Pilnavertiškumas ir santykiai poroje0 (0)
Dažniausiai santykiuose su kitu žmogumi „koją pakiša“ mūsų pačių prisirišimas prie lūkesčių. Jie kyla būtent iš to, jog mes savyje nepatiriame pilnavertiškumo. Mumyse žiojėja skylė, kurią bandome užpildyti santykiais kitais žmonėmis, daiktais, nesibaigiančiais darbais, maistu, alkoholiu ar kitais dalykais… Kartais mes sumaišome gyvenimą su kančia, fantaziją su tikrove, meilę su pasiaukojimu, valdymu, laimę su galia, seksu..
Mes esame linkę prisirišti tuomet, kai manome, jog mūsų laimė priklauso nuo kito žmogaus, kad būtent tik jis gali padaryti mus laimingu. Tuomet mes išgalvojame idealių santykių raidos scenarijų, sukuriame idealaus partnerio portretą. Tada norime, kad šalia esantis žmogus turėtų visus idealaus partnerio bruožus, kuriuos patys sugalvojome, ir, žinoma, kad santykiai vystytųsi mums norima linkme, ir mums su tuo būtų komfortiška… O bet kuris nukrypimas nuo susikurto scenarijaus pjauna tarsi peilis per širdį…
Iš tikrųjų tai yra mūsų susikurtos iliuzijos, kurios remiasi įsitikinimu, kad kiti mus gali padaryti pilnaverčiais, užpildyti mūsų tuštumas, tik tuomet mes patirsime vidinę pilnatvę, susikursime ramų, giedrą gyvenimą ir realizuosime savo troškimus. Tikroji taip įsitikinusių problema yra ta, kad iš tiesų ieškoma ne meilės, o globos, saugumo, patogumo. Ji byloja apie nepasitikėjimą savimi, savęs negerbimą ir polinkį perduoti galią kitiems mus padaryti pilnaverčiais ir laimingais.
Niekas mums nieko neprivalo, niekas neprivalo atitikti mūsų susikurtų elgesio šablonų, gyventi tokio šablono rėmuose. Nėra tokio žmogaus, kuris galėtų mus padaryti pilnaverčiu, jei mes patys to nedarome. Nėra tokio, kuris galėtų geriau pasirūpinti mumis už mus pačius.
Neverta net pradėti kurti santykių, jei tavo galvoje yra programa, kad tavo laimė priklauso ne nuo tavęs, o nuo kažkokių tai išorinių aplinkybių, žmonių ar dar kažko… Kol jautiesi lyg būtum nepilnas, kol savyje nejauti neišsenkančio Meilės, Džiaugsmo bei Šviesos šaltinio, kuris maitina tave ir trykšta iš tavęs į išorę, tau neverta pradėti santykių, nes jie bus pasmerkti..
Tikras asmens pilnavertiškumas pasiekiamas tik vienu būdu – kuo geriau pažinti save, priimti save ir pačiam save pranokti. Reikia suprasti ir įsisąmoninti, kad visų pirma tu pats viską turi savyje-gėrį, džiaugsmą, meilę, energiją, saulėtekius, spalvas, muziką – visas pasaulis yra tavyje.
Šis pasaulis – tuščias ekranas, į kurį tu projektuoji savo turimą energija. Ir tuomet, kai netenki vidinės harmonijos, kuomet tave užvaldo neigiama energija, pasaulis persitvarko pagal tavo vidinius pojūčius, jis nuolat nenutrūkstamai atspindi tave.
Tai reiškia, kad visų bėdų, nesėkmių, išgyvenimų bei džiaugsmo šaltinio reikia ieškoti pirmiausia SAVYJE.
Pilnavertis žmogus tas, kuris atrado save, tas kuris leidžia sau priimti ir priima save visokį. Tuomet ieškojimas išorinio gėrio, laimės, meilės netenka prasmės. Tu jautiesi pilnaverčiu, esi išsilaisvinęs iš vidinių suvaržymų ir užsipildęs iš vidaus. Ateina suvokimas, kad prarasti kito negali. Ir kad niekas kitas nėra atsakingas už tave – tik TU PATS. Tu supranti, kad kitas žmogus yra toks pats laisvas. Tuomet tampa paprasta dalintis su kitu tuo, ką pats turi. Čia atsiranda erdvė partneriškiems mainams: tu duodi ir imi, gauni ir vėl duodi, nesidrovi paprašyti arba atsisakyti.
Parengė psichologė Daiva Talijūnienė | daiva.talijuniene@gmail.com
Iliustracija: Adobe Stock
Trumpai, paprastai, objektyviai. Tik va tiems kam tai labiausiai yra aktualu ir būtų naudinga, dažnai nusisuka nuo tokių temų arba perskaitę labai supyksta :)
Teisingas straipsnis. Bet ar tikrai absoliučiai visais atvejais reikia kaltinti tik save?…
Neuzpykite, bet sita klisine ismintis apie zmogu, kaip „savo laimes kalvi” jau issisemus. beda ne tame, kad zmones nezino ar nesuvokia, kad viskas priklauso nuo ju, o tame, kad dabartiniame pasaulyje tas zinojimas nedaug tepadeda. paskaitai, pagalvoji, pasidaro geriau valandelei, bet tada grizti i realybe, susiduri su asmeniniais finansais, darbo problemomis ir tu vel po seseliu. tai atsiliepia ir santykiuose. daug vertingesni butu patarimai, metodai, kazkokia praktine saviugdos puse, kuri padetu pazinti ir priimti save, nei eiliniai postringavimai apie viena ir ta pati…
Visiškai pritariu. Šimtus kartų girdėtos mintys, kad reikia save mylėti, save pažinti, priimti save toks, koks esi, bet visiškai nieko apie tai, kaip tą padaryti. Nors nuo ko pradėti. Žinojimas, kad viskas priklauso nuo tavęs, o tu visiškai nesugebi nieko ta linkme padaryti tik dar labiau slegia ir varo į neviltį…
Ks, grizimas i realybe ir yra tai, kame atsispindi vidinis darbas. O jei ir pateiktu plikus metodus, nelabai ka jie pades. Kiekvienas zmogus unikalus ir jo patirtis unikali, tai kaip gali automatinis metodo taikymas tikti? Cia gilus procesai prasideda ir pats sau objektyvus nebusi ir is pelkes ne taip paprasta save uz plauku istraukti. 3 metus lankiau asmenines analizes ir patikek – per tiek laiko susitvarke ir santykiai ir saviverte ir asmeniniai finansai ir t.t.
Gintare, jei butu galima paklausti, kur lanket tuos asmenines analizes uzsiemimus, gal galima daugiau info?
iseina, kad kitos puses ieskome tik del to, kad esam nepilnaverciai. Juk kiekvienas iesko poros del to, kad tave papildytu, patobulintu, kazko ismokytu. O cia sakoma, kad pats turi save tobulinti, uzkisti savo skyles. Bet mes juk ne dievai, esam ne tobuli. jei tokie \”pilni\” ir tobuli butume, kam mums ta antra puse? Zinoma, kiekvienas siekia saves tobulinimo, kaip ir tikslas musu cia toks zemeje, bet jei mastyti taip, kaip tamsta psichologe, tai tada visiems, kurie nori saugumo jausmo ir kazko tikisi is partnerio – ne viskas gerai su galva? manyciau negerai tam, kuris perdem pasitiki savimi.
tikrai idomu – kur ir uz kiek?
jei čia gryna tiesa, tai tokie projektai kaip http://tylazudo.lt/ yra beprasmiai..
Skaitydama si laiska atpazinau save… 95% tiesos apie mane pries keleta metu. Islipti padejo ir tebepadeda psichoterapija ir… partneris su visais savo nelygumais ir trukumais. Vienu zodziu nuosirdus ir nesibaigiantis darbas su savimi…
Nepamirškite, mielieji, vieno dalyko, būti su savimi jums turi būti gerai, su kitu tik geriau, o ne – su kitu gerai, be kito asmens jau labai blogai. :)
Taip, labai daug priklauso nuo musu paciu… bet kas jei tokia laiminga svyticia saule pagauna piktadaris, klasta ipainioja i savo tinkla, prasideda pavydas, kontrole ir draudimai, kritika, isciulpia visa dziaugsma ir energija…. ir skaitai tuomet ta straipsni, kad viskas priklauso nuo Taves… ir supranti, kad nera visos tiesos jame…