Moteriškumas ir moteriškumo mokytojai. Ar jie tikrai naudingi ir kam jie reikalingi?

0 (0)

Iliustracija: Andrew Neel / Unsplash

Paskutinis dešimtmetis į pasaulį atnešė labai daug pokyčių, kuriuos skatina įvairiausių sričių mokytojai, koučeriai, jogai ir visi kiti, kas galvoja atradę laimingo gyvenimo formulę versle, santykiuose, sveikatai ar net visoms šioms sritims. Ir šį sąmoningumą kelianti banga vis auga, atsiranda daugiau mokymų, knygų padedančių žmonėms gyventi teisingai ir laimingai.

Kartu su mokymais atsiranda ir vis daugiau žmonių į tokius mokymus žiūrinčių skeptiškai: „jei jau gimei vyru, tai ir žinai, kaip tokiu būti!”, „visi taip gyvena ir viskas čia gerai, o kam keistis“, „moteris ir taip yra moteriška, ką ten dar mokytis“. Šie skeptikai taip pat turi teisę turėti savo nuomonę ir ją plačiai skleisti, žiūrėti į tai pašaipiai. Mat, kol nėra problemos (arba ji labai giliai žmogaus viduje), nėra ko ir gilintis, tad lengviau galvoti, kad viskas gerai ir kad tik aš viską geriausiai suprantu.

Manikiūras, kirpykla, depiliacijos – ar tai tikras moteriškumas, kuris dažniausiai daromas paskubomis per pietų pertrauką ar po darbo? Tai – tik higiena ir ne daugiau.

Nėra blogų ar gerų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai tuo metu, būtent tik tą akimirką, bet po kurio laiko nuomonė apie tą patį dalyką gali būti kardinaliai pasikeitusi. Šiuo metu gan aktuali tema yra skirta moterims apie moteris: „kaip susigrąžinti moteriškumą?“, „kas yra moteriškumas?“, „kaip būti moterimi?“, „kaip ištekėti už milijonieriaus?“ ir t.t. Tokių pavadinimų pilnas internetas, knygos, paskaitos, mokymai. Kodėl ši tema tapo tokia aktuali? Kodėl ji nebuvo tokia aktuali prieš 20 metų? Kodėl daug moterų piktinasi: „jei jau gimiau moterimi, tai ir žinau, ką reiškia ja būti ir nieko nereikia šioje srityje mokytis“?

Geri pavyzdžiai šalia mūsų

Pakanka atkreipti dėmesį į karališkųjų šeimų moteris ir supranti, ką reiškia jausti savo vertę, ir tuo pačiu išlikti moteriška ir švelnia. Karališkų šeimų atstovės yra mokomos to, ko nuo senų laikų prasčiokų šeimos nežinojo, negavo mokymų, nebuvo mokomi jausti savo vertę, nebuvo mokomi rafinuotumo, elegancijos, flirto subtilybių.

Tuo tarpu visos karališkųjų ar kitų aukštuomenės luomų moterys buvo mokomos „švelniųjų“ mokslo šakų, kaip šokiai, dailė, dainavimas, siuvimas, rečiau – maisto ruoša. Neapsieita ir be mokymų teisingai ir aiškiai kalbėti, grakščios eisenos, malonaus balso tembro valdymo. Tiksliau sakant, buvo mokomos viso moteriškumo meno. Mūsų Lietuvos promočiutės ir propromočiutės imdavosi siuvinėti, siūti, dainuoti sutartines, deklamuoti eiles, šokti – viso moteriško meno. Tai nebuvo vykdoma vien tik todėl, kad nebuvo kitų variantų, bet taip jos saugojo ir savo moteriškumą, grįžusios namo iš ūkiškų ir ne visada moteriškų darbų. Siūdamos vyrams jos įsiūdavo ir juos saugančius ženklus, dainuodamos perduodavo moterišką patirtį apie gyvenimą savo dukroms. Deja, šiomis dienomis paprasti žmonės tam dėmesio neskiria, bet viso to yra mokomi visi karališkųjų ar kitų kilmingųjų šeimų nariai.

Šio laikmečio išskirtinumas

Prasidėjus XX amžiui, lygioms vyrų ir moterų teisėms, laisvai ekonomikai ir augant vartotojiškumui, kai žmogaus vertė matuojama tuo, ką jis turi arba dizainerių vardų skaičiumi spintoje – išlikti tuo, ką prigimtis davė – privilegija. Turbūt todėl paskutiniu metu ir suaktyvėjo įvairūs mokytojai, koučeriai, terapeutai, vyrų/moterų mokyklos ir sveikos gyvensenos šalininkai, padedantys žmogui sugrįžti į savo prigimtį. Materialumas, nuolatinė konkurencija versle, tarp žmonių, artimųjų ar net šeimoje, nepalieka laiko sau ar savo prigimčiai. Veikiau vyksta nuolatinis bėgimas, kuris tik greitėja.

Galbūt tik dėl tos priežasties, dėl lygių teisių (tai nėra blogai, kai žmogus išlieka artimas savo prigimčiai ir sugeba tolygiai konkuruoti su kitais), noro turėti tai, ką turi kiti turtingesni. Šis pasaulis jau tai leidžia – kiekvienas gali iš vargšo virsti turtuoliu ir atvirkščiai. Žmogus yra laisvas tai daryti, bet kartu labai stipriai gyvenantis nuolatiniame chaose su savimi, o vėliau ir aplinka.

Galbūt todėl reikia mokytis to, kas turėtų būti natūralu, bet tapo visiškai užmiršta ir svetima. Šiuo atveju tai – moteriškumas, buvimas moterimi. Tai nereiškia, kad reikia nustoti moterims kurti verslus, konkuruoti, siekti tikslų. Tai reiškia tik tai, kad tarp viso to dar reikia prisiminti, kas tu esi, kokia tavo prigimtis. Jei nori jausti pilnatvę – būk miela, subalansuok visa tai.

Yra labai daug tokių moterų, kurios pasiekė aukštumas versluose, bet šeimoje nesuvaldo isteriško bendravimo. Kam visa tai? Visos esame bent lašeliu kraujo karališkųjų šeimų palikuonės, todėl prisiminkime savo vertę, grakštumą, moteriškas manieras, laikyseną, švelnų toną ir vidinę ramybę.

Šiuo metu daugumoje šeimų vyksta nuolatinis bėgimas, skubėjimas ruošti vakarienę, namų tvarkymas ir po to bandymas bendrauti su šeimos nariais, kuris nebūtinai bus sėkmingas, nes visi kiti taip pat pavargę nuo skubėjimo, streso ir konkurencijos.

Vidinė ramybė ir elgesys svarbiausi

Manikiūras, kirpykla, depiliacijos – ar tai tikras moteriškumas, kuris dažniausiai daromas paskubomis per pietų pertrauką ar po darbo? Tai – tik higiena ir ne daugiau. Galbūt tai – noras atrodyti patraukliai, bet su tikru moteriškumu bendro turi nedaug.

Lengvas pavyzdys iš dabartinio gyvenimo. Dauguma juokiasi pamatę veikėjus iš nelabai protingų laidų, kaip „24 valandos“ ar „Tv3 pagalba“. Ir vieną iš tokios laidos moterų aprenkite dizainerių rūbais ir padažykite – atrodys gražiai, bet kiek ten bus moters, kai ji pradės „veikti“? Greičiausiai nepadės nei Gucci, nei Coco…Tai gana drastiškas pavyzdys, bet kasdienybėje tokių panašumų tikrai nemažai. Svarbiausia tai, kad šios moterys nėra kaltos, tiesiog jų niekas nemokino elgtis ir jaustis kitaip.

Taigi, moteriškumas atsiskleidžia per manieras, sugebėjimą valdyti emocijas, keisti charakterį, suvokti savo vertę, švelnumą, koketiškumą lengvumą bendravime ir dar daug elementarių dalykų mūsų prigimčiai, bet ne šiandienai, kurie daugumai kelia nuostabą – „o kas čia sunkaus?“. Jeigu taip lengva, kodėl dažniausiai nepavyksta? Arba „o kodėl turėčiau, tegul man pirmiausiai padaro/duoda/nuperka/pamyli, o tada aš…“ IR įsivaizduokime tokius du variantus vienoje šeimoje. Tad gal verta pamąstyti, kad ne visi šie mokymai kenkia ar yra nereikalingi, nes jeigu atsirado pasiūla, vadinasi, yra ir paklausa. Nuo kada tapo gėda skirti laiko savo moteriškumo puoselėjimui, bet netapo gėda ginčytis, konkuruoti ir vis nuolat skubėti? Tai buvo trumpas tekstas skeptikams apie tai, kas turėtų būti natūralu – laikas sau, elegancijos mokymasis ir vidinės ramybės siekimas.

Parengė Aiva Jokubauskaitė | charizmatiskamoteris.lt