Netvarus moters saugumo jausmas šeimoje. Kas į jį kėsinasi?

Saugumo jausmas lyg miražas vis stengiasi pabėgti iš moterų gyvenimų, nors jos daug veiksmų savo gyvenime atlieka tik tam, kad įgytų tą efemerišką saugumo jausmą. Gydytojas psichoterapeutas, individualios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas brėžia kelias moteriško saugumo šeimoje rūšis ir vardija, kas į tą saugumą kėsinasi.

Fizinis saugumas

Fizinio saugumo jausmas moteriai svarbus, nes ne visuomet ji pajėgi apsiginti nuo stipresnio užpuoliko, ypač jeigu tai yra vyras. Fizinio nesaugumo pagrindas koduojamas žmonių fiziologijoje – moterys yra silpnesnės nei vyrai.

„Moterų fizinį pažeidžiamumą didina ir tai, kad jos dažniau už vyrus gali tapti seksualinės prievartos objektu. Ypač svarbu tai būna karų metu, kai moterys virsta priešų grobiu. Taikos metu moterys gali tapti grobiu ypatingomis sąlygomis: tolimoje mažoje vietovėje tarp svetimų, ypač asocialių žmonių, esant dideliam moters girtumui, moteriai praradus atsargumą. Taip pat nepamirškime, jog fizinę prievartą moteris gali patirti iš savo vyro. Apie tai byloja pasaulinė statistika – moterys neretai patiria fizinį smurtą namuose iš savo sutuoktinio. Tai gimdo labai dideles vidines dramas, sukelia stiprius psichologinius savęs suvokimo ir priėmimo pokyčius moters viduje“, – sako gydytojas psichoterapeutas.

Moterų kolektyvinė pasąmonė perspėja jas apie seksualinės prievartos iš vyrų pavojų. Dėl to moterys instinktyviai vengia pavojingų vietų, situacijų, žmonių.

„Gyvendama poroje, turėdama draugą moteris natūraliai tikisi pagalbos užpuolimo metu. Tai yra savaime suprantama. Tik ne visi vyrai yra fiziškai ir dvasiškai pajėgūs savo moterį apsaugoti. Jei moteris nejaučia tos apsaugos, kartais net pati to sau neįvardindama, ji sieks su tokiu vyru išsiskirti“, – aiškina gydytojas.

Finansinis saugumas

Civilizuotose kraštuose moterų emancipacija suniveliavo vyrų ir moterų galimybes darbo rinkoje. Nors vis dar keliamas klausimas, kodėl vyrų statistinis atlyginimo vidurkis yra kiek didesnis nei tas pačias pareigas einančių moterų, tačiau lygių galimybių įstatymas daugelyje šalių yra tik nematoma apsauga. Moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus ir gaunamais atlyginimais pralenkia vyrus.

Pasak gydytojo psichoterapeuto Viktoro Šapurovo, intelektinio darbo srityje akivaizdžiausiai matyti, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas yra nežymus arba jo visai nėra.

„Šių dienų moterys turi daug galimybių būti finansiškai nepriklausomos nuo vyro. Ir paprastai moterys tokios ir yra. Jų finansinė priklausomybė nuo vyro padidėja nėštumo metu, auginant vaikus ar išsiskyrus. Skyrybos pablogina moters finansinę padėtį, jei vaikai lieka su ja. Finansinė priklausomybė taip pat padidėja netekus darbo“, – sako V. Šapurovas.

Tačiau jis pabrėžia, kad didžiausia grėsmė finansiniam saugumui – darbo praradimas – gali grėsti abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo lyties. Ilgai gyvenant šeimoje tai vienas sutuoktinis, tai kitas gali prarasti darbą. Todėl tam tikru momentu ir vyras gali tapti priklausomas nuo moters. Jei šeimoje yra geri santykiai, geras tarpusavio ryšys, ši situacija netaps lemtingu išbandymu, galinčiu sugriauti santykius“, – sako individualios psichologijos analitikas.

Socialinis saugumas

Skirtingose kultūrose, šalyse ilgą laiką egzistavo ir socialinis moters saugumo jausmas. Kai buvo didesnis gimstamumas, kai buvo gyvenama patriarchalinio tipo šeimose, ne didelėse gyvenvietėse, tuomet socialinis saugumas buvo itin svarbus. Moteris turėjo būti ištekėjusi, priešingu atveju ji būdavo prastai vertinama, jos gyvenimo sąlygos būdavo blogos. Esant dideliam skaičiui dukterų šeimoje, keletui tekdavo rinktis savanorišką vienuolystę, nes tik taip galima buvo užtikrinti kitų dukterų „laimingą nutekėjimą“.

„Dabartiniu metu sunku kalbėti apie moterų socialines problemas dėl to, kad jos yra neištekėjusios arba išsiskyrusios. Pasitaiko mažų bendruomenių, kur moterys be vyrų vertinamos neigiamai, smerkiamos, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė. Šių dienų moteriai sunku prarasti socialinio saugumo jausmą“, – sako V. Šapurovas.

Mitai apie moterų nesaugumą

Gydytojo psichoterapeuto įsitikinimu, visuomenėje gajūs mitai apie moterų priklausomybę nuo vyrų.

„Gana didelė dauguma abiejų lyčių žmonių mano, kad vyras turi daugiau uždirbti. Apklausose pageidaujamas vyro atlygis paprastai yra didesnis nei moters. Ši nuomonė mažai susijusi su realybe, tai praeities mąstysenos atgyvena. Taip pat beveik nėra moterų diskriminacijos darbovietėse. Kartais darbdaviai kratosi jaunų moterų, kad neliktų be darbuotojo nėštumo ir vaiko auginimo atostogų metu. Kai kuriose darbovietėse vengiama priimti vienos ar kitos lyties darbuotojų dėl darbo sąlygų ypatybių. Daugelis žmonių tai supranta adekvačiai. Pasitaiko manančių, kad moteris negali pasirūpinti buto, automobilio remontu, nuspręsti dėl buto ar namo pirkimo. Manau, kad taip galvojančių skaičius sparčiai mažėja. Kai kurie vyrai įsitikinę, kad moteris nepajėgi gyventi be sekso ir todėl priklauso nuo vyrų. Realybėje yra priešingai: būtent vyrai labiau priklausomi nuo sekso, kartu nuo moterų“, – sako gydytojas psichoterapeutas V. Šapurovas.

Saugumo jausmo pokyčiai

Individualios psichologijos analitikas įsitikinęs, jog iš moters priklausomybės nuo vyro nieko neliko.

„Reali priklausomybė yra tik nėštumo metu ir auginant kūdikį: tuo metu vyro dingimas būtų skausmingas. Visais kitais atvejais neįmanoma išskirti, kas nuo ko labiau priklausomas. Tiesa, seno mąstymo ir šeimų standartų likučiai kartais lemia konkrečių žmonių sprendimus, dėl kurių moters priklausomybė nuo vyro išauga. Tokios moterys, vedamos pasąmoningų motyvų, renkasi mažiau pelningą specialybę, vengia atsakingų sprendimų“, – sako pašnekovas.

Taip, kaip yra dabar, buvo tikrai ne visuomet. Dar prieš kokį šimtą metų moterys beveik neturėjo šansų likti gyvos be šeimos arba jų gyvenimas neištekėjus būdavo labai komplikuotas. Tuomet moterų savarankiško sėkmingo gyvenimo pavyzdžiai būdavo reti. O visa ankstesnė istorija – tai moterų pažeminimo, nelygybės istorija.

Svarbiausi moterų padėties pokyčiai įvyko XX amžiuje. Lemiamos reikšmės turėjo balsavimo teisės moterims suteikimas, šiuolaikinės kontracepcijos atsiradimas, teisės į nėštumo nutraukimą įteisinimas.

Dirbtinis silpnumas

„Savęs nuvertinimas dėl moteriškos lyties yra gana dažnas reiškinys. Moterys neretai nuvertina ir savo fizines galimybes, fizinę jėgą. Kartais joms atrodo, kad gyvenant šeimoje būtina save demonstruoti vyrui kaip silpnesnę visais atžvilgiais būtybę. Jeigu vyras iš tikrųjų to reikalauja, tai toks elgesys gal ir tinkamas. Bet jei realiai vyras to nereikalauja, savęs vaizdavimas kaip silpnos sutuoktinio suvokiamas kaip apgaulė. Savęs nepagrįstas nuvertinimas yra dažnas neurozinių sutrikimų mechanizmas. Ne tik moterims, bet ir vyrams“, – reziumuoja gydytojas psichoterapeutas V. Šapurovas.

Šaltinis: vlmedicina.lt