Patyriau fizinį ir emocinį smurtą: myliu ir nekenčiu

2 Responses

  1. Alone Wolf parašė:

    mano manymu, ji toks ,,vyras” nepasitaiso, tai vargu ar ateity jis nesmurtaus. Isvis jam turetu but geda del savo poelgiu. Pazystu viena moteri, kuri buvo pan. situacijoje, bet ji issiskyre ir gyvenimas pasidare lengvesnis, bei pati pradejo daugiau sypsotis.

  2. styrkė parašė:

    Tokiose situacijose labai sunku. sakoma, jog kartą patyrus smurtą pasikeičia psichika. na, kaip ten bebūtų algoritmas tikrai pasikeičia, ir jau neikada nebūna kitoks. Tik kaip veikia atsakomosios vidinės jėgos, kai patiriamas vėl ir vėl pakartotinis smurtas, tai jau charakterio savybė. Kaip pakeisti savo charakterį…kitaip sakant būdą išgyventi, tai jau asmeninė muzika, kuri gali skambėti kaip sunkusis rokas arba lengva simfonija. Mes kuriame savo gyvenimo muziką, svarbu išmokti išgirsti tylą tarp garsų ir pajausti ritmą. Aukoms patinka būtent toks netikėtumo ir laukimo ritmas, savotiškas mazochizmas. Tai net ne aukos sindromas, tai savotiškas trūkumas saviraiškoj sekse. Reik savęs tada paklausti, ar nenoras dirbti nėra koks protestas prieš save. Be to gal net nėra taip blogai, kaip atrodo. Tarkim galima viską mesti ir su ubago krepšeliu lėkti aplink pasaulį. pažinti žmones ir susidurti su tokiais iššūkiais, kurie tik sustiprintų įsitikinimus arba pakeistų asmenybę amžiams. kartais pravartu įsivaizduoti ir pajausti, kas būtų jeigu…Modeliuti savo galimybes. Kita vertus, mus myli už tai, kad mes mylime. Meilės trūkumo nepaslėpsi. Beje, aš jaučiu skirtumą tarp tos vaikiškos meilės, kai esu reikalinga tik tam, kad pyldyčiau kito norus…kol buvau jauna nuo tokių begau kaip nuo maro…dabar jau užimu tą poziciją, kad galiu pasirūpinti ir tas kuiuo rūpinuosi tikrai nenori manęs niekaip skaudinti, nes jam gerai. Negi jis naikins tai kas jam patinka. Vyrai muša arba rodo savo nepasitenkinimą tik tam, kad jūs nesisuktumėt ant vieno jo inercijos rato eikvodama jo energiją, nes ir jis kartais nori pailsėti. O tokie aukos ir agresoriaus santykiai gali susiklostyti pas bet ką, bet kada. Todėl, reiktų studijuoti save, santykius, sudėlioti dėlionę, padaryti tikras išvadas apie savo trūkumus kaip privalumus ateičiai. Niekas nieko neskriaudžia be leidimo. Mes gal norime būti nubausti, nes viduje slypi begalinis noras kažką įrodyti, o gal net siekti karjeros aukštumų. Taip susirandame tuos, kurie mus tiesiog priverčia nuolat budėti. Todėl geriau pasikapstyti savo svajonėse, kas jose giliai užkasta…kai ko gal jau nebepavyks pasiekti, bet bandyti verta…o, gal ir nebeverta vakytis to, ko nėra…kai vidus ramus, ramu aplink taip pat…kai ryšys tarp dviejų labai artimas užtenka tik suabejoti mintyse, ir bendra santykių dvasia suserga. Neterškite savo šeimos dvasios savo abejonėm ir kitais menkniekiais. Padarykite tvarką savo algoritme. Gal ten rasite seniai užsistovėjusių iliuzijų, užgožiančių jums matyti gyvenimo tiesą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *