Nemėgstu bendrauti, paplepėjimai man yra didelė vidinė kančia

5 (1)

Iliustracija: Edu Grande / Unsplash

Turiu klausimą, susijusį su mano gyvenimu, išgyvenimais, jausmais. Pirmiausia pradėsiu nuo to, jog nesu nei drovi, nei turiu komunikavimo su kitais žmonėmis problemų. Gebu bendrauti ir darau tai, pasak mano artimųjų, labai sėkmingai, su įvairaus amžiaus ar socialinės padėties asmenimis.

Na ir pati tuo skųstis negaliu. Tačiau problema slypi kitur. Aš nemėgstu bendrauti, paplepėjimai man yra didelė vidinė kančia. Būdama žmonių grupėje aš kalbu, juokauju, bendrauju, palaikau pokalbį ir kontaktą, tačiau taip pat jaučiu, kaip visa tai mane drasko viduje.

Po dienos ar vakaro giminės pasisėdėjimų plepant ir bendraujant vėliau prireikia keleto dienų tylos, kad užlopyčiau savo viduje kažką, ką labai aiškiai jaučiu plyšus, trūkus. Net ir lengvi susiėjimai prie vakarienės didesnėje žmonių grupėje (mano atveju didesnė – keturi, penki ir daugiau žmonių) mane viduje sudrasko ir išsiurbia iki visiško jėgų netekimo, liūdesio, apatijos, apetito netekimo.

Kur yra problema? Paprastai aš dirbu betarpiško bendravimo su žmonėmis reikalaujantį darbą ir neturiu nei auditorijos baimės. Tačiau buvimas tarp žmonių man yra sunki misija. Apskritai noriu tylos. Bijau, kad ilgainiui išlaikyti komunikabilaus ir šaunaus, noriai bendraujančio žmogaus kaukę bus vis sunkiau ir sunkiau. Man 40 metų. Mano aplinkoje niekas negali suprasti, kaip aš nenoriu važinėti / vaikščioti į svečius. Kodėl nenoriu atsipalaiduoti linksmindamasi iki paryčių? Kodėl noriu namo, kai baliuje linksmybės „tik prasideda”?

Tuo tarpu man atrodo, kad aš geriausiai pailsiu būdama viena, tyloje, skaitydama ar vaikštinėdama gamtoje, su niekuo iš žmonių nesikalbėdama. Tačiau tokį mano poreikį artimieji laiko pateisinimu mano kažkokio išpuikimo, laikymo savęs geresne už kitus. O aš tik noriu apsaugoti save nuo išsekimo ar tam tikro nesveiko paklaikimo, ir kitus nuo mano pykčio, nerimo priepuolio, kuomet pasijusiu viduje išdraskyta nuo per didelio kontakto su žmonėmis.
Dabar dar kartą perskaičiau viską, ką parašiau, ir pasijutau išties ligone.

Komentuoja psichologė Palmira Diržienė

Sveiki, ačiū už laišką ir pasidalinimą savo problema viešai. Kaip supratau iš teksto, Jūs turit gebėjimą bendrauti su įvairiais žmonėmis ir Jums tai sekasi. Bendraujat, nes to Jums reikia darbe, kad atitiktumėt malonaus, betarpiško žmogaus įvaizdį, kad būtų malonu kitiems su Jumis . Užsidedat darbinę, visuomeninę, šiuolaikiškus reikalavimus atitinkančią kaukę ir einat į gyvenimą. Tačiau ta kaukė Jus taip išvargino, kad norite ją kuo greičiau nusiimti ir pailsėti, pabūti tikrąja savimi, sugrįžti į savo vidinę ramybę. Bendravimas su giminaičiais išvargina, nes ir čia negalite pailsėti taip kaip norėtumėt. Nuolat darot tai, ko nenorit, kas prieštarauja Jūsų vidui, ko reikalauja aplinka. Ir tai, kaip suprantu, tęsiasi kuris laikas.

Stengiatės atitikti aplinkinių lūkesčius ir darbe ir po darbo. Ir vėl ta pati malonaus, komunikabilaus žmogaus kaukė atsiduria ant veido. O vidus sako ką kitą.

Labai gražiai ir nuoširdžiai įvardinat savo jausmus ir patiriamą bendravimo kančią. Išmokot atitikti visuomenės lūkesčius, standartus. Aplinkiniams gera, kai Jūs prisitaikot. O Jums pačiai – ne. Puikiai girdit save, jaučiat ko norit. Norit tylos, ramybės ir tai žinot. Kas gali atsitikti Jūsų gyvenime, jei leisit sau nusiimti kaukę ? Ką galit prarasti? Ką prarandat su kauke – jau parašėt : savęs laužymas iki visiško išsekimo. Ar tai Jums naudinga? Einat prieš savo prigimtį. Jūs puikiai įvardinot ko norit, žinot kaip atstatyti savo dvasinę ramybę, pusiausvyrą. Gamta, tyla, vienatvė, knygos.

Rašot, kad Jūsų aplinkoje niekas negali suprasti Jūsų, kai nenorite daryti tai, kas kitiems teikia malonumą. O gal tiesiog nenori, nebando suprasti ? Reikėtų pasakyti, kad Jums poilsį teikia kitokie dalykai. Ir tai – nei gerai, nei blogai, tiesiog kitoks pasirinkimas. Artimieji įprato jus matyti bendraujančią ir, galima manyti, kad jiems sunku suprasti, jog Jūs nuo to pavargstat. Jei išdrįsit dažniau pasakyti kas Jums sugrąžina jėgas, ilgainiui ateis supratimas ir iš aplinkos.

Kiekvienas turim teisę pasirinkti skirtingas poilsio formas. Nuolatinės pastangos įtikti aplinkai, lipimas per save veda prie perdegimo, fizinės ir psichinės sveikatos išsekimo.

Šiuolaikiniame visuomeniniame gyvenime labiau madingas aktyvus poilsis. Gal aplinkiniams žmonės, su kuriais Jūs susiduriat, labiau priimtinas aktyvūs atsipalaidavimo būdai, o gal jie ir nedrįsta neatitikti visuomenės tariamų normų ir pabūti savimi, išgirsti tai ko prašo vidus ? Jei esat priversta dalyvauti pasisėdėjimuose, ar nebūtų pravartu trumpinti buvimo trukmę, leisti sau nekalbėti, pabūti stebėtoja, perkelti, kiek įmanoma, savo tylą į privalomus pobūvius, neišsisemiant iki visiško išsekimo.

Kiekvienas iš mūsų įvardintų skirtingus poilsio būdus, dvasinės pusiausvyros atstatymo galimybes. Tai priklauso nuo temperamento, nuo dominuojančio asmenybės tipo. K. Jungas išskyrė dvi pamatines, iš esmės priešingas, žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo santykio su objektu – ekstraversiją ir intraversiją. Pagal tai išskiriami psichologiniai žmonių tipai – ekstravertas ir intravertas. Intravertai labiau linkę gilintis į save, į vidinius pojūčius, slėpti savo jausmus, turi polinkį į kūrybiškumą, originalumą. Intravertai pailsi būdami vieni, tyloje, mąstant, skaitant ar užsiimant kitokia ramia veikla. Ekstravertai labiau domisi išoriniu pasauliu, labiau linkę laikytis visuomeninių normų, yra iniciatyvūs, gyvenimą vertina pagal tai, kiek jis jaudina ir stimuliuoja. Tokie žmonės yra realistai, orientuojasi į dabartį. Ekstravertai teikia pirmenybę buvimui tarp žmonių, linksminantis, plepant, einant į koncertus, vakarėlius. Jiems tai teikia energijos, taip pailsima.

Nemažai žmonių turi ir intraverto ir ekstraverto savybių, jie gerai jaučiasi ir bendraudami ir būdami vieni – tai vadinami ambivertai.

Dažnai pasitaiko, kad skirtingų asmenybės tipų žmonės vieni kitų nesupranta. Ekstravertai linkę kaltinti intravertus, kad jie nenori bendrauti, „pasikėlę“ ar panašiai. Jūsų aplinkos žmonės turbūt labiau linkę į ekstraversiją ir jiems pasisėdėjimai, vakarėliai daug labiau reikalingi atgauti jėgoms, o jus tai vargina, nes Jūs, manau, labiau linkusi į intraversiją.

Jūsų savęs pajautimas, įsiklausymas į save, girdėjimas, neatitrūkimas nuo vidinio aš, galbūt, paskatins ir skaitytojus suklusti ir atkreipti dėmesį į savo giluminius, užslopintus poreikius. Priimkit save ir leiskit sau būti tokia, kokia esat, būti kitokia. Juk mes visi skirtingi, o tuo ir gražūs. Ačiū, kad parašėt. Sėkmės išsaugant savo vidinį grožį ir pusiausvyrą.

Psichologė Palmira Diržienė | Facebook’e
privačios individualios konsultacijos
Panevėžys, tel.: 861622462, el. p.: palmiradrzn@gmail.com