Meilė, pavydas ir kiti širdies skauduliai

0 (0)

Pavydi, reiškia – myli… Per prievartą mylimas nebūsi… Kur prasideda pavydas, meilė baigiasi… Ar tikrai pavydas – geriausias meilės matavimo būdas? O gal atvirkščiai, tai – greičiau savimeilė, nei meilė?

Pavydas – labai stiprus neigiamas jausmas, troškimas turėti kažką, kas priklauso kitam. Ir nors santykiuose jis – nepasitikėjimo ištikimybe ir atsidavimu ženklas, pavydas yra neatsiejamas meilės palydovas.

Kas turi teisę pavydėti?

Rašydama straipsnį prisiminiau frazę iš vieno seno filmo „Neįtikėtini italų nuotykiai Rusijoje“: „Ten viskas liko… ir žmona, ir meilužė“. Nuskambėjo taip nuoširdžiai. Vis tik mūsų kultūroje neištikimybė visada buvo smerkiama, tik šiais laikais turėti santykius nuošalyje tapo madinga, o kai kam – pomėgiu, būdu paįvairinti gyvenimą ar statuso ir gerovės atributu.

Žiūrint iš neištikimojo pozicijos, neištikimybė – tai nuotykis, malonumas ir net būdas savivertei pastiprinti. O štai apgautajam ji – skausmas, kančia, kompleksai, prarastas tikėjimas žmonėmis…

Jeigu tikėsime statistika, neištikimų vyrų yra 80, moterų – 40 procentų. Bet su kuo tada, atleiskite, neištikimi likę 40 procentų vyrų? Ne su vyrais(?) juk… Vadinasi, moterys nėra atviros.

Deja, kartais pati išduotoji pusė būna kalta dėl partnerio neištikimybės, nes neatkreipė dėmesio į pokyčius abiejų elgesyje. Kitaip tariant, į tai, kad meilės nebėra. O kai kas taip stipriai kontroliuoja ir kelia pavydo scenas savo partneriui, kad tam nelieka nieko kita, kaip tik užmegzti santykius už santuokos ribų, tada priekaištai bent jau bus pagrįsti.

Pavydas yra baimė prarasti valdžią. Jis atsiranda kaip standartinė reakcija į situaciją, kada „mano“ berniukas ar mergaitė atkreipia dėmesį į kitą. Įdomu tai, kad labai dažnai pavydūs žmonės būna neištikimi. Taip elgiasi donžuanai, kurie aplinkinius vertina pagal save ir bijodami būti išduoti patys apgaudinėja.

Koks būna pavydas?

Savininkiškas. Pavyduolis reikalauja: „Tu neturi teisės žiūrėti į kitus, jiems patikti ir atsakyti į jų rodomą dėmesį. Tam esu aš, žiūrėk tik į mane, šypsokis tik man, žavėkis tik manimi“. Toks pavydas būdingas grubiems, emociškai šaltiems ir savimi patenkintiems žmonėms. Kitiems jie kelia itin aukštus reikalavimus, egoistiškai reikalauja visiško atsidavimo ir dėmesio, dėl to kyla daug konfliktų šeimoje. Savikritikos stoka jiems neleidžia suvokti, kad dėl daugelio dalykų patys yra kalti.

Gniuždantis. Šis pavydo tipas būdingas silpniems, nepasitikintiems, nerimastingai įtariems, žemos savivertės žmonėms. Jie dažnai panyra į liūdesį, nusivylimą, yra linkę pervertinti savo nemalonumus ir pavojus. Užvaldžius nerimui su baime ir įtampa laukia savo nerimo patvirtinimo. Todėl net menkiausius pasikeitimus santykiuose ar nežymų partnerio jausmų atšalimą labai greitai užfiksuoja ir priima kaip faktą. O tuomet nepagrįsti įtarimai tampa nepagrįsto pavydo priežastimi. Dėl nepasitikėjimo savo jėgomis ir nepilnavertiškumo jausmo tokie pavyduoliai kiekviename sutiktame žmoguje įžvelgia varžovą. Ir jeigu dėl savininkiško pavydo kenčia tas, kurio pavydi, gniuždantis pavydas labiau kankina patį pavyduolį.

Atspindžio pavydas. Tai – psichologinio gynybos mechanizmo išprovokuotas pavydo tipas: vienas iš partnerių projektuoja savo paties neištikimybę į savo partnerį ir lygina jo elgesį su tuo, kaip jis pats elgiasi tokiose situacijose. Logika paprasta: jeigu aš galiu tapti kito asmens meilės objektu, greičiausiai ir mano sutuoktinis tą sugeba. Toks pavyduolis įsitikinęs, kad kitas mąsto taip pat, kaip jis, todėl labai dažnai nutinka, kad neištikimi vyrai ir žmonos būna be galo pavydūs. Toks pavydas turi mažai ką bendra su meile, nes gimsta baigiančios rusenti meilės vietoje arba ten, kur meilės išvis nebuvo.

Skirtingi žmonės myli ir pavydi skirtingai

Temperamentas. Cholerikai, kuriems būdingas greitas užsiplieskimas ir aukštas reaktyvumo lygis, panašiai reaguoja ir į tariamą partnerio išdavystę: įžeidinėja, grasina, seka, stebi, šantažuoja. Flegmatikai pasyviai išgyvena slegiančias mintis apie galimą neištikimybę, kankinasi dėl savo bejėgiškumo, bet kartu nejaučia agresyvių jausmų savo partneriui ar konkurentui, ieškodami pateisinančių argumentų. Tokie žmonės kenčia tyliai, neafišuoja savo jausmų ir tikisi, kad ateityje santykiai vėl taps normalūs.

Melancholikai, ko gero, pavydą išgyvena skaudžiausiai, nes tai žmonės, kuriems būdingas gniuždantis pavydo tipas. Jie gali taip giliai panirti į savo kančią, kad tolesnis gyvenimas tampa tiesiog nepakeliamu. Būdami nuolat prislėgti, jie ne tik įtaria savo partnerį neištikimybe, bet „mato“ tai, ką piešia jų vaizduotė. Savo pavydu galiausiai iš pusiausvyros išveda ne tik jį, bet ir save ir net gali ryžtis savižudybei „dėl paniekintos meilės“.

Su pavydu geriausiai susidoroja sangvinikai. Būdami linksmi, lengvai bendraujantys ir gyvenime matantys daugiau pozityvių nei negatyvių spalvų, jie nesikankinta dėl tų, kurie nenori būti su jais. Kita vertus, būtent šie bruožai dažnai tampa priežastimi, kodėl partneris pavydi savo sutuoktinio sangviniko.

Lytis. Vyriškas pavydas dažnai pasireiškia kaip tradicinės vyro teisės į moterį rezultatas. Vyrai nesąmoningai į savo gyvenimo palydovę žiūri kaip į nuosavybę. Gal būt todėl jie dažniau „paduoda skyryboms“ dėl žmonos neištikimybės, nors patys ištikimybę sulaužo dažniau.

Moteriškas pavydas turi socialinį-biologinį pagrindą. Vaiko išnešiojimas ir maitinimas reikalauja tėčio pagalbos ir apsaugos. Pati gamta moteriai lėmė pasikliauti vyru, tikėti jo atsidavimu. Manoma, kad sužadėtuvių metu ir pirmaisiais santuokos metais moteris būna labiausiai pavydi. Ji nebėra laisva, kloja pagrindą šeimai ir ruošiasi motinystei, todėl šalia nenori matyti nei vienos to paties trokštančios konkurentės. Tačiau moteriškas pavydas taip pat gali turėti savininkiškumo atspalvį siekiant įtvirtinti šeimyninio „diktatoriaus“ vaidmenį. Pirmasis pernelyg pavydžios žmonos ženklas – pavydas vyro tėvams, ypač mamai. Ir tai greičiau ne moters kaltė, o jos silpnumas. Gali būti, kad vyrui nepavyko užtikrinti žmonos dvasinės ramybės ir ji nesijaučia saugi.

Vyriškas pavydas yra dramatiškesnis nei moteriškas, bet tik fizinio išreiškimo prasme ir tų vyrų, kurie gali būti grubūs moterims. Tačiau kartu vyriškas pavydas greitai sukyla ir taip pat greitai išreikštas išorėje užgęsta, o moteriškas gali rusenti (jeigu ne degti) ilgus mėnesius ir net metus, priversdamas vyrą be pertraukos kentėti nepriklausomai nuo to, buvo jis kaltas, ar ne. Vyrą „audringas pavydas“ gali privesti iki nusikaltimo, o moterį – iki intrigų, dažnai visiškai fantastiškų klastos atžvilgiu.

Jeigu pavydite jūs

Truputis pavydo suteikia santykiams prieskonio, tačiau egzistuoja riba, kurios peržengti nevalia. Atminkite, kad bet kokį įtarimą dėl neištikimybės pirmiausia reikia priešpastatyti abejonėms. Net „dokumentine medžiaga“ aklai tikėti šiandien, kai egzistuoja neribotos galimybės sufabrikuoti bet kokias nuotraukas, negalima. Gal kas nors už informaciją nori iš jūsų pasipelnyti, o gal – sugriauti jūsų šeimyninę laimę.

Todėl pirmiausia – šaltas dušas (netiesiogine prasme, žinoma)! Net užtikę savo antrąją puselę dviprasmiškoje situacijoje pirmųjų šoką sukėlusių įspūdžių įkarštyje galite pridaryti dalykų, kurių vėliau gailėsitės, bet negalėsite pakeisti. Pagal atgyvenusias visuomenės normas išduotas vyras privalo griebtis pistoleto ar bent jau taburetės, o žmona – išdidžiai susirinkti daiktus ir išeiti pas mamą. Darykite tai, kas jums atrodo naudinga, o tai gausite vadovaudamiesi ne jausmais ir emocijomis, o racionaliu protu.

Jeigu pavydi jūsų

Pavydas – nesąmoningas jausmas, todėl beprasmiška bandyti pavyduolį „atvesti į protą“ ar ką nors įrodyti remiantis logika. Ar verta gyventi su žmogumi, kuris seka kiekvieną jūsų žingsnį? Jeigu partnerio įtarimai peraugo į pavydo kliedesius, kai nereikia jokių įrodymų ir neįmanoma jo įtikinti klystant, privalote kuo skubiau imtis priemonių apsaugoti save.

Apakintas ir apsėstas pavydo žmogus gali griebtis ne tik psichologinio, bet ir fizinio smurto. Fizine jėga pavyduoliai demonstruoja valdžią ir nuosavybės teises, praėjus pavydo priepuoliui atsiprašinėja, bet užtenka mažiausio į šalį nukreipto žvilgsnio ir situacija kartojasi.

Moterys daro klaidą, išeidamos iš namų „iki jis atvės“. Saugiausia pavyduolį palikti visam laikui, nes laikinas išėjimas tik įkaitins jo vaizduotę ir padidins įsiūtį, net jeigu jis žinos, kad visą tą laiką buvote pas mamą.

Deja, reikia pripažinti, kad kai kam patinka taip gyventi. Todėl pirmas dalykas, kurį turite išsiaiškinti – kas jus sieja su tuo žmogumi? Gal jums patinka, kai jūsų pavydi? Tai, aišku, jūsų teisė, tik atminkite, kad gyvendami su liguistai pavydžiu žmogumi sėdite ant tiksinčios bombos. Nuspėti, kada ta bomba sprogs ir dėl kokių priežasčių – labai sunku.

Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com
Iliustracija: © Brüderchen & Schwesterchen GmbH/Corbis