Pokalbis traukinyje

5 (3)

Pagyvenęs vyras ir jo 25 metų sūnus įlipo į traukinį. Atsisėdo į savo vietas. Jaunuolis pasirinko vietą prie lango. Kai tik traukinys pajudėjo jis ištiesė ranką pro langą, kad galėtų pajusti tarp pirštų srūvantį orą. Staiga jis sušuko iš nuostabos:
– Tėvai, žiūrėk, visi medžiai juda atgal!
Pagyvenęs vyriškis atsakė šypsena.

Šalia jaunuolio sėdėjo sutuoktinių pora. Juos kiek trikdė tai, kad 25 metų vyras elgiasi kaip mažas vaikas.

Staiga jaunuolis vėl sušuko:
– Tėvai, žiūrėk, ežeras ir gyvuliai… Debesys plaukia kartu su traukiniu!

Sutuoktiniai sumišę stebėjo keistą jaunojo vyro elgesį, kuris jo tėvui atrodė lyg ir visai normalus.

Pradėjo lyti ir keli lietaus lašai palietė jaunuolio pirštus. Jį vėl užplūdo džiaugsmas ir jis užsimerkęs sušuko:
– Tėvai, lyja, vanduo liečia mano pirštus! Matai, tėvuk?

Šalia sėdėję sutuoktiniai, norėdami nors kažkuo padėti, paklausė pagyvenusio vyriškio:
– Gal Jums vertėtų nuvesti sūnų į kokią kliniką konsultacijai?

Pagyvenęs vyriškis atsakė:
– Mes ką tik iš klinikos. Šiandien mano sūnus atgavo regėjimą ir pirmą kart gyvenime gali matyti.

Pirmas įspūdis neretai gali būti klaidingas ir daryti apibendrinimus remiantis tik vienu kitu faktu gali būti pavojinga. Neįmanoma racionaliai spręsti apie žmogų nematant visumos. Būkime atlaidesni.