Nerimauju prieš susitikimus su nepažįstamais žmonėmis

0 (0)

Klausimas:

Sveiki,

norėjau pasiteirauti dėl tam tikrų simptomų, ir ar tai galima sieti su socialinę fobiją: nerimas prieš socialinius susitikimus su nepažįstamais žmonėmis, prakaitavimas/nerimas/nervinis trukčiojimas/įsitempimas esant publikoje, dialogo susikūrimas prieš pokalbį, šnekėjimas tyliai/galimas užsikirtimas. Nors sau jokių sutrikimų nenoriu diagnozuoti, juolab, jog žinau, kad žmonės su šia fobija turi daug didesnių pasekmių, noriu išsiaiškinti šio nerimo priežastis.

Vytas (v. pakeistas)

Atsakymas:

Laba diena, Vytai,

Visų pirma noriu paminėti, kad jums labai gerai sekasi įsiklausyti į save ir save stebėti. Jūs labai tiksliai įvardinate simptomus, kas vyksta su jūsų kūnu ir mintimis.

Tai, ką jūs vardinate, iš tiesų yra socialinio nerimo simptomai. Nerimas gali užklupti bet kurį žmogų bet kuriuo gyvenimo momentu, nesvarbu jie yra intravertai ar ekstravertai, jauni ar pagyvenę, vyrai ar moterys, turtingi ar vargšai. Taigi atminkite, jūs nesate vienas.

Socialinė fobija yra nerimas, kuris yra atsakas į tam tikras socialines situacijas, kai jūs esate situacijoje ar apie ją galvojate. Aišku, dauguma žmonių jaučia nerimą daugelyje socialinių situacijų, kaip pvz., viešas kalbėjimas. Nerimavimas dėl to, ar kalba pavyks gerai, ar kiti žmonės gerai pagalvos yra gana įprastas. Daugelis tokių žmonių sako kalbas ir jaučia palengvėjimą, kai tai atlieka. Tačiau kai kuriems žmonėms nerimas gali būti toks stiprus, kad jie bet kokia kaina vengs situacijos.

Dėl ko kyla socialinis nerimas?

Jūs klausiate, kas iššaukia nerimą ir socialinę fobiją. Nėra paprasto atsakymo, nes visi esame skirtingi. Tačiau yra keli svarbūs faktoriai, kurie buvo nustatyti. Šie faktoriai gali būti padalinti į biologinius ir psichologinius.

Biologiniai faktoriai

Joks genas nebuvo susietas su socialiniu nerimu, remiantis dvynių ir šeimos tyrimais, tačiau galima teigti, kad yra paveldėjimo galimybė išsivystant socialiniam nerimui.

Psichologiniai faktoriai

Turint šį pažeidžiamumą dar nereiškia, kad kažkas paveldės ar kažkam išsivystys nerimo sutrikimas. Didžioji dalis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, su kokiu stresu jie susiduria ir jų ankstyvo išmokimo. Pavyzdžiui, jei mus mokė bijoti neutralių situacijų, kai buvome vaikai ir mes neturėjome galimybės augdami to paneigti savo elgesiu, tai gali būti, kad išsiugdys tam tikri mąstymo modeliai ir elgesys, kuris prisidės prie nerimo sutrikimo vystymosi.

Kaip socialinis nerimas yra palaikomas?

Nerimas tampa problema tuomet, kai žmogus negali adekvačiai funkcionuoti savo kasdienėje aplinkoje dėl dažnų ir sunkių nerimo simptomų. Nepaisant to, kas iššaukia nerimą, yra daugybė faktorių, kurie palaiko ar įamžina problemą:

• Dėmesio koncentravimas į negatyvius dalykus. Žmonės, turintys socialinį nerimą, dažnai kreipia dėmesį į užuominas, kurios gali būti priimamos kaip socialinis ar asmeninis gąsdinimas, kas dažniausiai reiškia susikoncentravimą į negatyvius dalykus.
• Mąstymo būdas. Žmonės su socialiniu nerimu labai bijo būti vertinami negatyviai. Jie mano, kad kiti prastai apie juos galvos, juoksis iš jų ar manys, kad jie yra nekompetetingi.
• Vengimas. Socialinių situacijų vengimas gali sumažinti nerimą trumpam laikui, bet tai taip pat sumažina galimybes įrodyti sau, kad socialinės situacijos gali būti pozityvios.

Ar jūs atpažįstate kuriuos nors faktorius, dėl kurių išsivystė jūsų nerimas? Jei atpažįstate šiuos faktorius, turbūt rasite ir atsakymą, kodėl išsivystė ir kas palaiko socialinį nerimą.
Sėkmės!

Psichologė Ernesta Krivickienė
www.psichoterapija.net