Lygiai 45 minučių pamoka apie patyčias arba juodosios dėžės įrašas apie „MANO GEDIMĄ“

Paimkite balto popieriaus lapą. Padėkite jį ant žemės. Gerai įsižiūrėkite į šį popieriaus lapą, į popieriaus lapą be jokios patirties. Toks lapas vadinamas „Tabula Rasa“ – švarus lapas, neliestas, tyras, toks tyras, tarsi vaiko siela. Pabandykite prisiminti save tokį. Ar galite? Tikriausiai, kad ne. O ką prisimenate? Turbūt pirmi prisiminimai, kurie iškyla – prisiminimai apie tai, kokie įvykiai ir kaip iš tuščio popieriaus lapo mus padarė „Juodąja dėže“. Tai ta dėžė, kurią surandame ir iššifruojame tik tuomet, kuomet įvyksta nelaimingas atsitikimas, kuomet nukrinta lėktuvas ir bandome išsiaiškinti dėl kokių priežasčių tai nutiko. Taip ir žmogaus gyvenime. Šią Juodąją dėžę – Mus atidaro tik tuomet, kuomet dėl kažkokių priežasčių sugenda mūsų mažasis lėktuvėlio motoriukas ir mes krintame stačia galva žemyn.

Dar kartą pažvelkite į tą baltą popieriaus lapą, į tą A4 formato kūną ir pabandykite įsiminti tai, kaip jis atrodo. Įsidėmėkite jo spalvą, jo lygų paviršių, jo tobulą formą. Įsidėmėkite baltą popieriaus lapą iki jo tapimo lėktuvėliu, iki jo avarijų, kryčių, skrydžių, gedimų ir pan.

O dabar abiem kojom ir be jokio gailesčio atsistokite ant šio tobulo kūrinio. Atsistokite, pašokinėkite, nusivalykite kojas į jį, draskykite jį kojomis, spaudykite, mindžiokite ir vėl šokinėkite, trypkite jį. Paimkite popieriaus lapą, suglamžykite į kamuoliuką ir meskite jį į žemę. Pastebėsite, kad nors popierius yra lankstus, iš jo padarytas kamuoliukas yra standus. Dabar pasižiūrėkite į popieriaus kamuoliuką ir pabandykite prisiminti koks jis buvo iki tol. Pakelkite jį nuo žemės. Gerai įsižiūrėkite. Jei turėtumėte kelis tokius popieriaus gniužulėlius, jūs pastebėtumėte, kad kiekvienas popieriaus kamuoliukas gali netgi būti unikalus, kaip snaigės, pirštų antspaudai ir dulkių dalelės. Dabar atsiprašykite jo. Pasakykite, kad jums gaila, kad jūs nenorėjote, kad tokia buvo užduotis, kad jūs pasistengsite jam vėl suteikti buvusią tobulą išvaizdą. Pabandykite tai padaryti. Ištiesinkite popieriaus lapą ir padarykite jį tokiu, koks jis buvo prieš tai. Nepavyko, tiesa? O dabar įsivaizduokite, kad šis suglamžytas Ponas Niekas – esate jūs, nes taip atrodo žmogaus vidinis pasaulis arba vidinis popieriaus lapas po visų skausmingų, neteisingų patirčių. Fizikos mokslas teikia viltį. Jis sako, kad šitaip sutryptas ir sulankstytas popierius tampa kur kas tvirtesnis nei, kad buvo iki tol. Pabandykite šį gniužulėlį sulankstyti dar stipriau. Jums nepavyks. Dabar vidiniai kamuoliuko sluoksniai veikia, kaip apvalkalas: popieriaus kamuoliuką ne tik sunkiau deformuoti, bet ir sulaikomas oras, o tai, pasak fizikos mokslo, prisideda prie popieriaus struktūros stiprumo. Taip nutinka ir mums, kuomet esame: maigomi, trypiami, skriaudžiami, patiriame patyčias, išgyvename sukrėtimus, krizes ir pan.

Vaikas, iš kurio tyčiojasi atrodo lygiai taip pat, kaip šis sulankstytas popieriaus kamuolys, kurį sviedžia į žemę arba atrodo, tarsi paleistas lėktuvėlis, kuris krinta žemyn ir negali pakilti tol, kol miklios rankos nesuranda „jo gedimo priežasties“.

Po tokio „suglamžymo, sutrypimo, supurvinimo“ vaiką po truputį prispaudžia 6 „asmenybinio popieriaus raukšlės – randai“ arba 6 kompleksai, nuo kurių visą likusį gyvenimą jis stengiasi pasveikti :

1. Aš nebetikiu savimi. Manau, kad aš tikrai negaliu pakeisti šios situacijos. Manau, kad aš neturiu jokių galių.

2. Aš manau, kad man nepavyks. Mes manome, kad neįmanoma įveikti šios patyčių problemos, o ypač mums. Mes manome, kad esame per silpni ir viskas, ko imsimės nueis perniek;

3. Viskas nutiko dėl to, kad aš nesu tobulas. Man reikia pasistengti tapti tokiu, kokio manęs tikisi kiti ir iš manęs nebesityčios. Dėl šios priežasties daugelis žmonių siekia tapti turtingais, siekia tapti garsūs, įdomūs tik dėl to, kad tokiu būdu „atkeršytų tiems, kurie iš jų kažkada tyčiojosi“. Repo atlikėjas Eminem vieno interviu metu paklaustas apie tai, kaip jis suprato, kad jis turi talentą repuoti sakė: „Aš juk sakiau. Aš tik norėjau pagarbos iš juodaodžių ir iš savo tėvų“.

4. Iš manęs tyčiojasi, nes aš klystu. Man nesiseka. Jei tik nedaryčiau klaidų!? Viskas būtų kitaip, jeigu…

5. Man reikia išeiti iš čia. Čia manęs niekas nemyli. Mes manome, kad pasaulyje yra tokių vietų, kuriose mus mylės, kuriose mums eisis, kaip per sviestą. Mes galime pabėgti nuo žmonių, nuo miestų, nuo tėvų, nuo klasiokų, tačiau mes negalime pabėgti nuo savęs pačių. Klaidinga manyti, kad pakeitus vietą, pasikeis santykis su kitais žmonėmis.

6. Aš – nevykėlis. Tai paskutinis etapas, kuomet aš konstatuoju ir patvirtinu tai, koks aš esu. Aš neįsivaizduoju savęs kitokio. Tai, tarsi sirgti lėtine liga. Mano „nevykėliškumas“ tampa įpročiu, įkyrumu. Aš nebeatsimenu, ką reiškia būti žmogumi, kuriam sekasi. Sporte galioja taisyklės: „Nepriprask prie pralaimėjimų“.

Ar įmanoma įveikti patyčias? Taip. Mes negalime kontroliuoti patyčių, tačiau mes galime kontroliuoti savo reakciją į patyčias. Keisdamiesi patys, galime pakeisti elgesį to, kuris tyčiojasi. Rekomenduojama taikyti 7 patyčių valdymo strategijas. Pirmiausia reikia prisiminti, kad mes kiekvienas turime savo: gyvenimo, veikimo, buvimo, darbo, mokymosi ir pan. erdves. Patyčių metu mūsų erdvė mažinama, kol galiausiai mūsų veikimo ratas tampa taško dydžio. Mes išnykstame, mes mažėjame. Tai atsispindi ir mūsų elgesyje. Mes einame palenkę galvas, susigūžę, apsirengę drabužiais, kuriuose paskęstame, tarsi vandenyne, pridengiame savo akis plaukais, kad niekas akyse nepamatytų manojo „nenormalumo / kitoniškumo“.

Atlikime pratimą. Įsivaizduokime, kad mes stovime dideliame rate, tačiau kas kart patiriant patyčias mes mažiname ratą tokiu būdu artėdami prie paties centro. Pagalvokite apie tai, kiek jums reikia erdvės, kad galėtumėte laisvai jaustis, kvėpuoti, veikti, judėti. Stenkitės išsaugoti tiek erdvės, kiek jums reikia.

Patyčių tikslas ir yra nuskriausti, įskaudinti, priversti atsitraukti, išsigąsti, pabėgti, slėpti, išstumti jus. Atsitraukimas galimas tik vienu atveju – tuo atveju, jei tai padės išsaugoti visą reikalingą erdvę. Žaidžiant šachmatais kartais žaidėjas nusprendžia paaukoti figūrą, kad laimėtų galutinę pergalę. Norėdami įveikti patyčias jūs negalite sprukti. Jūs neabejotinai privalėsite stoti akistaton su patyčiomis ir kovoti, kad tai nepasikartotų, nes priešingu atveju jūs prarasite daug daugiau nei, kad savigarbą, orumą, pagarbą. Galiausiai jūs prarasite save ir saviraiškos lauką (erdvę).

Tad kokios tos 7 strategijos ir kaip jas įgyvendinti praktiškai?

1. Strategija PARODYK, KAD NEBIJAI. Tas, kuris tyčiojasi siekia tave įbauginti. Jo tikslas – tavo baimė. Nebijok. Nėra problemos, kurios negalėtumei įveikti. Jei tau bus drąsiau, tuomet visada pamąstyk, ką darysi tuo atveju, jei iš tavęs ims tyčiotis. To, ką esi suplanavęs laikykis. Netgi būti drąsiu reikia mokytis ir treniruotis. Įsivaizduok, kad tu užsidegi degtuką.

Įsivaizduok, kad tu labai bijai ugnies, o tau degtuką reikia sudeginti iki galo jo nenumetus. Visada yra būdas, kaip sudeginti degtuką iki galo. Jei tau nepasiseks, tuomet tu nudegsi pirštus, tačiau turi prisiminti, kad tai toks skausmas, kurį kiekvienas gali ištverti. Skausmo stiprumas labiau psichologinis, o ne fiziologinis reiškinys. Pasiruošk skausmui. Kuomet jis nebus netikėtas, tuomet jis bus kur kas mažesnis ir pakeliamas. Mes kenčiame dėl to, kad mums sakė, jog būti savimi – neskausminga ir nieko nekainuoja. Dabar gi turime prisiminti, kad kiekviena svajonė, noras turi savo kainą, o siekis – tai ilgas ir skausmingas kelias, o būdas, kaip mes keliaujame – skausmingas darbas.

Įsivaizduok, kad tau reikia pripūsti balioną iki galo. Pripūtus jį turi pasidėti ant žemės ir susprogdinti. Daugelis iš mūsų bijo sprogdinti balioną. Labiausiai bijo garso, tačiau vieną kartą įveikęs baimę ir atlikęs užduotį žmogus supranta, kad nebuvo ko bijoti. Pasaulis yra pilnas oro, garso, triukšmo. Visam tam reikia pasiruošti.

Šiame etape daryk taip:
– Augink drąsą.
Kaip?
– Tau reikia fizinės iškrovos. Ji padeda nuimti įtampą. Būtinai, net jei nemėgsti, keliauk į sporto būrelį. Prieš kiekvieną dieną, kuomet jautiesi nesaugiai atlik 20 s pratimą. Atsistok ir įtempk visus raumenis. Taip stovėk 20 s. Po 20 s atpalaiduok savo kūną. Pajusi nuovargį, jėgų antplūdį, teigiamas emocijas, užplūstančią drąsą. Šis pratimas prilygsta 20 min. bėgimui.
– Klausykis įkvepiančios muzikos;
– Drąsiai kalbėk apie tai, kad iš tavęs tyčiojasi. Prisipažinimas nuima įtampą.
– Būk šaltame ore, tai padeda nukreipti mintis;
– Apsiprausk drungnu vandeniu;
– Pakeisk rūbus, rūbų stilių, spalvas. Tai labai svarbu. Net jei tu nejausi skirtumo, šį skirtumą pajus šalia tavęs esantys.

2. Strategija IGNORUOK. Ši strategija – tai ne tik tavo kova su skriaudėju, bet ir psichologinė kova su savimi pačiu. Šis etapas – vienas iš svarbiausių. Jei padarysi žingsnį atgal, tuomet neabejotinai padarysi ir du, ir tris, ir keturis žingsnius atgal.

Gerai įsižiūrėk į nupieštą kėdę. Jei tau padės, tuomet pasistatyk prieš save kėdę ir pabandyk ją įžeisti. Tikrai taip. Čia pat ir dabar pabandyk įžeisti kėdę. Nugriauk ją, kumščiuok ją, keik ją. Ar pavyko įžeisti? Esu įsitikinusi, kad ne. Šis pratimas iliustruoja pirmąją strategiją. Įsivaizduok, kad esi kėdė. Tavęs niekas negali įžeisti, išprovokuoti. Patyčių tikslas – įžeisti, nuliūdinti, išprovokuoti. Šiame etape vyksta ne fizinė, ne žodinė, o psichologinė kova. Prisimink žaidimą, kurį žaisdavai vaikystėje: „Kas ilgiau sugebės žiūrėti kitam į akis ir jų nenuleis“. Kaip tik jis tau dabar turėtų padėti. Niekada nenuleisk akių. Čia patarimas nenuleisti akių skambėtų taip: nesikarščiuok, nerėk, nepyk, neisterikuok, neklyk, negąsdink, negrasink, neatsakyk tuo pačiu, nesimušk, nesielk, kaip beprotis. Tiesiog ignoruok.

Šiame etape daryk štai taip:
– Nekreipk dėmesio, tarsi tavęs niekas negalėtų įžeisti;
– Girdėk tik tai, ką nori girdėti;
– Paklausyk, bet savo daryk;
– Apsimesk, kad negirdi;
– Parodyk, kad tau neįdomu, nuobodu;
– Parodyk, kad negirdi, nes klausaisi muzikos;
– Daryk tai, kas tau įdomu, pavyzdžiui, pertraukos metu: skaityk, piešk, eik į biblioteką, žiūrėk filmą, klausykis muzikos, išeik pasivaikščioti. Tai svarbu, kad neįprastų iš tavęs tyčiotis. Geriau būti vienam nei, kad aplinkoje, kurioje tyčiojimasis iš tavęs virs įpročiu.

3. Strategija PASIŠALINK. Jau girdžiu, kaip sakai: „Aš ignoravau, tačiau patyčios nesiliovė“. Jei patyčios nesiliovė antrajame etape, mes pereiname į trečiąjį. Sprendžiant problemas ir susiduriant su sudėtingomis situacijomis svarbu nepavargti ir laiku padaryti pertrauką, kad galėtumėte atsikvėpti. Tad, jei nesi pasiruošęs ilgai nekreipti dėmesio, tuomet pasišalink. Ši strategija– tai parodymas, kad tau darosi nuobodu, neįdomu ir tu nesąmonėms laiko negaiši.

Šiame etape daryk štai taip:
– Neparodyk, kad tau liūdna;
– Išmok valdyti savo emocijas (veido išraiškas). Pasižiūrėk į tai, kaip atrodo neutrali veido išraiška. Jei būsi nuliūdęs, tai skatins tave erzinti toliau, jei juoksies, tai erzins tą, kuris iš tavęs tyčiojasi. Jei nesimokysi valdyti, tuomet tau nepavyks. Visame kame būtinas sunkus darbas. Kito metodo niekas nežino. Žiūrėk į šią nuotrauką ir bandyk išmokti šios veido išraiškos – tai neutrali emocija. Dabar ji tau pati svarbiausia. Įsitikink, kad tau pavyko ją atkartoti. Dirbk su veidrodžiu. Atsitok prieš veidrodį, laikyk nuotrauką šalia savo veido ir stebėk ar tau pavyksta pakartoti. Jei nepavyksta, tuomet stenkis toliau. Tikrai pavyks.

– Stovėk tiesiai, galvą laikyk iškėlęs, judėk laisvai ir būk toje vietoje, kurioje saugiausia (patikimi
žmonės), nebėk, neskubėk. (Mokantis išgyventi laukinėje gamtoje privalu atsiminti vieną taisyklę: niekada neatsuk nugaros ir nebėk nuo lokio, nes tokiu atveju, tu neturi jokių šansų pabėgti. Tai galioja ir žmonių pasaulyje.);
– Neatrodyk, kaip sumuštas, nevilk kojų, nespruk, parodyk, kad tau nuobodu;
– Nedėk didelių žingsnių, kai eini nelinguok ir nemosuok rankomis;
– Niekada nebūk ten kur rizikingiausia (vieta, kurioje nėra žmonių ir pan.);
– Eidamas akies krašteliu visada žiūrėk ar tavęs neseka, nenori trenkti. Turi būti pasiruošęs.

4. Strategija PASAKYK PATYČIOMS NE/STOP. Jei po trečiojo etapo patyčios nesiliauna, tuomet keliausime į ketvirtąjį. Pats metas pasakyti, kad gana. Jei pabodo stengtis išvengti patyčių vietos, tuomet privalėsi stoti į akistatą su tuo, kuris tyčiojasi jam tiesiog pasakydamas: Stop. Ši strategija – tai parodymas, kad yra ribos, kad tau tai nepatinka ir tu savo nepasitenkinimą išsakysi.

Šiame etape daryk štai taip:
– Žiūrėdamas tiesiai į akis, stovėdamas tiesiai, stovėdamas per du žingsnius nuo žmogaus, laikydamas rankas prie šonų ir nuleistas pasakyk kažką labai trumpo:
1. Nustok;
2. Palik mane ramybėje;
3. Nedaryk daugiau to;
4. Eik šalin.
Tai ko tu nori, turi būti išsakyta daugiausiai keturiais žodžiais. Turi būti aišku tai, ko tu prašai. Privalai pasakyti ramiai, trumpai, aiškiai, įtikinamai, pasitikėdamas savimi ir prisimindamas apie kūno kalbą. Niekada nešauk, nerėk, isteriškai nesakyk, nesiginčyk, nediskutuok ir pan.
– Tuomet nusisuk ir pasišalink.

5. Strategija: PAPRAŠYK PAGALBOS SUAUGUSIO ŽMOGAUS. Pasiekėme penktąjį etapą. Tai reiškia, kad patyčios vis dar nesiliovė. Tu pasiekei pavojingą zoną. Jokiu būdu nesivelk į muštynes, nebent reiktų gintis. Ši strategija – tai parodymas, kad tu niekada nepasiduosi, patyčių netoleruosi, skriausti tavęs negalima ir tu to daryti neleisi. Tas, kuris tyčiojasi tikisi, kad tu būsi taip įbaugintas, kad niekada nesiskųsi. Jis tikisi, kad tu pasiduosi, palūši, susitaikysi su patyčiomis, kaip realybe, kuri niekada nepasikeis. Štai dabar tu turi paprašyti pagalbos. Paprašyti pagalbos turi suaugusio žmogaus. Jei to nepadarysi, tuomet niekada neišmoksi apginti savęs ir kitų. Šiame etape tau reikia išmokti pasitikėti suaugusiais žmonėmis, rizikuoti ir išmokti paprašyti pagalbos. Pabandyk nuo mažų problemų. Surask mažiausiai penkis žmones, su kuriais kalbėdamasis atliksi labai paprastą pratimą.

Ką turi padaryti?
– Pagalvok apie 5 žmones, kurių galėtumei paprašyti pagalbos, kad ir pačios menkiausios;
– Pokalbio metu (su kiekvienu iš jų atskirai) įvardink, kokią turi problemą, pavyzdžiui, aš niekaip negaliu laiku nueiti miegoti;
– Tuomet paprašyk pagalbos, pavyzdžiui: padėk man įveikti šį sunkumą. Kaip tu manai, ką aš turėčiau daryti?
Atlikdamas šį pratimą tu mokysies pažinti save, įvardinti savo problemas, norus, mokysies pasitikėti suaugusiais žmonėmis, prašyti pagalbos ir ją priimti.

Šiame etape daryk štai taip:
– Pasikalbėk su tuo suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki (mokytojas, tėvai, giminaičiai, seneliai, kaimynai ir pan.).
– Lik ramus, kai su jais kalbėsi. Tai labai svarbu. Negąsdink jų.
– Paaiškink situaciją.
– Parodyk, kad esi pasiruošęs spręsti problemą, bet tiksliai nežinai, kaip tai padaryti.
– Patark suaugusiam, kaip jis galėtų padėti išspręsti patyčių problemą. Pavyzdžiui, iš manęs tyčiojasi. Aš norėčiau, kad liautųsi. Nenorėčiau, kad kiti sužinotų, jog aš paskundžiau. Gal galima pasakyti, kad tu matei, kaip mane skriaudžia ir dėl to nori su tuo žmogumi pasikalbėti. Paprašyk, kad nesiimtų pačių radikaliausių problemos įveikos priemonių. Galbūt viską galima išspręsti tik kartu su mokytoja, pavaduotoja, vaiku, tėvais ir pan. Prisimink, kad turi rinkti įrodymus apie tai, kad iš tavęs tyčiojasi.

6. Strategija: PASITELK KOMANDĄ. Tai pats efektyviausias patyčių įveikos būdas. Paprastai tyčiojasi maža grupė žmonių. Ši strategija vadinasi – kumščio strategija. Jos tikslas parodyti, kad neįmanoma įveikti komandos tokiai mažai grupelei žmonių. Mus įveikia tik todėl, kad kiti bijo. Tačiau problemos įveika – visada komandinis darbas. Atlik pratimą.

Ištiesk delną prieš save ir paprašyk, kad kas nors vieną po kito pabandytų nulenkti tavo pirštus. Pamatysi, kaip lengvai žmonės tai daro. Tuomet paprašyk, kad pabandytų nulenkti kumštį. Pamatysi, kaip ilgai užtruks tai darydami, net jei bandys nulenkti abiem rankom.

Šiame etape daryk štai taip:
– Pasikalbėk su kitais klasės draugais apie patyčias;
– Pabandykite pagalvoti, kaip galėtumėte visi kartu užkirsti kelią patyčioms. Pabandykite tai įgyvendinti praktiškai. Jei manote, kad tai neįgyvendinama, tuomet galvokite dar kart, nes šis būdas tikrai – neįgyvendinamas.
– Pasitarkite su suaugusiais žmonėmis. Kuomet jūs spręsite problemą kartu, kuomet ją tiksliai įvardinsite, tuomet į jūsų problemą niekas negalės numoti ranka.

7. Strategija: PAŽIŪRĖK TO, KURIS IŠ TAVĘS TYČIOJASI AKIMIS. Kuomet iš tavęs tyčiojasi, žiūrėk tiesiai į akis ir galvok apie tai, kad tai yra tas žmogus, iš kurio tyčiojasi, kurį skriaudžia, prieš kurį smurtauja. Niekada nesityčioja tie, kurie neturi patyčių patirties. Tuo, kuris tyčiojasi tampama, bet negimstama.

Šiame etape daryk štai taip:
– Rask progą šią informaciją padaryti prieinama kiekvienam, bet tuo pačiu išlik anonimiškas. Gali paprašyti, kad ši tema būtų paliesta etikos pamokos metu;
– Gali paprašyti, kad ši informacija būtų pateikta viešai ir tai gali padaryti mokyklos psichologas, socialinis pedagogas ir pan.
Tai puiki prevencinė priemonė. Kiekvienas, kuris žinos šią informaciją prieš nuspręsdamas tyčiotis, labai gerai pagalvos.

Pakartokime dar kartą: NEBIJAU – IGNORUOJU – PASIŠALINU – SAKAU STOP – MAN REIKIA PAGALBOS – MŪSŲ DAUGIAU – AŠ ŽINAU, KODĖL TU TOKS

Visada prisiminkite, kad ten, kur žmonių daugiausia jūs esate tas žmogus, kuris pirmas turi skubėti į pagalbą! Negalvokite, kad padės kiti, nes jie galvoja tą patį apie jus.

Parengė:
Aušra Benikienė | www.galvocius.lt