Nemedikamentinis priklausomybių gydymas – suteikta galimybė prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą

0 (0)

Lietuvoje šiuo metu oficialiai įregistruotos ir veikia 22 priklausomų asmenų ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės. Priklausomo asmens reabilitacija ir reintegracija į visuomenę trunka apie pusantrų metų. Devynios bendruomenės yra susivienijusios į asociaciją, siekdamos sukurti bendrą reabilitacijos sistemą.

Buvęs reabilitantas Jonas, prieš tai dvylika metų vartojęs narkotikus, ne kartą teistas, o pastaruosius penkerius metus gyvenantis tvarkingai ir blaiviai, prisimindamas savo praeitį teigė, kad reabilitacijos procesas buvo ne tik ilgas, bet ir labai skausmingas.

„Iki reabilitacijos buvau nuolat apsvaigęs narkomanas, vėliau ir alkoholikas, vagis, apgavikas. Į bendruomenę atvykau norėdamas pabėgti nuo savo gyvenimo būdo, nes vartoti svaigalų nebenorėjau, tačiau gyventi kitaip nemokėjau. Labiausiai esu dėkingas už tai, kad bendruomenė man suteikė galimybę prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Man tiesiog pasakė, jog turiu pasirinkimą – priimu bendruomenėje nustatytas taisykles ir dalyvauju sveikimo programoje, arba galiu grįžti ten, iš kur atvykau“.

Reabilitacijos tikslai

Pagrindinis priklausomų asmenų reabilitacijos bendruomenės tikslas – padėti žmonėms, turintiems priklausomybę narkotikams, alkoholiui ar kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, išmokti nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir sudaryti sąlygas integruotis į visuomenę.

Ilgalaikė reabilitacija yra rekomenduojama asmenims, kurie neturėjo galimybių tapti socialiai atsakingais žmonėmis, taip pat tiems, kurie dėl ilgamečio svaiginančių medžiagų vartojimo prarado socialinius įgūdžius, bei tais atvejais, kai trumpalaikiai gydymo metodai buvo neveiksmingi.

Nuo narkotikų priklausomų asmenų ilgalaikės psichologinės – socialinės reabilitacijos metodinėse rekomendacijose pažymima, kad siekiant padėti priklausomiems asmenims būtina suformuoti kompleksinę profesionalų komandą, susidedančią iš įvairių sričių specialistų – gydytojo, psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo bei dvasininko, tačiau pagrindinis reabilitacinės programos „variklis“ yra ne specialistai, o terapinės bendruomenės sveikstančių asmenų patirtis, kuri padeda keisti priklausomo žmogaus įpročius ir formuoja sveiko ir blaivaus gyvenimo įgūdžius.

Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės gydytojas psichoterapeutas Valius Sruoga, turintis ilgametę darbo reabilitacinėse bendruomenėse patirtį, paklaustas apie priklausomų žmonių gydymo ypatumus, pabrėžė, kad medicininio profilio įstaigose gydymas yra trumpalaikis ir neretai neveiksmingas, kadangi priklausomų asmenų, patiriančių socialinę atskirtį, gydymas turi būti ilgalaikis bei išplėstinis, su visapusiška psichologine, socialine, teisine bei dvasine pagalba.

Bendruomenių įvairovė

Beveik visos bendruomenės taiko Daytop (lygtinai nuteistų priklausomų nuo narkotikų jaunų žmonių gydymo) ir Dvylikos žingsnių programas. Dalis bendruomenių yra religinės, kitos – su laisvu tikėjimo pasirinkimu. Daugėja bendruomenių, kuriose nerūkoma, kitos priima su sąlyga, kad reabilitantas sutinka mesti rūkyti reabilitacijos eigos pradžioje. Dažnu atveju bendruomenes įkuria sveikstantys nuo priklausomybių žmonės, kurie savo asmenine patirtimi žino, kaip veikia priklausomybė ir kaip vyksta sveikimo procesas. Dalis bendruomenių turi galimybę samdyti profesionalius specialistus (psichologus, psichoterapeutus), kitos labiau pasikliauja sėkmingai baigusių reabilitacijos kursą buvusių reabilitantų bei kitų savanorių pagalba.

Norintiems sveikti vietų yra visada

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) specialistų nuomone, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų poreikis priklausomybės ligomis sergantiems asmenims Lietuvoje šiuo metu yra patenkintas. Tai reikštų, kad asmuo, norintis sveikti nuo priklausomybės, gali gauti paslaugas tik pareiškęs norą.

Norintis patekti į bendruomenę asmuo turi būti blaivus arba baigęs detoksikacijos kursą priklausomybės ligų centre. Reabilitacijai nepriimama, jei žmogus serga užkrečiamomis ligomis, arba jei bendruomenė negali užtikrinti saugių sveikimo sąlygų, jei asmuo turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui reikalingas specializuotas gydymas.

Į bendruomenę asmuo yra priimamas bendru visų narių sutikimu ir tik patikrinus asmens motyvaciją.

Priverstinis gydymas

Nors priverstinio gydymo Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, nėra, dalis priklausomų asmenų į bendruomenes patenka ne visai savo noru. Vieni ilgalaikei reabilitacijai pasiryžta tik tada, kai jų artimieji pagrasina nutraukti ryšius bei paramą, kiti bėga į bendruomenes norėdami pasislėpti nuo socialinių problemų, nes nebeturi nei namų, nei artimųjų, nei pajamų. Dar kiti atvyksta į bendruomenes, siekdami išvengti teisminių problemų.

Valdas Miliauskas, reabilitacinės bendruomenės „Gabrielius“ vadovas, teigia, kad besikreipiančio asmens motyvacija nėra labai svarbi, kadangi žmogus, patekęs į aplinką, kurioje galioja griežtos elgesio ir dalyvavimo sveikimo programose taisyklės, dažnu atveju keičia savo požiūrį į priklausomybę ir sąmoningai ima keisti gyvenimo būdą.

Pasak Daivos Kostiuškienės, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Šilutės skyriaus vyr. inspektorės, labai svarbu, kad jų klientai, kurie teismo nutartimi yra įpareigoti gydytis nuo priklausomybės, jau turi realią galimybę sveikti ir nebegrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo.

Efektyvumas

Remiantis oficialia statistika, vienoje pirmųjų Lietuvos “Nugalėtojų akademijos” bendruomenėje reabilitacijos efektyvumas siekia nuo 60 iki 80 proc. ir tai atitinka senas tradicijas turinčių Vakarų pasaulyje pripažintų reabilitacijos bendruomenių darbo efektyvumą.

NTAKD kasmet atlieka asmenų dalyvavimo psichologinės socialinės reabilitacijos programose stebėseną ir analizuoja jos rezultatus. Pagal surinktus duomenis, iš 16-os psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų 2012 m. sėkmingai baigusių reabilitacijos programą asmenų skaičius siekė 59 proc. (2011 m. – 46 proc.).

Kiek kainuoja reabilitacija?

Visos bendruomenės yra ne pelno įstaigos, kurios finansavimo ieško pasitelkdamos privačius rėmėjus bei organizacijas, dalyvauja Lietuvos ir tarptautinių institucijų projektuose.

2009-2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” finansavo 13 bendruomenių projektų, kurių įgyvendinimui skirta 31 373 512 litų. Vienos bendruomenės projekto finansavimas buvo nutrauktas dėl esminių projekto įgyvendinimo sąlygų pažeidimo.

Nuo 2013 m. NTAKD administruoja dvejų metų trukmės projektą „Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“. Bendra projekto biudžeto suma – 10 000 000 litų, projektas įgyvendinamas su dešimt partnerių.

Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos prezidentas Valdas Šiškus išsakė nuomonę, kad nepaisant skiriamų milijonų, siekiant užtikrinti geras paslaugas, finansavimo nepakanka. Tačiau, nors lėšų trūksta, asmuo, priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, išlaikymą ir paslaugas ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėse gali gauti nemokamai.

Gediminas Norvilas
Šaltinis: vlmedicina.lt