Mano draugas transvestitas. Ką patartumėte?

0 (0)

Klausimas: Sunku rašyti apie tai, bet galbūt ką nors man galėsite atsakyti, patarti. ar bent jau būsiu su kažkuo „pasišnekėjusi”…
Turiu draugą. Myliu jį. Bendraujame apie metus laiko. Pažįstami esame seniai, tačiau susitikome po 18 metų nesimatymo. Mano bandymai sukurti šeimą buvo nesėkmingi. Jis gyveno šeimoje taip pat be didelių jausmų.
Draugas nešioja moteriškas pėdkelnes po kelnėmis. Sekso metu jam norisi dėvėti moteriškas kelnaites. O neseniai supratau, kad moterišką apatinį trikotažą nešioja nuolat. Pasakojo, kad vaikystėje mama išleido į į darželį su mergaitiškais „triusikėliais” ir jis patyrė pirmą erekciją, kurią puikiai atsimena. Susipažinus jam su buvusia žmona, po dušo, užsiminus, kad neturi švarių apatinių, ši moteris jam pasiūlė savo. Po kažkiek laiko, moteriški apatiniai atsirado jų miegamajame ir ne tik , kiek supratau visam laikui. Žmona jį nuolat žemindavo, vydavo iš namų, vėl priimdavo, priekaištaudavo dėl daug ko, bet nuolat užsimindavo, kad jis nesusiras kitos partnerės, kuri priimtų jo „iškrypėliškumą”. Juos rišo seksas, kurio metu, kiek suprantu, buvo daug moteriškų dalykų, rūbų ( apatinių) ir kuris tenkino juos abu.

Bet vis dėlto, vieną dieną vyras išvytas iš namų, apsisprendė nebegrįžti į juos. Gyveno vienas, bandė turėti seksą su moterimis pagal skelbimus, kurioms intymiuose dalykuose nėra tabu. Tačiau jis jautė psichologinį diskomfortą. Norėjosi turėti ne tik seksualinį ryšį. Mums susitikus, viskas buvo nuostabu. Seksas taip pat. Tačiau kartais po akto, matydavau, kad jis panirsta į save, nuliūsta. Po kažkiek mėnesių jis nusprendė man pasakyti, ko jam trūksta. Papsakojo savo istoriją. Man buvo sunku tai išgirsti. Viskas stojosi piestu, tačiau… aš jį myliu… jaučiu jo meilę ir man. Santykiai gražūs, daug kalbamės, bendri pomėgiai ir t.t. tačiau, kai vis dėlto jis peržengė tą ribą ir mūsų sueities metu pradėjo dėvėti mano ar savo nusipirktas moteriškas kelnaites, jaučiu, kaip viskas pradėjo „slysti”.

Man psichologiškai labai nelengva. Bandau nematyti „to”, siūlau išbandyti daug naujų dalykų, rasti kompromisą. Bandau šnekėtis subtiliai, neužgaunant, bet vis dėlto manau, kad jam ar netgi mums, reikia psichologo pagalbos, jei norim išsaugoti jausmus ir santykius. Sunku trumpai viską aprašyti. Sunku kartais ir jo visko klausti. Nesuprantu, kam to reikia, nes mylintis, prieš tai, be visų „apatinių”, viskas pas jį vykdavo normaliai ( t.y. erekcija, ejakuliacija). Matau, kad nuolat apie tai galvoja. Pradeda kartais erzinti, kad jis daug kalba apie tai, kad yra „užstrigęs”, jog jis nesveikas ir negali (o man atrodo nenori) iš to išsivaduoti.  O svarbiausia, kad tai „persikėlė” iš miegamojo ir į kasdienybę. t.y. pasirodo, kad jis daug metų nuolat dėvi moterišką apatinį triktotažą, ir tik bandė kažkurį laiką bendraujant susilaikyti.

Manau, kad santykiai tai yra visuma visko, ne tik seksas. Informacijos apie tai lietuvių kalba nerandu. Suprantu, kad retkarčiai tai galėtų būti, kaip seksualinis žaidimas paįvairinant naktinį gyvenimą, bet taip mylėtis nuolat, nenorėčiau.   Visada svajojau apie vyrišką vyrą ( be savo „priedų” jis toks ir yra). Pati turėjau visą gyvenimą tempti didelį ir moterišką ir vyrišką krūvį ant savo vienos pečių. Noriu būti moteris ir bendrauti su vyru. Nenoriu dviprasmybių, matant savo mylimąjį su moteriškais rūbais… Ką patartumėte… manau, kad reikėtų netrumpos psichoterapijos, suvokti kodėl taip jam yra… o išaiškėjus priežastim, galbūt atsirastų ir sprendimas…
Labai lauksiu jūsų nors kokio atsakymo…

Nuoširdžiai Kristina

Atsakymas: Jūsų papasakota situacija iš tiesų yra labai neįprasta, reikalaujanti daug supratimo ir tolerancijos. Jūsų išgyvenami jausmai – labai prieštaringi ir sąlygojantys vidinius konfliktus Jumyse. Visgi Jūs pasiryžusi ,,nurinkti akmenis nuo kelio’’ ir mėgautis tuo, kas šioje situacijoje yra geriausia: vyru su kuriuo tenkina bendravimas ir interesai, bei abipusia meile.

Kaip suprantu, Jums labai trūksta informacijos apie šį Jūsų draugo polinkį, bei apie galimybę visa tai panaikinti. Dėl to atsakinėdama į Jūsų laišką pirmiausia pateiksiu informaciją apie Jūsų draugo polinkį, kuris yra vadinamas transvestizmu, bei aptarsiu Jūsų, kaip jo partnerės, galimybes jam padėti sau nepakenkiant.

Kodėl vyras persirenginėja moteriškais rūbais?

Žmonės, kurie persirenginėja, arba nuolatos dėvi, priešingos lyties rūbais vadinami transvestitais. Paprastai šie asmenys yra heteroseksualios orientacijos ir tai nėra susiję su lytiniu tapatumu – tai reiškia, kad jie nesuvokia savęs kaip priešingos lyties atstovo (jeigu vyras save suvokia kaip moterį, arba moteris save kaip vyrą, tuomet tai vadinama transeksualumu). Tai yra susiję su seksualiniu pasitenkinimu, kuris gaunamas dėvint priešingos lyties rūbais. Transvestizmas yra viena iš fetišizmo rūšių, ir priklausomai nuo gebėjimo šį poreikį valdyti, psichiatrijoje tai charakterizuojama kaip seksualinis nukrypimas ir tai siejama su obsesiniu (įkyriomis mintimis) sutrikimu. Vieni asmenys tokiu būdu savo seksualinius poreikius tenkina nuolatos, tai reiškia, jie nuolatos fantazuoja, dėvi moteriškus rūbus ir aksesuarus, tačiau yra ir tokių asmenų, kuriems šis įkyrumas suaktyvėja didelio streso metu – tai tampa būdas nusiraminti.

Šis įkyrus noras dėvėti moteriškus rūbus ar aksesuarus yra nesąmoningas. Jo mechanizmas slepiasi pasąmonėje ir yra susiformavęs ankstyvame amžiuje. Daugumos transvestitų istorijos yra labai panašios: jie patyrė emocinį ar seksualinį pasitenkinimą kuomet buvo apvilkti moteriškais rūbais. Taip jiems pasąmonėje susiformavo asociacija: moteriškas drabužis = malonumas. Žinoma, ne visais atvejais mergaitiškais rūbais aprengtas berniukas bus transvestitu. Tam reikalingos ir kitos specifinės aplinkybės. Pirmas apsirengimas moteriškais rūbais gali būti tiesiog iš smalsumo, arba tai yra motinos agresijos prieš vyrišką giminę arba siekio turėti dukrą išraiška. Kitaip sakant, pasitaiko atvejų, kada motinos sąmoningai berniukus rengia mergaitiškais drabužėliais. O jei šis neadekvatus elgesys dar yra pastiprinamas ypatingai švelniu, galbūt net motinos – vaiko ribas peržengiančiu intymumo lygiu – vaikui, kuris išgyvena falinę psichoseksualinės raidos stadiją, gali susiformuoti ypatingai guvi asociacija, kuri jį persekios visa gyvenimą kartu teikdama ir seksualinį pasitenkinimą ir psichologinę kančią. Daugumai transvestitų būdingas didelis nerimas ir depresija, kuri kylą, būtent iš suvokimo, kad ,,aš esu kitoks’’ ir baimės būti atstumtiems, bei kai kuriems būdingi narcistinės asmenybės bruožai. Visa tai sąlygoja skyrybas ir dar didesnį psichoemocinį šių asmenų diskomfortą.

Kaip gydyti transvestitą?

Transvestizmas gali būti gydomas psichoterapijų, hipnozės pagalba (siekiant įsisąmoninti ir panaikinti netinkamas asociacijas) arba tam tikri simptomai -medikamentais. Praktika rodo, kad rezultatai būna menki – polinkis persirenginėti ir taip patirti seksualinį pasitenkinimą išlieka. Tai gali būti įtakota šios situacijos dvilypiškumo: malonumo ir kančios. Seksualinis pasitenkinimas yra vienas iš stipriausių žmogaus potyrių, dėl to natūralu, kad transvestitas gali nenorėti arba neužtektinai norėti to atsisakyti. Siekiant efektyvios psichoterapijos reikalingas didelis pačio kliento noras keistis, jei jis toks nėra – rezultatai atitinkami. Šią situaciją galima palyginti su antsvorį turinčiu žmogumi: jis mėgsta daug valgyti, tai teikia jam malonumą ir tuo pačiu neigiamai įtakoja jo psichologinę ir fizinę gerovę. Norint pagerinti psichologinę ir fizinę būklę reikia nustoti šlampšti beleką. Tačiau kiekvienas mes žinome daug atvejų, kuriuose žmonės tiesiog nedaro to kas beveik 100 proc. duotų teigiamų rezultatų. Kodėl taip yra? Dėl to, kad pasitenkinimas yra didesnis nei jaučiamas diskomfortas ir jis yra labai aiškus, pažįstamas ir prieinamas bet kada. Nebereikia ieškoti alternatyvų. Taip yra ir su transvestizmu, asmuo, kuris žino, kas teikia jam malonumą, bijo tą prarasti, nes nežino, ar tokį patį jausmą gaus iš kažko kito. Be to, kai kurie iš šių asmenų turi mozochistinių polinkių – todėl patiria ,,malonią kančią’’. Visgi terapijos šiems asmenimis naudingos vien dėl to, kad tai gali padėti lengviau išgyveti psichologines kančias.

Kaip elgtis Jums?

Tikriausiai ir pati supratote, kad ir koks nuostabus vyras yra Jūsų draugas, visgi jis yra psichoemociškai pažeistas, ir nors kasdieniame gyvenime jo sunkumų aplinka gali ir nepastebėti, Jūs, kaip jo mylimoji, rizikuojate pati ,,apsiskrėsti jo ligomis’’. Glaudus bendravimas su emociškai sužalotu asmeniu neigiamai įtakoja, kai kuriais atvejais gali nuvesti iki rimtų psichoemocinių problemų. Žinoma, mes visi šiek tiek ,,ligoti’’, ir net turbūt jei giliau paanalizuotumėte savo asmenybę ir gyvenimą, Jūs atrastumėte priežastis dėl ko, gyvenimas Jus atitempė į tokią neįprastą situaciją. Šituose santykiuose Jūs turite kažką išmokti. Kiek Jūs pasiryžusi rizikuoti, kiek ,,pamokų’’ praeiti – turite nuspręsti pati.

Jeigu Jūs toliau liksite poroje ir galbūt net labai smagiai nugyvensite gyvenimą kartu, tai bus rezultatas Jūsų pačios indėlio į save. Jūs savo draugui galite būti tik ,,ramstis’’, bet niekada nebūsite ..koja’’. Dėl to, ką Jūs galite šioje situacijoje padaryti, tai tik priimti jį tokį koks yra. Jeigu Jūs pernelyg siūlysite pagalbą ir skatinsite jį keistis, Jūs kentėsite nusivylimus pati. Jūs esate ne vienintelė moteris pasaulyje, kuri gyvena su transvestitu. Dauguma moterų, kurių vyrai persirenginėja moterimis pabrėžia, kad jos yra patenkintos savo santuokomis ir stengiasi savo vyre įžvelgti, išryškinti teigiamas savybes, o ne jo transveztizmą.

Todėl, Kristina, jei tik norite rinkite akmenis nuo kelio ir toliau, tačiau nedėkite jų sau į kišenes – pasidarys per sunku – geriau jau palikite ant kelio ir išmokite tame įžvelgti grožį bei prasmę.
Esant poreikiui, kreipkitės į psichologą.

Psichologė Justina Zelionkaitė
Image by © Moodboard/Corbis