Nesu drąsi, kad greit užkalbinčiau ir sudominčiau

2 Responses

  1. _ parašė:

    Sveika. manau, svarbiausia pradėti paleidžiant praeitį, svarbu, kas yra dabar. Aikšu, reikia vertinti, kas gyvenime nutiko gera, bet gyvenimas vietoj nestovi, viskas, natūralu, keičiasi. Tai kviečiu pirmiausia stengtis nebegalvoti, kaip „buvo gerai, o dabar nebe”. Dabartyje, tikrai yra įdomių dalykų, praeitis tik trukdo tai pastebėti. bandyk ieškoti džiugių, gražių dalykų kasdienybėje, stebėk ir tyrinėk, žmones ir aplinką, dažniau šypsokis, rask mielą veiklą, kuri tą šypseną ir suteiktų, kartu ir bendraminčių. išlaisvėsi ir tinkami žmonės patys savaime atsiras, ar jie tave užkalbins ar tu pati, pažinus daugiau, tai galėsi padaryti. :) Sėkmės.

  2. vdas parašė:

    Negaliu nesutikti su išsakyta mintimi, jog išsiskyrimas įvyko „staiga” ir tenka tik spėlioti kuo nepasidalino.
    Negaliu pasakyti, kokia dažniausia priežastis kodėl skiriasi draugės, bet manding, nesutapo charakteriai ir požiūris į tam tikras vertybes. Galbūt buvo sąlyga, jog reikia pradėti vartoti alkoholį, kabinti bahūrą, rūkyti ir t.t. Kur tai veda? Akivaizdu, kad nepakeliui. Todėl čia daugiau nieko negalima pridurti. Justina yra Justina. Tai svarbiausia pergalė išsaugoti sveiką protą, paaukoti malonumą vardan Savo ateities gerovės.

    Gi pagalvojus, jei bendravimas nebūtų nutrūkęs, po kurio laiko tas bendravimo saldumas būtų tapęs saldžiai šleikščiu likeriu – kuris limpa, varba, bet nebeteikia nei pasimėgavimo, nei džiaugsmo, nei pasitenkinimo. Norisi tik žiaugčioti. Ir belieka arba ryti tą likerį, arba laikyti burnoje. Bet kaip sakiau– jis nebeteikia džiaugsmo vartojamas.

    Sveikinti reikia nepraradus individualumo. IR kaip teisingai rašyta – reikia paleisti praeitį. Kažkaip. Tiesiog todėl kad ji yra praeitis, todėl kad praeitis buvo gera, todėl, kad dabartis nėra gera. Kuo ilgiau gyveni vakar dienoje, tuo sunkiau pritapti prie dabarties. Neabejoju, kad kasdien vis pasitaiko progų pradėti naują bendravimą, susipažinti su naujais žmonėmis, kurie vertybėmis ir pasaulėžiūra nepalyginamai artimesni, supratingesni–kartais pasitaiko puikių progų…kurios lieka neišnaudotos, nes įsikiša praeitis ir apturėtas geras laikas kurio niekada nebebus :…(( Bet draugai savo pavyzdžiu turi skatinti tobulėti, antraip jie ne draugai, o neaišku kas. Todėl tokių reikia ieškoti, kurie mato kokia esi iš tiesų, Justina.

    O visos tos viešo kalbėjimo, pažinties baimės tėra įsikalbėtas niekniekis. Žmonės daro dvi dideles klaidas. Pirma klaida, jie taip susitelkia į ateitį, kuri dar neatėjo ir pergyvena dėl išsigalvotų dalykų, kurių nėra. Arba kita klaida, gyvena praeityje, praeities prisiminimuose, kurie lygiai tokie pat neegzistuojantys. Tad kam pergyventi dėl dalykų, kurie realiai čia ir dabar neegzistuoja? :)

    Pagalvok—esi tik tu: tvirta, valinga ir brandi kaip žmogus, turinti tam tikras nuostatas kurių sąžiningai laikaisi, nelaužai, kad ir kas nutiktų, net jei jas tenka ginti. Tai vertingas bruožas, pasistenk šito nepamiršti apie save.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *