Mane kankina pykčio priepuoliai5 (1)
Klausimas:
Sveiki,
Esu 20 metų mergina, turinti problemų dėl emocijų valdymo, ypač kai tai susiję su pykčiu. Ši, mano manymu, teoriškai valdoma problema, tačiau kurios negaliu pati įveikti praktiškai – sukelia daugybę kitų problemų, kurių jau negaliu įveikti (gadinu santykius su man svarbiais žmonėmis). Supykus mano smegenys tarsi užsirakina – esu visiškai apimta pykčio, negaliu nei toliau pagarbiai, nuoširdžiai bendrauti su kitais žmonėmis, nei racionaliai ką nors veikti. Tai gali trukti net savaitę. Pvz.: Aš su savo draugu esam susitarę – kad kada aš supyksiu ant jo dėl kokio nors jo elgesio ar žodžių-tiesiog apie tai jam pasakysiu (kodėl aš pykstu ant jo). Bet kai aš supykstu – aš viską pasilieku sau, kenčiu viduje, išorėj atrodau rami, arba „be nuotaikos”, bet viduje – verdu. Negaliu pasakyti dėl ko pykstu jam – nes būna labai sunku apie tai kalbėti, tinkamai išaiškinti, perteikti priežastis, kad jis tinkamai mane suprastų. Kada jau pykčio negaliu laikyti, kada būna labai sunku, noris tik visą laiką verkti, širdis nenormaliai daužos keletą dienų – nusprendžiu išsiverkti, po to mane apima ramybė ir tada imuosi rašyti ilgą litaniją draugui, kad išsiaiškintumėme dėl šio mano elgesio, lydymo pykčio.
Bet tai labai mane sekina, nes tai vyksta bent kartą per mėnesį. Tad turiu klausimą – ar galima kaip nors išvengti tokių pykčio proveržių? Kaip išvengti visą mane užvaldančio pykčio?
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Iki
Milda (vardas pakeistas)
Atsakymas:
Labas, Milda,
Aš perskaičiau Tavo laišką ir supratau, kad Tau sunku laisvai bendrauti su žmonėmis, kai jauti jiems pyktį. Tu rašai, kad turi problemų dėl emocijų valdymo, tačiau pastebėjau, kad nemoki savo pykčio išreikšti ir pasilieki jį sau, viduje. Tau sunku pasakyti kitiems, kodėl supykai. Savo laiške klausi, kaip išvengti pykčio ir jo proveržių.
Milda, savo laiške rašai, kad pyktis tave visą užvaldo, nes negali nei laisvai bendrauti su žmonėmis, nei normaliai dirbti. Jautiesi lyg chaose, laikai savo jausmus viduje. Išorėje atrodai rami, tačiau Tavo viduje jausmai „kunkuliuoja”. Stiprūs neigiami jausmai užvaldo Tavo mintis ir sunku susikaupti dirbant ar bendraujant su aplinkiniais. Kaip supratau, laiko pyktį savyje tol, kol nebegali jo išlaikyti ir leidi sau jį išverkti. Tada pasijunti ramiau ir gali laiško pavidalu išsakyti savo mintis draugui. Manau, kad yra gilesnė priežastis dėl kurios Tau sunku išsakyti savo neigiamus jausmus žmonėms ir matyt, išmokai iš praeityje buvusių įvykių, savo pyktį užgniaužti ir niekam nerodyti. Kaip matai, toks būdas yra neveiksmingas, nes pyktis galiausiai būna toks stiprus, kad vis tiek tenka jį paleisti – išverkti, išsakyti ar kt. Pykčio užgniaužimas ir laikymas viduje gali sukelti nemalonius fizinius pojūčius ar net „prišaukti” ligą. Pati rašai, kad užgniaužus pyktį, nenormaliai daužosi širdis keletą dienų, tai yra nesveika, todėl pyktį būtina išleisti ir nusiraminti.
Klausei, kaip išvengti pykčio ir jo proveržių. Pyktis yra natūrali emocija, kylanti tada, kai esame nepatenkinti dėl kito žmogaus veiksmų ar susiklosčiusios situacijos. Ar įmanoma išvengti pykčio? Ne, nes žmonės nuolat junta ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas, nes aplink mus vyksta ne tik malonūs ir teigiami reiškiniai. Manau, kad Tau padėtų tinkami pykčio išreiškimo būdai, kurie Tave nuramintų ir leistų išsilaisvinti nuo pykčio pančių. Vos pajutusi, kad pyktis pradeda kauptis, pabandyk skirtingus jo išreiškimo būdus. Manau, kad atrasi sau tinkamą:
● Pirmiausia, kai jauti, kad apima pyktis, atsisėsk ramioje aplinkoje, užsimerk ir skaičiuok tol, kol pasijusi ramesnė , giliai įkvėpdama ir iškvėpdama;
● Gali pabandyti nupiešti savo pyktį. Pasiimk spalvotų pieštukų, akvarelės ar kt. labiausiai patinkančią piešimo priemonę ir leisk sau laisvai išreikšti viduje tvyrančią emociją. Nevaržyk savęs ir atsiduok spalvoms ir piešimo procesui;
● Įsijunk muziką ir šok, dainuok. Išsirink labiausiai Tavo vidų atitinkančią melodiją ir „iššok” savo pyktį, „išdainuok” jį. Pasistenk atsiduoti šitai veiklai ir susitelkti tik ties pykčio išleidimu iš vidaus;
● Pasiimk popieriaus lapą ir rašyk viską, kas tik ateina į galvą. „Išrašyk” savo pyktį. Kai pabaigsi, sulankstyk popierių ir jį sudegink.
Ramybės,
Psichologė Gabrielė Vilkaitė
gabriele.vilkaite@gmail.com
Toks jausmas, kad tavo pykčio priežastys pirmiausiai yra tavyje ir per didelį norą viską kontroliuoti. Svarbiausia suprasti, kad dėl savo emocijų esi atsakinga tik tu pati. Nei draugas, nei bendradarbiai, giminaičiai ar blogas oras. TIK TU PATI! Psichologė įvardino kaip gali bandyti sau pagelbėti. Kitas dalykas ieškok gyvenime kas tau smagu ir tuo daugiau užsimk, ar tai skaitymas, ar filmų žiūrėjimas ar kokia kita veikla. Jei gyvenime susikursi daugiau džiuginančių akimirkų ir neužkrausi šios pareigos kitiems žmonėms, pykčio priepuolių ženkliai sumažės arba jie taps nebe taip gadinantys gyvenimą ;) Sėkmės!
Nevaldomo pykčio proveržis kartą per mėnesį – greičiausiai PMS. Čia be pašaipų. Deja, to neįmanoma suvaldyti be pagalbinių priemonių. Paprasčiausias būdas: išgerk vakare truputį alaus – ir pyktis atslūgsta, ir įtampa sumažėja. Baigiantis PMS-ui užeina verkimas ir netrukus palengvėjimas (kai prasideda tos dienos). Aprašymas kaip iš knygos. :) Tiesiog atidžiau pastebėk periodiškumą, kada užkyla pyktis ir kada prasideda verkimas, paaiškės daug kas.
Tiesa, yra ir brangesnių priemonių PMS-iniam įtūžiui sušvelninti. Pvz., hormoninis tepalas „Receptura” (sudetis: i progesterona panaši natūrali me-ga). Kremą pasitepi ant rankos kartą per dieną nuo tos dienos, kai prasideda PMS. Ryškiai sumažėja įtampa, sušvelnėja reakcija į dirgiklius, sukeliančius pyktį.
Žodžiu yra vilties, turi tik labiau pasinagrinėti priežastis, stebėti save. (Pagooglink apie PMS).
Pykcio daugeja tik tuomet, kada galvojame apie tai kas nepatinka.. Kuo daugiau galvojame tuo daugiau to ir daugeja (musu viduje).. Geriausias budas yra sustabdyti save ties nemaloniu pykscio momentu ir parasyta atbula varianta i balta lapo fona. Del ko dziaugiesi su juo kas jame patinka. tuomet dauges tik dziaugsmo asareliu.. Kazkada as sugebedavau parasyti daugiau blogiu dalyku pastabuose o geru tik vienetai.. bet ismokes rasyti geras savybes apie apie brangu zmogu… Pradejau ju daugiau gyvenime ir matyti.. CIa kaip sportas: ka tu lavini. Jeigu soki – kunas tavas tampa kaip sokis(jautiesi puikiai). jeigu dainuoji – balsas susiderina per laika(pradeda skambeti su kekviena diena dar zaviau).. taip pat ir musu mintys pozityvios. Kur liesime(kur nukreipsime) to ir dauges… Dar suprantu kad sprogsti viena karta per menesi, visgi dar ir tavo dienos prisideda. Zmogus, toks Dievo kurinys kuris tik po sunkiu akimirku gali ismokti dziaugtis ir matyti visame kame geri(istiesu buti laimingu)… O ta pacia dienos rutina – mums dar sunku gaunasi uzfiksuoti, kad mes istiesu begalo laimingi, kad jau siandiena prabudome, ir dar galime buti zemeje :)
Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Kai žmogus yra užvaldytas pykčio reakcijos, negali būti objektyvus esamoje situacijoje dėl to ir pasėkmės būna ne tokios kokių norėtumei, greičiau priešingos tuomet vėl kyla nepasitenkinimas ir taip atsiduri tarsi užburtame rate.
Kada atsiranda pyktis? Tada kai yra pažeidžiama kori nors tavo vertybių – tavo nuostata konkretaus dalyko atveju.
Kodėl taip atsitinka? Mes visi esame visiškai skirtingi,tad dažna to priežastis nesupratimas kokia tikroji mano reakcijos priežastis ir nesusikalbėjimas. Visada naudinga prisiminti, kad žmonės gali tavęs nesuprasti ir įsitikinti ar tu tiksliai supranti kito žmogaus elgesį,taipat kuo pagrystos esamos tavo mintys: faktais, prielaidomis,nuogastavimais,baimėmis?
Sprendimas – Žinoti ko nori konkrečioje situacijoje ir ką nori galų gale pasiekti – visi sprendimai tiksle! klausytis, klausti ir remiantis surinkta informacija (ne prielaidomis) daryti sprendimus kurie labaiusiai būtų naudingi tavo siekiui įgyvendinti.
Būti tinkamai suprastam reikalingas nuoširdus ir atviras bendravimas, kai gali išsakyti savo mintis būti išklausyta ir išgirsta.
Gera žinia tai kad pyktį ir savo mintis galime valdyti, daugiau skirdami dėmesio toms sritims kurios mums kelia nepasitenkinimą ir svarbu nepamiršti – mes negalime valdyti kitų.
Manau, kad laiško autorė yra jautri, turinti gražų vidinį pasaulį asmenybė. Tad linkiu labiau įsiklausyti į save suformuluoti prumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, atrasti savo unikalumą ir tai paversti stiprybe kuri nugalės visas kliūtis ir realizuos savo siekius.
Suprask, ka pyktis Tavo sako toje situacijoje. Pagal viska dazniausiai jis buna skirtas vienam zmogui, kuris perzenge Tavo ribas praeityje, Taves nelabai gerbe ir t.t. Supratusi eik ir issakyk Jam viska! Ir jauskis laisvai, pyktis – reakcija i neteisybe, todel jauskis laisvai. O po to kasdienese situacijoje taip pat kaskart bandyk nebelikti pasyvi, o reaguoti klausdama saves „kodel as dabar supykau? kas atsitiko? kas sitoje situacijoje blogai?”. Pyktis nori sugrazint itave i normalia tvarka, kazkas yra pazeista. Ir tokie pasiulymai, atsiprasau psichologes, bet tikrai vercia pykti: deginti lapelius, skaiciuoti iki desimt galima nebent tada, kai visiskai nera ka veikti. Jus puikiai isanalizavote situacija, taciau truksta siam zmogui tinkamo sprendimo, o jis juk jo ir iesko.
As irgi turiu problemu su pykciu, jie taip uzblokuoja mano racionalias mintis, tik man kiek kitaip… kai mane uzlieja pyktis pries akis iskyla vaizdiniu blyksniai, kaip tam zmogui uzlauziu kakla, nudraskau veida.. skamba gan ziauriai, pati daznai tokiu baizdiniu blyksniu issigastu ir visada nusipurtau. Bet labai sunku juos suvaldyt, daznai sugniauziu kumsti(nebesugebu islaikyt to tik galvoje ir kunas atsako i mano mintis). Nezinau ka daryti.. gal kas turit pasiulymu?
Taip pat labai daznai uzlieja vaizdiniai tokie kaip indu dauzymas ar trankymas, atrodo kad tik tai padetu isreiksti susikaupusi pykti
Pykčio priepuoliai neturi būti valdomi. Jie išvis neturi kilti sveikos psichikos žmogui. Reikia šalinti ne pasėkmes, o priežastis.