Močiutė primygtinai sakosi gyvens kartu
Laba diena, Kreipiuosi į Jus patarimo. Aš gyvenu su savo šeima ir močiute viename bute jau ilgą laiką, todėl su šeima pradėjom kalbėti apie persikraustymą į didesnį butą. Problema visa tame, kad močiutė primygtinai sakosi gyvenanti kartu iki kol baigsiu studijas (mokytis liko maždaug 13 metų). Visaip bandom sakyti, kad močiutei teks likti savo bute, bet ji kategoriškai nesutinka. Mano močiutė yra sunkaus charakterio, visuomet per daug „imanti į širdį”, kad ir kiek duotume jai dėmesio, jai vis ne gana. Mėgsta ir perdėti daugumą dalykų: sako, kad jos nemylim ir neprižiūrim, nors taip toli gražu nėra, todėl kai kalba pasisuko apie persikraustymą, ji pradėjo nervintis, kad nebėra mums reikalinga. Kaip ją pripratinti prie minties, kad norime gyventi savarankiškai ( ji mano, kad neesame savarankiški) jos neįžeidžiant? Dėkoju už atsakymą.
Ieva
Atsakymas:
Sveika, Ieva.
Džiaugiuosi, kad mums parašei. Tavo laiškas ir nuoširdus rūpestis parodo, kad močiutė išties svarbus žmogus tavo gyvenime, ir tau ji rūpi. Tikiu, kad stengiatės mylėti ir rūpintis močiute,tačiau, atrodo, kad ir kaip tu, ir tavo šeima besistengtumėte rodyti savo dėmesį ir rūpestingumą, tavo močiutei to negana. Seni žmonės kur kas jautriau reaguoja į daugelį dalykų, jų ir mąstymas keičiasi, ir bendravimas su aplinkiniais. Dažnai senam žmogui permainas priimti gali būti labai sunku. Jūsų išsikraustymas močiutei gali asocijuotis ir su netektimi, vienatve, baime prarasti mylimus žmones, ir baime būti vienai. Šiuo atveju močiutė jaučiasi tarsi jūs ją atstumiate, ir tas jai kelia emocinį skausmą.
Padėti močiutei priprasti prie minties apie jūsų išsikraustymą gali padėti dažnas kalbėjimas apie tai. Kalbėjimas apie tai, kas pasikeis kai jūs išsikraustysit gyventi savarankiškai, kaip jausitės jūs, ir kaip jausis jūsų močiutė. Kalbėjimas apie tai, kaip dažnai norėtumėte matytis. Svarbu neneigti atrimo žmogaus jausmų, jį išklausyti ir parodyti, kad jį suprantate. Nemanau, kad reikia stengtis beatodairiškai įtikinėti, kad ji jums rūpi, ir jūs jos nepamiršit, tiesiog svarbiausia prasidėjus kraustymosi procesui savo veiksmais rodyti, kad močiutė jūsų gyvenime tebėra svarbi. Galbūt vertėtų su šeima ir močiute aptarti mintį, padovanoti naminį šuniuką, ar kitą naminį gyvūną, kuriuo ji galėtų rūpintis, ir nesijaustų tokia vieniša.
Psichologė Ieva Nedzveckaitė
Gali sudominti: Nusprendžiau senti laimingai