Mane „užpuolė“ nerimas: ar nesusirgsiu, kaip tėtis, kada nors šizofrenija?0 (0)
Iliustracija: Alexander Babl / flickr.com
Nusprendžiau ir aš pasinaudoti galimybe gauti specialisto patarimą. Istorija tokia, man beveik trisdešimt metų, po ilgametės draugystės susituokiau su mylimu vyru, dirbu patinkantį darbą, kuriame gerai sekasi, puikiai sutariu su artimaisiais, turiu ratą gerų draugų, turiu hobių, esu sveika, žodžiu, gyvenu išties gerai. Tačiau pastaruoju metu mane „užpuolė” nerimas, kuris gadina mano gyvenimo kokybę.
Mano tėtis serga šizofrenija. Aš nerimauju dėl paveldėjimo. Anksčiau apie tai per daug nesusimąstydavau, bet prieš metus, kai susituokiau su vyru ir pradėjome planuoti šeimos pagausėjimą (o šiuo metu aš jau laukiuosi) labai dažnai pradėjau apie tai galvoti, nerimauti, uždavinėti sau klausimą „kas jei?” staiga prarasiu sveiką nuovoką, pradėsiu elgtis neadekvačiai ir to nesuprasiu – juk manęs laukia tokia atsakomybė…
Bandau rasti priežastis, kodėl taip nutiko mano tėčiui. Jis nuo pat jaunystės vartojo alkoholį, kelis kartus kodavosi, yra patekęs į baisią automobilio avariją. Gal tai galėjo paskatinti šios ligos atsiradimą? Kažkur esu skaičiusi, kad dažniausiai psichinės ligos yra per gyvenimą įgyjamos, o ne įgimtos.
Guodžiuosi šia mintimi ir stengiuosi per daug nestresuoti, nepervargti, nevartoju alkoholio, pakankamai sveikai maitinuosi. Ar yra kažkokios „profilaktinės” priemonės, kaip man to išvengti?
Ačiū už atsakymus.
Daina (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Tautvilė Gabnytė
Sveiki, Daina, Pirmiausia, noriu pasidžiaugti kartu su jumis ir jus pasveikinti su artėjančiu šeimos pagausėjimu. Kiekvieni pokyčiai gyvenime reikalauja tam tikro pasiruošimo, ir ne tik fizinio, tačiau kartu ir dvasinio, kuomet imame kelti sau įvairius klausimus, ieškoti atsakymų, planuojame ir kuriame.
Skaitydama jūsų laišką supratau, kad jūsų nerimas yra visiškai natūralus. Pirmiausia, jūs tapsite mama, būsite atsakinga ne tik už save, tačiau kartu ir už vaiką, kuris su jūsų pagalba augs ir mokysis. Natūralu, kad norisi jau dabar, dar prieš jam gimstant, viską suplanuoti ir suorganizuoti taip, kad visuomet būtumėte šalia, kad galėtumėte padėti. Kartu, jūs turite šeimos narį – tėtį, kuris serga psichikos liga. Todėl visai natūralu kelti sau klausimą „o kaip aš?“, ieškoti priežasčių bei bandyti save apsaugoti.
Kalbant apie šizofreniją, svarbu suprasti, kad net mokslininkai ieško vienos konkrečios šio sutrikimo priežasties ir negali jos rasti. Manau, kad čia bendrai turėtume kalbėti apie psichikos sveikatą, bei tai, kas nulemia, kad ji „sušlubuoja“. Reikia pastebėti, kad psichikos ligomis dažniausiai suserga tie žmonės, kurie nuolatos patiria didžiulį stresą, turi fizinę negalią, susiduria su skurdu, nedarbu, piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, neturi saugios, palaikančios aplinkos. Tiesa, paveldimumas psichikos sutrikimų radumuisi taip pat yra reikšmingas. Tačiau vienos konkrečios priežasties rasti neįmanoma, deja.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas mes esame unikalus ir kiekvieno mūsų istorija skirtinga. Skaitydama jūsų laišką taip pat matau dvi istorijas: viena, apie vyrą, kuris daugybę metų piktnaudžiavo alkoholiu ir šią savo priklausomybę kelis kartus nesėkmingai bandė įveikti, išgyveno skaudų, traumuojantį gyvenimo įvykį, kuris, tikėtina, sukėlė didžiulį stresą bei turėjo neigiamų padarinių. Kita istorija – apie moterį, kuri gyvena sveikai, neturi žalingų įpročių, stengiasi valdyti kylančius stresus, turi patinkantį darbą, kuriame yra sėkminga ir, svarbiausia, turi gausų ratą artimų žmonių, kurie ją myli ir palaiko. Dvi skirtingos istorijos, tiesa?
Reikia pripažinti ir priimti žinią, kad nuo psichikos sutrikimų nei vienas žmogus nėra apsaugotas. Jomis serga įvairaus amžiaus, rasės, etninės grupės, socialinės klasės vyrai ir moterys. Tačiau, mes visi galime stengtis palaikyti savo psichikos sveikatą, prisidėti prie jos atsparumo didinimo įvairiais būdais: neslopinti kylančių jausmų, o jais dalintis su artimaisiais, bendrauti, tarp įvairių darbų ir užsiėmimų nepamiršti pailsėti, skirti laiko poilsiui gryname ore, saikingai vartoti alkoholį, laikytis miego bei dienos režimo bei, turbūt svarbiausia, nebijoti kreiptis pagalbos kai jos reikia. Iš jūsų laiško suprantu, kad sugebate pasirūpinti savo psichikos sveikata turbūt apie tai net nesusimąstydama, todėl linkiu tai tęsti ir toliau mylėti bei būti mylima. Sėkmės!
Psichologė Tautvilė Gabnytė
Tel.: +37069299188
labas Daina, pastebėjau jog psichologė visiškai neatsakė į tavo klausimą.. Iš tiesų šizofrenija yra paveldima, bet tai nera nulemiantis faktorius, kadangi didelė dalis sergančiųjų neturi giminių sirgusių šia liga. Žinoma kuo artimesnis giminaitis tuo didesnė tikimybė, bet netgi vienam identiškam dvyniui susirgus kitam, tikimybė susirgti šizofrenija tik apie 50%. Taip yra nes tai įtakoja daug kitų aplinkos bei fiziologinių veiksnių. Kitas dalykas šizofrenija dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje (18-30m). Kuo zmogus vyresnis tuo mazesne tikimybe, jog jis susirgs. Zinoma buna visokiu atveju kai susergama ir po 40m., bet dazniausiai velai prasidėjusi šizofrenija lengviau pasiduoda gydymui ir laiku pastebejus simptomus galima ja sustabdyti.
Bet nebūtinai paveldima liga jeigu nuo paauglystės suserga ir būna pagimdo sveiką vaiką ir uźaugina viena mama SAVO VAIKĄ arba vyras vaiko tetis padeda arba giminės padeda ir jeigu tik mama serga o vyras,sveikas,jo kitokia negalia atsma alergija,nebūtinai paveldėti gali vaikas iš kur ištraukiat kad paveldima aišku būna paveldima bet nebūtinai
Gal kas turite patirties gal yra serganti šizofrenija mamytė kuri p👶💏🐶😢🌞😉agimdė sveiką vaiką augina ir prižiūri savo vaiką su vyru arba mamos pagalba noriu turėti vaikelio nors aš sergu šizofrenija lengva form a atsiprašau kad aš ne neįtemą paskaičau autorės istorija man baimė
enantys epilepsiją ar išsėtinę sklerozę.
Jei ši liga kamuoja kurį nors tėvų, brolį ar seserį, tikimybė, kad susirgs ir kitas šeimos narys yra tik 10 proc. Net jei serga abu tėvai, apie 16 proc. vaikų gimsta visiškai sveiki. „Sakyčiau, paveldimas tik polinkis sirgti. Kol kas neįrodyta, jog ši liga paveldima”, — teigia D.Survilaitė, kurios iniciatyva buvę pacientai renkasi į klubą „13 ir K”, vyksta į tarptautines buvusių šizofrenijos ligonių konferencijas ir pasakoja, kaip įveikė negalią
Neįmanoma nusakyti būsenos, kai protas tampa priešu, — sako 32 metų stomatologo asistentė Silvija, kuriai prieš ketverius metus diagnozuota šizofrenija. — Žiūrint į mylimą žmogų, jo veido bruožai ima sklaidytis, iš visų kampų pradeda lįsti gyvatės, mintys virsta kritikuojančiais ir erzinančiais balsais.” Ji yra ištekėjusi, augina du vaikus ir gyvena, galima sakyti, normalų gyvenimą, tačiau vartoja šalutinį poveikį turinčius vaistus. „Jaučiuosi, lyg būčiau uždaryta stiklinėje kapsulėje ir atskirta nuo viso pasaulio” su ta visuomenę žiauria ir valstybę su durnais įstatymais taip ir būna kad laiku žmonėms nesuteikia pagalbos kad pasveikti
Tinkamai gydomi kai kurie ligoniai visiškai pasveiksta (apie 25 proc.), kiti — iš dalies (apie 25 proc.), dar kiti — ne visiškai (apie 15 proc.). Deja, 10 proc. ligonių miršta — nusižudo arba žūva per dėl jų mąstymo sutrikimo įvykusį nelaimingą atsitikimą. Likę nutraukia gydymą, todėl jų likimas nežinomas. Dažniau pasveiksta tie ligoniai, kurie prieš susirgdami gyveno visavertį gyvenimą, kurių giminėje niekas nesirgo šizofrenija ir kuriems simptomai pasireiškė staiga tt
Gal kas turite patirties gal yra serganti šizofrenija mamytė kuri p👶💏🐶😢🌞😉agimdė sveiką vaiką augina ir prižiūri savo vaiką su vyru arba mamos pagalba noriu turėti vaikelio nors aš sergu šizofrenija lengva form a atsiprašau kad aš ne neįtemą paskaičau autorės istorija man baimė