Praradau darbą, merginą, sveikatą ir pinigus – norėtųsi tarsi išnykti

0 (0)

Klausimas:

Sveiki, aš esu Domas ir man 37 metai.
Prieš kelis metus praradau darbą, buvo tam tikras šokas. Atsigavau, išvažiavau į užsienį, pora metų viskas ok, gerai uždirbau, susitaupiau ir dėl šeimyninių aplinkybių teko grįžti atgal į Lietuvą. Pradėjau ieškotis darbo, susiradau draugę, viskas buvo labai gražu, aš ją mylėjau. Darbo paieškos pradėjo varyti mane į neviltį… Draugė mane paliko. Mėnesį pagėriau. Vėl siunčiau krūvas CV, per draugus ir pažįstamus, dalyvavau konkursuose. Nežinau priežasties, bet sugedo stuburas (išvarža kakle, nutirpusios galūnės, galvos svaigimas), plius kiti sveikatos niuansai. Iki nesėkmių buvau labai aktyvus, daug keliaudavau, pomėgiai nuo valgio gaminimo iki žvejybos ir t. t. Per pastaruosius 4-5 mėnesius konkursuose į darbą vis likdavau antras. Panašu, kad tai mane pribaigė ir viskas, kas ankščiau teikė malonumą, pasidarė absoliučiai neįdomu, nei maistas, nei laisvalaikis, nei gamta. Santaupos ištuštėjo, turbūt artimiausiu metu teks kreiptis dėl pašalpos… Visiškai užsidariau, nenoriu nieko nei matyti nei girdėti, pasidarė sunku bendrauti su žmonėmis, jaučiuosi niekam nereikalingas, tarsi įrašytas į kažkokį juodąjį sąrašą, nematau jokios gyvenimo prasmės. Ne, žudytis nenoriu, nes net tame nematau jokios prasmės, šiaip norėtųsi tarsi išnykti, ištirpti, lyg tavęs niekada nebūtų buvę. Gal per greitai nugyvenau gyvenimą dėl labai aktyvaus būdo, darbo, daugybės komandiruočių, pamačiau virš 20 šalių, buvau padaręs karjerą ir t. t. Paskutinį mėnesį kankina nemiga, žiauri nemiga, miegu po 2-4 valandas, pastovus nuovargis, silpnumas. Artimiausi metu bandysiu kreiptis pas gydytojus, psichologus ar psichiatrus, bet jei gydymas bus labai brangus, tai negalėsiu sau to leisti ir liksiu prie tos pačios geldos. Niekaip nesuprantu kodėl taip nutiko, juk lyg ir visą gyvenimą buvau padorus ir geras žmogus… Sakoma yra balta ir juoda gyvenimo linijos, bet man atrodo esu nei ten, nei ten, o tiesiog juodojoje skylėje.

Lauksiu jūsų komentaro,
Pagarbiai,
Domas (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas Domai,

savo laiške rašai, kad darbo paieškos varo Tave į neviltį, konkursuose į darbo vietą vis lieki antras, atsirado sveikatos problemų, paliko mylima draugė. Tapai užsidaręs, nesinori nieko matyti ir girdėti, sunku bendrauti su žmonėmis, jautiesi niekam nereikalingas… Iš to ką rašai, suprantu, kad jauti pasimetimą, bejėgiškumą, liūdesį, vienišumą.

Natūralu, kad esant panašioms aplinkybėms, kai rodos visos nesėkmės užgriūna „visu svoriu”, išgyvename daug nemalonių jausmų. O jie savo ruožtu, gali ir įtakoja fizinę Tavo sveikatą, atsiranda miego problemų, silpnumas ir nuovargis, galbūt tai siejasi netgi ir su stuburu.

Mane neramina Tavo žodžiai, kad jautiesi niekam nereikalingas, kaip rašai „norisi išnykti, ištirpti”, „lyg tavęs nebūtų buvę”, „nematai gyvenimo prasmės”. Tokia besitęsianti būsena gali sukelti ir mintis apie savižudybę. Suprantu, kad nėra lengva suvaldyti ar susitvarkyti su savo pasimetimu, bejėgiškumu, vienišumu, liūdesiu ir iš to kylančiais sunkumais. Kita vertus, tai, kad ieškai išeities iš dabartinės situacijos, man rodo, kad gyventi Tu nori, tik jau be šių jausmų sukeliamų sunkumų.

Suprantu, kad gali būti sunku, tačiau visgi skatinu apie savo sunkumus pasikalbėti su psichologu, tikrai verta.  Savo laiške tu praktiškai išvardinai pagrindinius depresijos simptomus. Su specialistu galėsi plačiau ir giliau pasiaiškinti savo besitęsiančias problemas, atrasti būdus ir galimybes juos įveikti. Laiške rašai, kad nerimauji dėl finansinių aplinkybių, paspaudęs šią nuorodą, galėsi išsirinkti sau artimiausią specialistą, psichikos sveikatos centruose galima ir nemokama pagalba.

Stiprybės Domai!

Pagarbiai,
Psichologas Modestas S.
Tavo psichologas