Man jau kiek daugiau nei 25 metai ir dar nesu turėjusi vaikino
0 (0)

8 Responses

  1. Elena parašė:

    Tiesiog pasąmonė rodo, kad jai reikia artumo. Greičiausiai tas klasiokas yra kaip simbolis artimo ryšio su kitu žmogumi. Klausimas, ar pajustum ką nors, jei iš tiesų su juo susitiktum. Gali ir pabandyti, jei išeina kaip nors pakalbinti kelis klasiokus neva tai spontaniškam klasės susitikimui suorganizuoti. Ir pasitikrink tada, kaip jautiesi šalia tikro jo. Tiesiog praėjo daug laiko ir gali būti, kad visai taip šalia nebesijaustum. O gal kaip tik atvirkščiai? Jis irgi apie tave sapnuot pradėjo? Tai irgi galėtum išsiaiškinti, pamačius, kaip jis į tave reaguoja. Bet manau, kad greičiausiai tiesiog tavi vidus siekia artumo su žmogumi. Tai padėkok klasioko pavidalui už svarbią žinią, padėkok už kažkada išgyventą artumą, palinkėk jam vėl mintyse gero gyvenimo ir paklausk savęs, kur stringi, kad tiek laiko nesi turėjusi artimesnių santykių? Bijai artumo galbūt? Galbūs skausmo, jei ateitų tų santykių pabaiga? Kas neleidžia juos turėti dabar?

  2. Vyt parašė:

    Tikėtina, kad mokykliniais laikais buvai sutikusi žmogų, šalia kurio pajautei dvasinę pusiausvyrą, tarsi sutapo biolaukai. Galbūt esi viena iš hiperromantinių asmenybių, kurioms būdingas gręžiojimasis atgal ir praeities idealizavimas. Žinoma, tai užtruko kiek ilgokai, tačiau nemanau, kad būtų galima nustatyti kažkokius terminus. Manau, anksčiau ar vėliau gamtos šauksmas turėtų padėti susigyventi su esančia tikrove, ir tikriausiai sutiksi būtent tą žmogų, kuriam lemta būti šalia tavęs. Galbūt vertėtų (esant galimybei) susitikti ir pabendrauti su savo praeities idealu. Tai yra vienas iš būdų patikrinti, ar po susitikimo vis dar taip pat tebegalvosi.

  3. vytas parašė:

    Man irgi 25 metai. Ir aš taip pat neturėjau jokios „draugystės” su moterimis. Na ir? Pasaulis nesugriuvo, prie ilgesio ir liūdesio pripratau. Turiu daug laisvo laiko savišvietai. Be to, meilė tėra narkomanų silpnybė. Kas domėjosi žino, kad tai tas pats, kaip pavartoti amfetamino. Svarbiausia neišsižadėk savojo „aš”. Rinkis žmones į draugus, kurie nesielgia kaip „šunys pavasarinės rujos metu”. Sėkmės

    • Margarita parašė:

      Prie „ilgesio ir liūdesio” pripratai, bet klausimas – ar tai tau patinka? Manau tai ignorivas ir bandymas sau įteigti, jog meilė, tai „narkomanų silpnybė”. Giliai viduje, vis tiek jos norisi, nors ir kokia ten chemija būtų…

  4. Elena parašė:

    Vytai, nuspprendei likti saugioj zonoj ;) daug iš savęs atimi ;)

  5. Sun parašė:

    O aš nieko prieš ir susipažinti su tokia panele, nes labai artima ir suprantama jos situacija, man 22m ir neturėjęs panelės, nes jei nejaučiu žmogaus be žoždių, negaliu su juo išbūt.:)

  6. leprecious parašė:

    Mėta…mano patritis artima tąvajai, tik tai nebuvo klasiokas…Siūlyčiau, kaip beja ir Elena siūlė pabandyti papokštauti su likimu, ir iššaukti jūsųs susitikimą :) galbūt tie pastovūs ir dažni sapnai, tau kažką nori pasakyti? Pabandyk, susitik, jai išeis, ir galbūt po 8metų pamačiusi ir pažinusi jį geriau kaip asmneybė (nes kol mokėtės mokykloje, tu nepažinai tikrojo jo, tiesiog susidarei „super herojo” tipažą kurį garbinai, nežinodama jo tikrojo „aš” ;) Ir galbūt tada baigsis tavo sapnai, nebent kartais kaip košmarai pasirodys….arba paaiškės, kad visus tuos 8metus jis tave sapnavo ir negalėjo pamiršti, sekmės :) P.S. Beja jai nieko neišeis su „klasioku”, tau jau „Sun” siūlosi, galbūt taip pat artima siela tau ;)

  7. Mėta parašė:

    Problema buvo/yra ne vienatvėje, o „praeities šešėliuose”, kuriuo aš tikrai ‘prasivaikysiu’. Vienatvė yra pliusas siekiant išsilavinimo, asmenybės tobulėjimo ar pan.
    Dėkoju visiems už patarimus.
    Panašios patirties žmonėms galiu pasakyti tik tiek, kad kai ateis laikas – tikrai sutiksite savo žmogų. Aš tuo tikiu. :)

Komentuoti: leprecious Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.