Nusivylęs ir pervargęs

0 (0)

Klausimas:

Esu jaunas vaikinas, dirbantis ir uždirbantis. Nuomuoju kambarį pas svetimą šeimą, kadangi gyvenu užsienyje. Pats save vertinu kaip intravertą, daug kuo duomiuosi ir laikau save žingeidžiu. Vertinu moralę, grožį, padorumą, protingumą ir beabejo jausmus. Tiesa, gal būt save laikau ir asocialiu. Nors galiu prisitaikyti prie įvairių situacijų, atsižvelgiant į tai, ko ji iš manęs reikalauja, bet nesu pratęs būti savimi, o kadangi mažai tai praktikuoju, man sunku save parodyti kitiems.

Mano problema yra mano aplinkoje. Joje nėra nei vieno potencialaus žmogaus, kuris savo interesais būtu panašus į mane, tiesa atsiranda ir žmonių kuriems aš esu įdomus – turbūt tai mane ir laiko. Bet tas domėjimasis toks, kad ištraukia iš manęs kas jam įdomu, arba tampa per sudėtinga ir numoja ranka. Todėl neturiu tvirto ramsčio, o man kaip intravertui tai yra labai svarbu. Labiausiai mane vargina siaurų pažiūrų žmonės, kurių mano aplinkoje apstu. (kadangi žinutė gali tapti vieša, ir nenoriu nieko įžeisti, jų nebandysiu apibūdinti) Aš jau nekalbu apie merginas, kadangi šionykšte kalba nekalbu visai laisvai, o lietuvių surasti sunku. Be abejo, yra žmonės kurie mane palaiko ir su kuriais man įdomu, bet progos „pasikrauti” būnant su jais pasitaiko tik per atostogas, nors bendraujam ir internetu, bet tai ne tas pats. Šeimai taip pat labai rūpiu, bet bandžiau jau kelis kartus pasakotis apie tai kaip jaučiausi ir jie nelabai manę suprato, todėl nusprendžiau jų daugiau bereikalingai nejaudinti. Lankiausi ir pas psichologę, kuri padeda čia esantiems lietuviams. Beje, tai buvo mano pirmasis susitikimas su šios profesijos žmogum. Pasakojau jai apie savo problemas – trūksta žmonių su panašiais interesais, atsibosta šnekėti apie buitį – darbą, bendradarbių apkalbinėjimas ir t.t, pasakojau, kad dėl to būnu nevalgęs visą dieną, kadangi virtuvėje nuolat būdavo kas nors, kas mane būtinai pakalbins man neįdomiom temom. Nemoku pasakyti žmonėms, kad jie man neįdomūs, ar kaip nors tai parodyti, man labai nemalonu įžeisti kitus. Bet ji man per daug nepadėjo. Iš 3 valandų pokalbio, didžiąją dalį ji šnekėjo apie dalykus nesusijusius su mano problemomis. Nors man buvo įdomu, ir tuo metu jaučiausi geriau, bet tai tiek. Rezultatu likau nusivylęs, daugiau į ją nesikreipiau. Miegas taip pat nėra stabilus, kartais pabundu po kelis kartus per naktį, kadangi dažnai mano sapnai būna labai vaizdingi, ir sapnuoju žmones kurių nenoriu sapnuoti. Tokie sapnai mane stipriai veikia emociškai. Buvo mintis pradėti naudoti kokius nors stimuliantus. Bet nenoriu prie jų per daug prisirišti, kadangi mano bloga savijauta yra labiau lėtinio tipo, nei impulsyvi ar pavienė.

Kas liečia antrąją pusę, jaučiuosi lyg man jos labai reikėtų ir ji daug ką išspręstų. Nors galiu pasitikėti savimi, bet nemoku atpažinti kada merginai patinku, ar jai kas nors įdomu, ar ji būna šiaip draugiška ir t.t Kitaip tariant man reikia žalios šviesos, tiesiai šviesiai. Kitaip „kabindamas” merginą jaučiuosi ją spausdamas, kas man nepatinka. Beje esu labai išrankus asmenybei, kadangi kaip minėjau, mano aplinkoje dominuoja siaurai mąstantys žmonės ir labai bijau emociškai nepastovių merginų.

Jei galėtumėt kažką patarti, būčiau labai dėkingas. Ačiū.

Atsakymas:

Sveikas,

pirmiausiai skaitant tavo laišką pastebimos ryškios prieštaros. Minėjai, jog esi dirbantis, gebantis prisitaikyti prie įvairių situacijų vaikinas, kas tikrai nėra asocialumas arba visiškas nusišalinimas nuo visuomenės. Tu esi įsitraukęs ir savo veikla aktyviai dalyvauji visuomenėje.

Laišką pradėjai apibūdindamas save, savo nuostatas, savybes, todėl akivaizdu, jog jos tau labai svarbios, tvirtai jų laikais savo gyvenime bei stengiesi išlikti savimi. O prisitaikyti prie įvairių situacijų tenka visiems: neįmanoma visuomet elgtis vienodai arba taip kaip norėtume.

Nurodai, jog problemos yra tavo aplinkoje, tačiau tikriausiai žinai, jog norint kažką keisti pirmiausiai reikia atsižvelgti ir pradėti nuo savęs. Jei stovėsi vietoje ir skaičiuosi problemas savo aplinkoje niekas nesikeis. Nors sieki plėsti savo akiratį, esi žingeidus, tačiau ieškodamas žmonių su tokiais pačiais kaip savo interesais pats apriboji galimybes tobulėti. Yra įvairių žmonių ir tikiu, kad taip pat yra tokių su kuriais tikrai neturėtume apie ką kalbėti. Bet iš ko galima greitai nuspręsti, jog žmogus siaurų pažiūrų ir bendraujti su juo neverta? Galbūt jis tik kitokių nei tavo pažiūrų, kas nėra blogai. Tiesiog pasistenk priimti aplinką, žmones tokius, kokie jie yra. Nereikia nieko laužyti, nes tokiu būdu nieko nesukursime. Norėdamas kažką gauti, turi duoti, tikrai žinai tai.

Stengdamasis aplinkui negirdėti tuščių pokalbių vengi susitikimo su tau nepatinkančiais žmonėmis, net gali dėl to kankinti save (būnu nevalgęs visą dieną, kadangi virtuvėje nuolat būdavo kas nors). Kad ir kaip bebūtų, visiems svarbus kitų dėmesys, pripažinimas, todėl tavo atsisakymas bendrauti su tam tikrais žmonėmis taip pat yra saviraiškos forma.

Jau bandei spręsti problemą apsilankęs pas psichologę, tačiau likai nusivylęs. Vis dėlto tavo problema nėra labai paprasta, ji susiformavo per ilgą laikotarpį, todėl ir jai išspręsti reikia ne vienos konsultacijos. O norint geriau tave pažinti, suprasti konsultacijoje tenka kalbėti ir apie daug tavo nuomone “tiesiogiai nesusijusius dalykus”. Todėl vietoj kitų žmonių analizavimo, “taisymo”, nepasitenkinimo jais, naudingiau skirti daugiau laiko pačiam ar padedant psichologui geriau pažinti save ir išsiaiškinti problemos atsiradimo priežastis.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com

Gali sudominti: Charakterio ugdymas: ekstravertas ir introvertas, Kaip atpažinti nesėkmės ženklus, Antros pusės paieškos