Problemų sprendimas

0 (0)

Stanislavas Lecas

Iškilus problemai, galvokite apie sprendimus, kitaip sakant, sutelkite dėmesį į judėjimo kryptį, o ne į kliūtis. Geriausias būdas valdyti dėmesį – tai klausimai. Tinkamai suformuluotas klausimas gali išgelbėti jums gyvybę!

Lenkų poetas Stanislavas Lecas (Stanisław Jerzy Lec) Antrojo pasaulinio karo dienomis, pateko į nacių mirties stovyklą.

Nusilpęs prislėgtas ir išalkęs nuo aušros iki sutemos jis dirbo kartu su kitais koncentracijos stovyklos kaliniais. Kas dieną jis jautė mirties alsavimą. Kartą nusprendė, kad turi iš šitos vietos pabėgti. Jis tikėjo, kad kokia nors galimybė turi būti, nors iki tol iš stovyklos niekas nebuvo pabėgęs.

Jis liovėsi svarstęs „Kaip išgyventi dar nors vieną dieną” ir užsidavė klausimą: „Kaip pabėgti iš šitos siaubingos vietos?”

Iš pradžių Stanislovui Lecui toptelėjo toks atsakymas: „Nebūk kvailas! Galimybės pabėgti nėra. Toks klausimas tik dar labiau kankina tavo sielą.” Bet Lecas nepriėmė tokio atsakymo ir toliau savęs klausinėjo: „Kaip galėčiau tai padaryti? Turi būti galimybė. Kaip man iš čia pabėgti?”

Ir štai vieną dieną atsakymas atėjo. Lecas pamatė sunkvežimį, kurio kėbulas buvo pilnas dujų kamerose nužudytų nuogų vyrų, moterų ir vaikų kūnų. Dabar, užuot telkęs dėmesį į klausimą „Kaip galėjo taip man nutikti?”, jis savęs paklausė: „O gal yra galimybė pabėgti?”

Kai saulei nusileidus darbo būrys grįžo į barakus, jis nusiplėšęs nuo savęs drabužius, niekam nematant nuogas nubėgo prie sunkvežimio ir nėrė į negyvų kūnų krūvą. Kęsdamas mirties kvapo šleikštulį ir ant savęs jausdamas lavonų svorį, jis laukė.

Sunkvežimis galų gale pajudėjo ir kiek pavažiavęs išvertė lavonų kalną į atvirą kapo duobę, kurią iš ryto turėjo užkasti kiti kaliniai. Palaukęs ir įsitikinęs, kad arti nieko nėra, Lecas pasileido bėgti – jis nubėgo nuogas 25 laisvės mylias!

Lecas uždavė sau tinkamą klausimą. Šį klausimą jis pakartojo daugel kartų tikėdamas, kad gaus atsakymą. Ir jis jį gavo!

Mes ištisą dieną užduodame sau klausimus. Klausimai valdo mūsų dėmesio telkimo tašką, o drauge – ir mūsų mintis bei savijautą.

Keli klausimai, kurie padeda spręsti problemas:

• Kokie yra teigiami šios problemos aspektai?
• Kas dar nėra tobula?
• Ką aš galėčiau padaryti, kad reikalai pasisuktų man priimtina linkme?
• Ko turėčiau daugiau nedaryti, kad viskas klostytųsi taip, kaip aš noriu?
• Kuo galiu mėgautis, kol darysiu tai, kas būtina, kad būtų taip, kaip aš noriu?

Pagal:
Anthony Robbins (2012). Draugo laiškai. Paprastos ir trumpos pamokos, kaip prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Kaunas: Luceo. 57-61 p.