleidžiame nervindamiesi dėl menkniekių ir darome iš musės dramblį. Tačiau jei problemą sau įvardijame kaip žaidimą, kaip gyvenimo mums mestą kūrybinį iššūkį, leisiantį mums kažko išmokti, labiau įgusti bei atsiskleisti – dramblys virsta muse. Iššūkį yra malonu įveikti. Kita vertus, gali kilti prieštara, juk žaidimas ir eksperimentai skirti tik tiems, kas yra jauni ar dar tiesiog vaikai. Kažkas privertė mus patikėti, kad senyvas amžius – tai ligos forma. Bet gyvūnai metų neskaičiuoja, tad šio rūpesčio neturi. Tigras toks pats pavojingas nepriklausomai nuo amžiaus. Jei jaučiatės stiprūs vidumi ir fiziškai, visiškai nesvarbu, ar jums 2, ar 92. Tiesiog nustokite daryti dalykus, kurie jus slopina, ir pakankamai skirkite laiko tiems, kurie jus palaiko ir stiprina.

11. Mokykitės visą gyvenimą. Kažkas mus įtikino, kad esame negabūs, per seni ar tiesiog netinkami, todėl mokymosi procesas mus gąsdina, bijome daryti klaidas. Jei gyvenime norime pasiekti šiek tiek daugiau, svarbu suprasti, kad žinių kaupimas, tai malonus ir jaudinantis procesas, investicija į laimingesnį gyvenimą, o ne kažkokia patikra ar mūsų vertės diagnozavimas. Kaip jau buvo minėta, nustokite gėdytis neišmanymo ir drįskite klysti, ar turite ką prarasti? Vienas iš pagrindinių raktų į gyvenimą be nerimo – jaustis nepriklausomam, o tą įgyjame dedami reikiamas pastangas.

12. Padėkite savo artimiesiems. Nerimas dėl artimųjų, tai dažna situacija. Jūs be galo mylite žmogų, bet dėl kokios nors priežasties jis jūsų gyvenimą paverčia pragaru. Visada verta padėti žmogui tapti savarankiškam, kiek tai įmanoma, o ne tiesiog juo rūpintis ar besąlygiškai remti. Atsiradus trinčiai, pasikalbėkite apie tai, kas jus jaudina, su žmogumi, kurį tai liečia. Greičiausiai pastebėsite, kad problemos dalis yra ir jūsų pačių elgesys. Geriau atsisakyti tokio nusistatymo: „Priimk mane tokį, koks esu” arba „Jei tau nepatinku – prisitaikyk!” Jūsų šeimai, draugams ir kolegoms būtų kur kas maloniau, jei bent pamėgintumėte ištaisyti ir savo trūkumus. Be to, juk visa esmė tame, jog jums taip pat būtų daug maloniau. Tai smarkiai praplėstų jūsų galimybes. Jei niekas nepadeda, o jūs padarėte ką galėjote ir pripažįstate, jog padėtis nebepasikeis, turėsite priimti sunkų sprendimą. Bet kad ir koks jis būtų, remkitės tuo, kad priešingu atveju bus tik blogiau.

13. Dirbkite. Neveiklumas ir nuobodulys – puikiausia nerimo dirva. Gyvenkite visavertį gyvenimą. Nuolat užsiimdami tam tikra veikla, save įvairiopai gludinsite, miklinsite apsirūpindami energija ir pajamomis, kas leidžia gyventi visavertį, aktyvų, produktyvų ir laimingą gyvenimą be nerimo.

14. Leiskite sąžinei būti jūsų vedliu. Sąžinė mus visus paverčia bailiais ir priverčia nuolat patirti nerimą bei abejoti. Išeitis – pripažinti, kad turime sąžinę, nustoti ją ignoruoti ir leisti jai vadovauti. Pasijusime daug laimingesni.

15. Geranoriškumas yra geriausia politika. Plačiai paplitęs klaidinantis įvaizdis, kad milijoną gali užsidirbti tik apgaudinėdamas savo klientus ir šykščiai mokėdamas darbuotojams. Tai niekai! Sėkmingos kompanijos turtėja suteikdamos puikias prekes ir paslaugas, už protingą kainą, kurių pageidauja žmonės. Kitaip tariant, klestėjimo pagrindas yra ne karas, o bendradarbiavimas, kai pajungiant visų interesus, visas įmanomas jėgas, siekiama bendrai naudingų tikslų, o ne kaunamasi tarpusavyje, kits kitą alinant.  Kai verslas nukrypsta nuo šio standarto, jis ima smukti. Tokie principai taikomi visur gyvenime. Didžiausias įmonės turtas – personalas. Jei jis negaus pagal nuopelnus, nebus sąžiningų susitarimų, pagarbos – brangiausias turtas bus prarastas. Nusikaltėliai visą gyvenimą praleidžia arba bijodami būti pagauti, arba sielvartaudami dėl to, kad juos pagavo. Švari sąžinė – tai menkutė kaina už galimybę žvelgti tiesiai žmonėms į akis ir ramiai miegoti. Nesunku pastebėti, kaip niekiname save kaskart, kai pristingame moralinės stiprybės. Daug paprasčiau leisti sąžinei būti mūsų vedliu ir atitinkamai elgtis. Kai atliekate pareigas vaikams, tėvams, draugams ir augintiniams, galite laisvai mėgautis gyvenimu.

16. Išmokite priimti dovanas. Gyvenimas yra brangiausia, iš to ką turime. Kiekviena diena, akimirka, patirtis – unikali, tai sudėtinės tos brangios dovanos dalys, tačiau laikydami vertingą dovaną paslėptą, bijodami, kad ją kas sulaužys ar pavogs, tik paverčiame ją rūpesčiu, o ne džiaugsmu. Bijodami gyventi, gyvenimą prarandame.

Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu
Iliustracija: © Leah Warkentin/Design Pics/Corbis

Įvertinkite!
[Balsavo: 8 Vidurkis: 3.6]

2 Responses

  1. Skaitytoja parašė:

    Išvertus tekstą iš užsienio kalbos visgi vertėtų sutvarkyti logiką ir stilistiką. Bent iš pagarbos skaitytojui. Sunku skaityti…

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.