Negaliu išmesti iš galvos vaikino buvusios – gal ji buvo geresnė? [4 min.]

0 (0)

Foto: © Franek Strzeszewski/Corbis

Laiškas: Sveiki, esu 22 metų mergina, turiu vaikiną, kuris už mane vyresnis vieneriais metais. Mūsų santykiai atrodytų visiškai sveiki ir laimingi, draugaujam dar ne taip jau ir ilgai, neužilgo bus pusė metų. Tačiau mane kamuoja keisti jausmai. Niekaip iš galvos negaliu išmesti jo buvusios panelės. Jie išdraugavo ilgą laiką, kelis metus, ir jis ją paliko, nes sužinojo, kad ji buvo neištikima. Tačiau pasakojo, kaip jam po to buvo sunku, nes ji buvo jo pirmoji mergina visomis prasmėmis. Todėl dabar aš niekaip negaliu jos išmesti iš savo galvos, vis galvoju, kad galbūt ji buvo geresnė, gražesnė, kad jis ją mylėjo labiau nei mane, kad su ja buvo laimingesnis. Kad galbūt ji jo šeimai patiko labiau, nei aš ir pan. Galų gale, kad jis iki šiol būtų su ja, jei ne išdavystė. Nuo šių minčių mane ima depresija ir nežinau kaip to atsikratyti. Nors jis ir sako, jog mane myli, yra labai pavydus ir sako, jog bijo mane prarasti. Bet visgi aš negaliu įlįsti į jo galvą ir sužinoti, kaip jis iš tikro jaučiasi, ir kaip jis jaučiasi dėl savo buvusios, ar ją tikrai pamiršo, ar nelygina manęs su ja. Kartais netgi kvailai baiminuosi, kad esu tik priemonė žaizdoms užgydyti.

Taigi ar gali mano baimės būti pagrįstos? Ką man daryti, kaip išmesti iš galvos tą nelemtą buvusią?
Greta (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Greta, nors savo jausmus vadini keistais, man jie suprantami ir atrodo gana dažnai išgyvenami porose. Tikiu, jog nerimas dėl savo svarbos, išskirtinumo vaikinui išties gali būti labai nemalonus ir varginantis. Skaitant Tavo žodžius šalia baimės ir nerimo matau ir pyktį, kai norisi priversti vaikiną pamiršti buvusią merginą, vadini ją nelemta. Įsivaizduoju, jog nėra lengva priimti vaikiną su visa jo praeitimi, visais jausmais, atsižvelgiant ir į tai, jog dalis jų nesusiję su Tavimi, nesi vienintelė mergina jo gyvenime. Turbūt daugelyje santykių būna laikotarpių, kai labai norisi pasisavinti partnerį, kartais ir uždrausti jam galvoti apie buvusius santykius, juo labiau, apie kitus patrauklius žmones. Vaizdžiai tariant, būna kniedi uždaryti lakštingalą į narvelį, kad čiulbėtų tik mums vieniems.

Mano akimis taip išgyvename neapibrėžtumą santykiuose, kai itin norisi garantijų, kad partneris tikrai priėmė galutinį ir nekintamą sprendimą būti su mumis. Sudėtingoji dalis ta, jog tokio užtikrintumo niekas mums negali pasiūlyti. Galime sutarti, kad būsime kartu, įsipareigoti vienas kitam, susituokti taip įtvirtindami šį susitarimą teisiškai ir/ar dvasiškai, jei dalyvaujame religinėje ceremonijoje, tačiau tai negali užtikrinti amžinos meilės. Juo labiau man sunku įsivaizduoti meilę per prievartą. Žvelgiant dar bendriau, kaip sakoma „Sostų karuose“ (angl. „Game of Thrones“) – valar morghulis – visi žmonės privalo mirti, tad bet kokie mūsų santykiai yra baigtiniai dėl riboto mūsų gyvenimo laiko. Iš pirmo žvilgsnio gąsdinanti mintis, bet kartu ne begalinio mūsų kaip poros laiko supratimas gali padėti prisiimti atsakomybę už tai, ką ir kaip darau santykiuose kiekvieną dieną, kai nežinau, kuri bus paskutinė.

Grįžtant prie klausimo, ar Tavo baimės pagrįstos, vaikino jausmus sužinoti matau vieną būdą – paklausti tiesiai ir konkrečiai. Vis tik už atsakymo turinį atsakingas jis, tad tai būtų ir išbandymas Tavo pasitikėjimui jo žodžių tikrumu. Gali būti, kad vaikinas sau užduota panašius klausimus, kuriuos Tu keli – kuri buvo gražesnė, laimingesnė su manimi, dėl kurios labiau stengiausi? Juk ir Tu dabar save lygini su kita mergina. Mes taip jau sutverti, jog dažnai jaučiame poreikį pasilyginti su kitais, įsivertinti, kaip atrodome šalia jų. Viena vertus, tai natūralus ir reikalingas reiškinys – taip galime išsigryninti savo tikslus, pasimokyti iš kitų žmonių, pasitempti arba pasidžiaugti, jei matome, kad mums sekasi geriau negu daugeliui.

Nemaža dalimi dėl to nelinkėčiau Jums, kad vaikinas ar Tu pati pamirštumėt buvusius santykius. Sutinku, jog tam, kad galėtume kurti abipusį ir gilų ryšį su nauju partneriu, svarbu atsiskirti nuo ankstesnio žmogaus. Bet visi santykiai mus praturtina ir suteikia progą išmokti, ko vertėtų nekartoti ateityje. Žinoma, nesiūlau nuolat galvoti apie praeitį, tačiau buvę santykiai gali padėti aiškiau suprasti savo norus ir poreikius dabartiniuose santykiuose. Man būtų sunku tai pavadinti šiukšlėmis, kurias reikia, kaip sakai, išmesti iš galvos.

Kita vertus, manau ne veltui turime posakį: „Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje“. Atrodo ir dabar Tavo vidiniame pasaulyje galimybės kartais tampa svarbesnės už realybę. Daugiau savo jėgų skiri nerimavimui dėl to, kas galėtų būti, negu rūpinimuisi tuo, kas jau dabar yra. Tarkime, kaip padėti vaikinui išgyventi likusį skausmą po išdavystės ir skyrybų arba kaip išdrįsti išsakyti savo susirūpinimą Jūsų santykiais, jų tvirtumu. Dar šiame posakyje mano akimis atsispindi ir mūsų polinkis pervertinti tai, ko neturime, ir nuvertinti jau esamus dalykus – nors briedis išties didesnis už žvirblį, bet kokia nauda iš to Lietuvos paukščius tyrinėjančiam ornitologui?

Greičiausiai pasaulyje gali būti, o gal net ir buvo, gražesnė, geresnė, labiau jo šeimai patinkanti mergina už Tave, tik štai nepaisant viso to dabar vaikinas renkasi būti su Tavimi. Nežinau, ar Tavo vaikinas šį sprendimą priima pagal Tavo grožį, gerumą ar jo šeimos nuomonę. Norėčiau tuo abejoti, nes tvirtus, ilgalaikius santykius matau kaip kasdienę kelionę, kurioje ryte nubudę iš naujo renkamės būti su tuo pačiu žmogumi, priimdami jį visą – tiek maloniąją dalį, tiek ir mažiau patinkančią, bet darančią artimą įvairiapusiu, unikaliu. Tame ir santykių gražumas – galėčiau būti daugelyje kitų vietų su daugybe kitų žmonių, bet renkuosi būti čia su Tavimi atsisakydamas visų šių galimybių.

Linkiu nepaversti savęs dvejomis supančiotomis lakštingalomis – skriskite kartu.

Psichologė Jolanta Latakienė
www.krizesiveikimas.lt
latakiene.jolanta@gmail.com
+370 659 73549