Neuro mokslas atveria žmonėms naujas galimybes

Tiubingeno universitete, magnetinės encefalografijos centre (UKT) kartu su Vašingtono Nacionaliniu sveikatos institutu (National Institutes of Health) ir Nacionalinių nervų ir ligų insulto institutu (National Institutes of Neurological Disease and Stroke) taikomas naujas gydymo metodas, grįstas smegenų ir kompiuterio sąsajos treniruotėmis.

Paralyžiuoti žmonės naudoja roboto ranką
(Nuoroda į straipsnį)

Insultą patyrę pacientai, kurie negali atlikti nė menkiausio judesio, per sąsają tarp smegenų ir kompiuterio, vien mintimis pradeda judinti paralyžiuotą ranką.

Pacientai atliko dvidešimt treniruočių, kurių metu, elektrinį smegenų aktyvumą užrašinėjo jutikliai pritvirtinti prie galvos, kai tuo metu pacientai stengėsi  vaizduotėje judinti paralyžiuotą ranką.

Tuo pat metu ekrane jie stebėjo, kaip įsivaizduojant judesius kinta magnetiniailaukai tose smegenų dalyse, kurios valdo jų rankas. Tai vadinama neuroniniu grįžtamuoju ryšiu (neurofeedback) – atsaku į smegenų aktyvumą.

Kintanti rodyklė kompiuteryje informuodavo, ar pacientai sugeba sukurti tinkamą smegenų atsaką, kurie atitiktų rankos judesių atsakus įprastinėmis sąlygomis, „veikiant” rankai.

Vos tik pacientams pavykdavo vaizduotės ir minčių galia sukurti reikiamus magnetinius laukus smegenyse, ranka pradėdavo judėti. Ranka buvo pritvirtinta prie plastikinio protezo, plonu laideliu sujungto su elektroencefalografu, fiksuojančiu smegenų sroves.

Kai pacientai mintyse sukurdavo reikiamą vaizdinį, atsirasdavo reikiami magnetiniai laukai ir pajudindavo protezą su ranka, kaip buvo įsivaizduota. Taip insultą patyrę pacientai galėjo vėl valdyti paralyžiuotas galūnes.

Principą, kuriuo pagrįsta smegenų kompiuterio sąsaja, psichologai ir neurologai išrado dar septintajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje.  Jis vadinasi biologinio grįžtamojo ryšio (biofeedback) arba neuroninio grįžtamojo ryšio terapija.

Remiantis šiuo principu galime išmokti sąmoningai kontroliuoti savo elektrinį, magnetinį, cheminį ar metabolinį smegenų aktyvumą.

Tokiu būdu galima išmokyti epileptikus slopinti kylančius priepuolius, gydyti dėmesio sutrikimus, vaikų hiperaktyvumą, visokio pobūdžio paralyžius. Daugelį ligų kur taikomos brangios chirurginės operacijos ir cheminiai vaistai galima dabar išgydyti tiesiog  mokymusi ir treniruotėmis.

Taikant magnetinio rezonanso tomografo biologinio ryšio sistemą galima ištreniruoti beveik kiekvieną smegenų dalį. Tiriamieji ekrane stebi rodyklę, kurios spalva ir dydis kinta.

Rodyklė rodo, kiek kraujo priplūsta tuo metu į tam tikrą smegenų dalį, kuri atsakinga už vieną ar kitą veiklos sritį.

Šis metodas itin patrauklus tuo, kad galima sąmoningai teigiamai paveikti smegenų dalis atsakingas už emocijas, atmintį, motyvaciją. Puikus būdas norint išmokti sukaupti dėmesį ar atsipalaiduoti.

Atsiveria galimybės pagaliau padėti kriminaliniams nusikaltėliams, sociopatams, prievartautojams ar pedofilams ugdant atjautą aukai. Stenlio Kubriko „Prisukamas apelsinas“ tampa realia tikrovės galimybe.

Yra vilties, kad metodas gali padėti sustabdyti degeneracinius procesus sergant Alzheimeriu ir būti naudingas daugelyje kitų atveju.

Profesoriaus Niels’o Birbaumer’io pristatymas šia tema:

Pagal:
Frank Schirrmacher (2013). Smegenų mankšta: kaip naudotis galva. Gimtasis žodis: Vilnius. 47-54 p.
Niels Birbaumer (2008). Eine Hoffnung für Schlaganfallpatienten. faz.net