Mano Reakcijos Į Pasaulį. Ar Esu Jų Šeimininkas?

Pavojus? Reikia kovoti arba bėgti!
Kaip žinia, tai, kuo gyvename, ką jaučiame, kaip elgiamės, didžiąja dalimi priklauso ne nuo išorinių aplinkybių, bet nuo mūsų vidinių reakcijų, požiūrio ir įsitikinimų. Lygiai tokioje pačioje situacijoje atsidūrę du žmonės gali išgyventi ir išjausti skirtingas emocijas ir elgtis visiškai priešingai. Žiū, vienas lengvai susierzina ir supyksta net ant įkyrios musės, blogo oro ar „neteisingo“ vairuotojo kelyje, o kitas susidūręs ir su sudėtingesniais gyvenimo iššūkiais, išliks stabilus, atjautus ir pozityvus. Esam visi skirtingi, nuėję skirtingą kelią, susikrovę skirtingas patirtis. Ir kartais atrodo, jog nieko čia nepadarysi: „toks jau mano būdas…“.
Bet ar tikrai nieko nepadarysi?

Šiuolaikiniai neuromokslai, tokie kaip epigenetika jau nustatė neuroplastiškumo principus, kurie teigia, kad žmogaus ląstelės iki DNR lygmens įtakojamos ir gali kisti priklausomai nuo to, ką jaučiame ir kokias mintis pasirenkame. Bet čia kita kalba. Mus čia domina, kiek žmogus gali būti pats savęs šeimininkas, kiek jis gali reguliuoti savo temperamentą: savo emocijas, reakcijas ir elgesį?

Pasirodo tikrai labiau nei manėme. Nors pradžioje gali atrodyti ir kitaip. Kadangi išties impulsyvios reakcijos būna per staigios, kad suspėti sustoti, pagalvoti, peržiūrėti „reakcijų sąrašą“, pasverti, pamatuoti, dar kartą įvertinti ir nuspaudus reikiamą mygtuką, pasirinkti. Laiko tam neturime, nes visos šios reakcijos kyla iš pasąmonės, kuriai nė motais, kad čia dar ir protas norėtų kažką pasakyti: jai nėr kada. Pasąmonės viena iš pagrindinių funkcijų – išlikti. Tad jei kyla nors mažiausias pavojus, išlikimo užduotis pasąmonė vykdo kuo puikiausiai. Geriausi tam būdai pasąmonei yra trys: kovoti, bėgti arba sustingti. Ir jei paanalizuotume elementarias gyvenimiškas situacijas, ten kur kyla konfliktas, paprastai viena iš šių reakcijų ir suveikia: jei apšaukiame vairuotoją, kuris dideliu greičiu pervažiuodamas per balą, aptaško mus nuo galvos iki kojų, tai ne kas kita, kaip „kovos“ reakcija.

Kam Reikalingas Stresas?
Atrodytų jau ko nereikia, tai streso. Pasąmonei atrodo kitaip. Nerimas ir stresas yra pasąmonės iššauktos reakcijos, reikalingos tam, kad galėtume mobilizuotis veiksmui. Bėda tame, kad gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, pasąmonei nuolat tenka būdrauti, skenuoti aplinką ir reikia ar nereikia skelbti pavojų. Tiek alarmo pakelt tampa pavojinga sveikatai. Tiesiog numatyta pakelti žymiai mažesnes streso dozes. Šios būsenos turėtų būti trumpos ir greitos: pamatei tigrą, pasileidžia visi reikalingi mechanizmai kūne, kad galėtum nuo jo pasprukt, dedi į kojas ir viskas vėl ramu. O štai nuolat bauginantis tigrais, ir visais kitais nesimpatiškais dalykais (o jų tikrai nestinga žiniasklaidoje), pasąmonė įjungia pastovų pavojaus signalą: „čia nesaugu“. Stresas. Nei labai pakovosi, nei pabėgsi. Ir štai turim dar vieną gelbėjimosi būdą – sustingimo reakciją. Gyvūnams tai kartais išgelbėja gyvybę. Tik po to jie, išsilakstydami, išsipurtydami, natūraliai paleidžia iš kūnų tai, ko nebereikia, nes sustingimas yra sustingimas. Kažkas negero lieka.

Kaip Išsikuopti Nuo Neigiamų Patirčių?
Žmogui, neturinčiam tokių valymosi ritualų, pavadinkim tai emocijų higiena, tenka negerumus tampytis su savimi. O su savimi – vadinasi arba prigrūsti galvą įvairių negatyvių minčių ir įsitikinimų arba kūną – skausmų ir ligų. Pasisekė tiems, kurie naudoja kokius nors emocijų ir patirčių „valymosi“ būdus: galbūt meditaciją, jogą, pasivaikčiojimus, maldą, masažus, o galbūt kendo, ciguną, rebefingą, Gurdžijevo šokius ar reiki. Gal ne taip pasisekė tiems, kurie bėga nuo negatyvumų, rinkdamiesi rūkymą, alkoholį, gausų netinkamo maisto valgymą ar šopingą. Taigi yra tų skalbimo priemonių… Ką pasirinkti?

Tapingas? Kas Tai?
Turim gerų žinių. Yra ir dar vienas emocijų higienos būdas, kuris įsiterptų tarp tų vykusių, o gal ir visus juos pranoktų, nes tai ypač paprasta, visiškai saugu, neįtikėtinai veiksminga ir svarbiausia greita. 10 milijonų žmonių visame pasaulyje tuo įsitikino ir nepaliauja džiaugtis šio emocijų higienos metodo galingumu ir pritaikymo galimybėmis.
Dabar jau ir Lietuvoje galima susipažinti, išmokti ir praktikuoti tapingą. Tapingas, arba ELT – emocijų laisvės technika (EFT – Emotional Freedom Technique) tai emocijų higienai skirtas metodas, kurį sykį išmokus (o tai labai lengva, net vaikams) visada po ranka turėsite taip reikalingą pagalbą. Tapingo metu į smegenis siunčiami raminantys signalai, kurie nuslopina iracionalias, per stiprias „kovoti, bėgti, sustingti“ reakcijas. Daugybė faktų liudija, kaip tapingo pagalba greitai pakinta emocijos, mintys, net įsitikinimai. Metų metus varginusios fobijos, nerimas ar fizinis skausmas neretai išnyksta per keletą tapingo procedūros minučių.

Tapingas įgalina padaryti su savimi žymiai daugiau. O tai suteikia laisvės pojūtį: ne mane kažkas kontroliuoja, bet aš esu savo reakcijų šeimininkas.
Tapingas yra nepamainoma pagalba bet kokioje situacijoje. Su tapingu pasaulis tampa saugesne vieta būti.

Parengė Sandra Varanavičė
EFT instruktorė
VšĮ „Tapingo Studija“ steigėja ir vadovė
www.tapingas.lt
www.facebook.com/tapingas