Moterų klaidos santykiuose su vyrais

4.5 (2)

Sakoma, kad vyrai ir moterys yra iš skirtingų planetų. Banalu, tačiau tiesios čia yra, ypač kai kalba pasisuka apie vyrų ir moterų mąstymo ir elgsenos skirtumus santykiuose. „Svarbu suprasti vyrų mąstymo mechanizmą, o jei moterys jo nesupranta, tuomet ir pasipila klaidos, sunkinančios net ir geriausiai besiklostančius santykius“, – pokalbį su „Laisvalaikiu“ pradeda psichologė Eglė Pelienė-Venslovė.

– Koks tas vyrų mąstymo ir genetikos mechanizmas, kurį moterys taip sunkiai ir ne visada supranta?

– Moterys iš prigimties netrokšta būti viena, jai nereikia autonomijos. Žinoma, tai nereiškia, kad moterys negali ar nemoka būti vienos, tiesiog joms yra natūralus prieraišumas: vaikai, draugės ir panašiai. O vyrai genetiškai užprogramuoti gyventi autonomiškiau. Ką tai reiškia? Metaforiškai kalbant, vyras gyvenime su moterimi (arba darbiniuose santykiuose su priešinga lytimi) turi tokią tarsi gumą, kurią jis ištempia, kad atsitrauktų, o vėliau vėl priartėtų. Kitaip tariant, tam, kad vyras pajustų artumą moteriai ir jį stiprintų, kartkartėmis turi atsitraukti, pabūti toliau. Ir tai kartojasi kaip ciklas. Priartėjęs vyras po kurio laiko pajunta norą šiek tiek atsitraukti, o atsitraukęs sugrįžti. Ir jeigu vyras gali ramiai grįžti, savo moterį dar labiau apdovanoja artumu, meile. Taigi šį vyrišką mąstymo ir genetikos mechanizmą reikia suprasti moterims.

– Atitolti kiek? Kaip?

– Atitolti nereiškia, kad būtinai fiziškai ir išeiti ieškoti kitų moterų ar nuotykių su jomis. Tiesiog vyras gali nueiti su draugais į krepšinio varžybas, sportuoti ar tiesiog susitikti su draugais, pažiūrėti televizorių ar paskaityti knygą tuo metu būdamas be savo moters ar su ja nebendraudamas. Kartais vyrai tiesiog tampa mažiau kalbūs ir būtent taip atsitraukia. Vyrai visuomet svyruoja tarp artumo ir nepriklausomybės poreikio.

– O jei moterys to atsitraukimo nesupranta?

– Visų pirma to vyro atsitraukimo nereikia bijoti. Tai reiškia, kad artumu jis jau pasisotino ir tiesiog nori „perkrauti baterijas“, pailsėti. O moteris pradeda panikuoti. Moteriai tiesiog yra sunku suvokti, kas štai, viskas buvo gerai, ir nei iš šio, nei iš to prireikė atitolti. Vyras ir pats racionaliai logiškai to negali paaiškinti. Jam tiesiog to prireikia nesąmoningai. Jei moteris vyro atsitraukimo nesupranta, ji vyrą baudžia.

– Kokiais būdais?

– Ji pradeda vyrą dusinti savo dėmesiu visais įmanomais būdais. Arba jį sekioja, arba pradeda bausti tuo metu, kai jis nori grįžti iš atsitraukimo stadijos, – o tai yra blogiausia, ką moteris gali padaryti. O kai vyras baudžiamas už atsitraukimą, jis kitą kartą gali ir nebegrįžti. Ne dėl to, kad jausmai dingo, o dėl to, kad nenori būti baudžiamas už tai, kas jam natūralu. Mes nekalbame apie kraštutinumus ir išdavystes. Baudžiama trimis būdais: fiziškai, emociškai arba psichologiškai.

Fiziškai – tai tiesiog sekiojimas iš paskos ir aktyvus, įkyrus klausinėjimas „kas nutiko“, dažnas skambinimas ar žinučių rašinėjimas. Kitaip tariant, moteris bando gyventi vyro, o ne savo gyvenimą. Vyrui bandant grįžti moteris nekalba, vengia artumo, nenori liestis.

Emociškai – kai vyras traukiasi, moteris iš paskos seka emociškai, piktinasi jo tokiu poelgiu, klausinėja, kodėl ji jam neįtinka. Taip pat rūpinasi, stengiasi visaip įtikti, viską dėl jo daro, gamina tai, kas jam patinka, ir visais būdais stengiasi padėti vyrui pasijusti geriau, nors jam tuo metu geriausia pabūti vienam. Bent kurį laiką. Vyrui bandant grįžti moteris atrodo be proto nelaiminga, įsižeidusi, neatleidžianti, nugrimzdusi į melancholiją.

Psichologiškai – kai vyras atakuojamas kaltinimais: „Kaip tu gali su manimi taip elgtis“, „Ar tu įsivaizduoji, kaip mane skaudini“, „Tai tarp mūsų jau viskas baigta?“ Tai savotiškas psichinis smurtavimas. Kartais moteris gali net maldauti dėmesio. Vyrui bandant grįžti moteris tampa neatvira, demonstratyviai nebendrauja, ryžtasi ilgalaikiams nekalbadieniams.

– Ar būna, kad vis dėlto santykiuose pavyksta perprasti poros norus ir mąstymą?

– Būna. Tik gal ne taip gerai ir ne taip dažnai, kaip to norėtųsi. Žinoma, vyrai galėtų nuramindami savo moterį bent pasakyti, kad myli, gerbia ir viskas yra gerai, tačiau nori šiek tiek laiko sau. Bet čia jau labai aukštas emocinis intelektas, jei vyras pasako, o moteris supranta. Kai moteris supranta vyro autonomijos poreikį ir tą laiką panaudoja savo autonomijai patenkinti (susitinka su draugėmis, sportuoja, daro tai, kas jai patinka), santykiai nenukenčia.

Dažnos moterų klaidos

Vyras – viso gyvenimo prasmė

Taip neturi būti. Dėl to ir sakoma, kad moterys turi mokėti būti nepriklausomos. Vyrui nereikia savimi visiškai negalinčios pasirūpinti, nesavarankiškos, negebančios priimti sprendimų moters. Ji turi būti protinga.

Moteris – motina

Vyrui to tikrai nereikia. Vyras draugauja su seksualia partnere, veda partnerę, ne mamą ir mamos vietoje žmonos ar draugės tikrai nenori. O jeigu nori, tuomet jis turi daug psichologinių problemų. Tam tikri kompleksai, susiformavę berniukui vaikystėje, jį skatina rinktis į žmonas ar drauges tokią partnerę, kuri jam atstotų motiną. Pati moteris to neturi inicijuoti, ji turi būti moteriška, bet nepersistengti rūpindamasi ir juo labiau nekontroliuoti kiekvieno vyro žingsnio.

Savęs menkinimas

Manydama, kad santykiuose kažką daro negerai, moteris pradeda save menkinti: „aš stora, negraži“ ir panašiai. Kartais moterys pradeda slėpti savo privalumus, juk ne viena girdėjusi „patarimą“ – „tik nepasirodyk per protinga“. Tai visiška nesąmonė. Nereikia dėl vyro savęs menkinti, žeminti ir slėpti savo privalumų. Moteris ir turi būti protinga bei išmintinga.

Infantilumas

Viena didžiausių moters klaidų – mažos mergaitės elgsena. Visos tos papūstos lūpos, priklausomos ir infantilios mergaitės įvaizdis jokiam sveikam vyrui nėra patrauklus. Maža mergaitė juk negali būti seksuali. Moteris turi būti brandi ir seksualiai.

Pagal priedą „Laisvalaikis“ | ve.lt